Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant R. Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui V. T., kaltinamajam T. J., vertėjai Liubovei Chaleckienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. J., gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent : 2011 m. balandžio 8 d. apie 20 val. Zervynų kaime Varėnos rajone, V. T. priklausančiame gyvenamajame name, V. T. tarpusavio asmeninio konflikto metu su sutuoktine R. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos, T. J. tyčia pargriovė ant grindų V. T., prispaudė prie grindų, neleido atsikelti, ko pasekoje nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, krūtinkaulio projekcijoje, kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis T. J. nurodo, kad 2011-06-08 apie 20 val. buvