Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 7-286, Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 28-625(1), Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 7-361, Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 28-748(1), Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 2S-7328, Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 2S-7355 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė būti Vilniaus pataisos namų jam paskirtame nuteistųjų būryje. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 39-405(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (b. l. 76 – 77).

Atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-152, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nuolat konfliktuoja su nuteistaisiais, su kuriais atlieka laisvės atėmimo bausmę toje pačioje 2-o būrio Nr. 203 gyvenamojoje patalpoje, 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus PN direktoriaus priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 7-286 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš 2-o nuteistųjų būrio į 4-ą nuteistųjų būrį (b. l. 79).

Pareiškėjas pateikė raštišką atsisakymą būti 4-ame būryje (b. l. 81), kadangi yra reali grėsmė jo saugumui. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 56-1790(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų 15 parų (b. l. 84 – 85). Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą ir 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-160 (b. l. 90 – 91), kurioje nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui 4-ame nuteistųjų būryje grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai, todėl jo atsisakymas būti jam administracijos paskirtame būryje laikytinas nepagrįstu, izoliuoti pareiškėjo nėra pagrindo. Išvadoje nurodyta, kad apklausus P. R., šis nurodė, kad atsisako bet kurio būrio, nes nori būti pervestas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, taip pat pažymėjo, kad 4-ojo būrio nuteistieji jam negrasino ir iš būrio nevijo. Apklausus 4-ojo bei kitų būrių nuteistuosius jie nurodė, kad nežino dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako eiti į šį būrį, niekas negrasino. Atsižvelgiant į minėtą išvadą, 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus PN direktorius skundžiamu nutarimu Nr. 28-625(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą - perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas (b. l. 86 – 87).

Atlikęs paskirtą nuobaudą pareiškėjas pakartotinai atsisakė eiti į jam paskirtą 4-ą būrį (b. l. 97), dėl šios priežasties 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 39-462(1) buvo laikinai izoliuotas (b. l. 95 – 96). Dėl nurodyto pažeidimo 2017 m. rugsėjo 22 d. vykusio Vilniaus PN drausmės komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta pareiškėjo nebausti (b. l. 98). Drausmės komisijoj posėdžio protokole nurodyta, kad buvo nutarta siūlyti įstaigos vadovui perkelti pareiškėją į 2-ą nuteistųjų būrį (b. l. 99). Atsižvelgiant į drausmės komisijos siūlymą, Vilniaus PN direktorius 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 7-315 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ perkėlė pareiškėją iš 4-o būrio į 2-ą nuteistųjų būrį (b. l. 100).

2017 m. spalio 31 d. skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-361 pareiškėjas buvo perkeltas į 4-ą nuteistųjų būrį (b. l. 100(a)). Pareiškėjui atsisakius vykdyti nurodymus, 2017 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 39-524(1) buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (b. l. 101 – 102), kuris vėliau buvo pratęstas. 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 56-2055(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų 15 parų kol bus atliktas Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinis tyrimas (b. l. 105 – 106).

Atsižvelgiant į Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų 2017 m. lapkričio 7 d. surašytą tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-197 (b. l. 117 – 118), kurioje nenustatyta duomenų, kad 4-ame nuteistųjų būryje pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai, 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta nuteistajam skirti nuobaudą — perkėlimą 3 mėnesiams į drausmės grupę (b. l. 114) bei buvo surašytas teikimas dėl nubaudimo (b. l. 112 – 113). Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 28-748(1), kuriuo skyrė pareiškėjui nuobaudą — perkėlimą į drausmės grupę 3 mėnesiams (b. l. 112).

Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 40 – 43), kuriame prašė panaikinti Vilniaus PN 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą, 2017 m. spalio 31 d. įsakymą bei 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimus. Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė skundžiamą atsakymą Nr. 2S-7328 (b. l. 47 – 49), kuriame nurodė, jog įvertinus dokumentinę medžiagą, pareiškėjas iš 2-o būrio buvo pagrįstai perkeltas į 4-ą būrį. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė skundą (b. l. 52 – 53) Kalėjimų departamentui, kuriame prašė pripažinti Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. raštą neteisėtu, o taip pat panaikinti Vilniaus PN 2017 m. spalio 31 d. įsakymą. Kalėjimų departamentas priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 2S-7355 (b. l. 9 – 10), kuriuo pareiškėjui paaiškino, kad į panašaus turinio pareiškėjo skundą jau buvo atsakyta, o pareiškėjas naujų duomenų nepateikė, be to nurodyta, kad pareigūnai neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjui 4-ame būryje grėstų pavojus.

Nagrinėjamam ginčui aktualios bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kurios numato nuteistųjų izoliavimo pataisos namuose reikalavimus, nuteistųjų pareigas ir pasekmes kylančias atsisakant vykdyti pataisos įstaigos reikalavimus.

BVK 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Šis teisės aktas taip pat įtvirtina pataisos įstaigų režimo, apibūdinamo kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma, reikalavimus (BVK 112 straipsnio 1 dalis). BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas BVK 70 straipsnio 1 dalyje: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 70 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos būtinosios izoliavimo sąlygos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją atskirai vienus nuo kitų laikyti vyrus ir moteris, suaugusiuosius ir nepilnamečius, o 5 dalyje numatyti privalomi nuteistųjų izoliavimo pagrindai taikomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esantiems asmenims. Kitose tos paties straipsnio dalyse numatyti nuteistųjų izoliavimo (atskyrimo) pagrindai nėra imperatyvūs ir taikomi esant galimybėms arba tam tikroms sąlygoms.

Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Akcentuotina, kad toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Pagal BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus numatyta ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teisės normos, reikalaujančios paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, yra imperatyvios. Nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-504/2009). Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (BVK 142 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 punktą, pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuolat konfliktavo su nuteistaisiais, raštu atsisakė būti 2-ame būryje, todėl buvo izoliuotas. Vilniaus PN administracija, įvertinusi tarnybinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją dėl nuolatinio piktybinio konfliktavimo su kitais asmenimis, bei tai, kad tolesnis nuteistojo buvimas paskirtame būryje yra neįmanomas, įgyvendindama BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytus nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslus, t. y. padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų, priėmė sprendimą perkelti pareiškėją į 4-ą būrį. Teismas daro išadą, kad toks sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, kadangi padarytas įvertinus turimą informaciją bei siekiant užtikrinti ir garantuoti tvarką pataisos įstaigoje.

Pareiškėjo byloje esantis raštiškas atsisakymas, o taip pat tarnybinis pranešimas (b. l. 80) patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė būti jam paskirtame būryje, taigi atsisakė vykdyti teisėtą administracijos nurodymą. Dėl pareiškėjo atsisakyme nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo detaliai aiškinamos aplinkybės – apklausiami nuteistieji, pareiškėjas, gauti asmenų paaiškinimai. Atlikusi šiuos tyrimo veiksmus pataisos įstaiga nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus vykdant reikalavimą pereiti į 4-ą būrį. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą, nors pagal imperatyvias BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, privalėjo šį nurodymą vykdyti, nepriklausomai nuo to ar su juo sutinka, ar ne.

Teismas atkreipia dėmesį, kad visi nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus ir reikalavimus, o jų nevykdant – prisiimti kylančias pasekmes, tarp jų ir paskirtas nuobaudas dėl bausmės atlikimo griežtesnėmis režimo sąlygomis. Atsakovas Vilniaus PN paaiškino, kad skundžiamas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą priimtas atsižvelgiant į surinktą informaciją apie pažeidimą ir dokumentinę medžiagą. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti reikalavimą, pažeidė imperatyvią nuteistojo pareigą, todėl pataisos įstaigos administracija turėjo teisinį pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą (BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta nuobauda buvo pagrįstai.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 97) matyti, kad pareiškėjas, atlikęs jam paskirtą nuobaudą dėl atsisakymo eiti į kitą būrį, toliau nepakluso pareigūnų nurodymams pereiti į 4-ą būrį, todėl, pasiūlius drausmės komisijai, pareiškėjas buvo grąžintas į 2-ą būrį. Reaguodama į pakartotines konfliktinės situacijas tarp nuteistųjų 2-ame būryje, pataisos įstaigos administracija grąžino pareiškėją į 4-ą būrį skundžiamu 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 7-361. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu administracijos įsakymu, kadangi jis buvo priimtas vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais, o taip pat įgyvendinant pataisos įstaigų režimo reikalavimus - būtiną nuteistųjų izoliavimą ir nuolatinę jų priežiūrą, užtikrinimą, kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypstamai atliktų savo pareigas. Dėl šios priežasties, t. y. nuolatinių ir besikartojančių konfliktų 2-ame būryje, atsakovas Vilniaus PN priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pakartotinai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus pereiti į jam paskirtą būrį. Vertindamas tokio atsisakymo priežastis, Vilniaus PN atliko tarnybinį tyrimą, kurio išvadoje (b. l. 117 – 117) nurodyta, jog buvo apklausti pats pareiškėjas ir S. Vitkus, tačiau į klausimus, ar yra sulaukę grasinimų iš 4-o būrio nuteistųjų, šie atsisakė pateikti paaiškinimus. Atliekant tyrimą buvo apklausti ir kiti nuteistieji iš 4-o būrio, jie teikė paaiškinimus, tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui dėl buvimo 4-ame būryje grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, bei drausmės komisijos teikimą dėl nuteistojo nubaudimo, Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė skundžiamą nutarimą skirti nuobaudą – perkelti pareiškėją 3 mėnesiams į drausmės grupę. Teismas daro išvadą, kad tokia nuobauda paskirta pagrįstai, kadangi pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus, jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų kilusi grėsmė nebuvo nustatyta. Tokiais veiksmai pareiškėjas pažeidė savo pareigas, įtvirtintas BVK 12 straipsnio 2 dalyje, taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir už šiuos pažeidimus jam pagrįstai skirta nuobauda.

Pareiškėjas skunde vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti Vilniaus PN perkelti jį į 8 arba 9 būrį, kadangi teigia, jog jis tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, yra atsargos karininkas, todėl turėtų būti kalinamas su buvusiais valstybės pareigūnais.

BVK 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teismas pažymi, kad Vilniaus PN administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, laikosi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaujasi įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise priimti sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas. Darytina išvada, kad į nuteistųjų pageidavimus dėl paskyrimo yra atsižvelgiama tik kai yra galimybė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teisės aktuose nėra numatyta teisė rinktis būrio, skyriaus ar kameros, dėl to sprendžia tik išimtinai pataisos įstaigos administracija. BVK 70 straipsnio 3 dalis suformuluota taip, kad atsižvelgiama į nurodytus kriterijus tik esant galimybei.

Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas anksčiau buvo pareigūnas. Iš detaliai aptartų tarnybinio tyrimo išvadų nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatai ar gyvybei būtų kilęs pavojus dėl aplinkybių, kad jis galimai buvo pareigūnas. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, pareiškėjas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, todėl nėra pagrindo BVK 70 straipsnio 3 dalies taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovai pareiškėjo pareiškimus ir skundus išnagrinėjo nepažeisdami teisės aktų nustatytų terminų, priimant sprendimus dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus, vadovavosi tarnybinių tyrimų metu surinka informacija, dėl kurios objektyvumo teismui abejonių nekyla.

Kalėjimų departamentas, priėmęs skundžiamus sprendimus, detaliai ir išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktuose skunduose išdėstytų argumentų, sprendimai motyvuoti, informatyvūs, grindžiami teisės normomis, jais atsakoma į pareiškėjo formuluojamus reikalavimus. Kaip matyti, Kalėjimų departamentas sprendimus grindė dokumentine medžiaga, gauta iš Vilniaus PN, kurią detaliai išanalizavo bei įvertino (b. l. 44 – 46). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek Vilniaus pataisos namų administracija, tiek Kalėjimų departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.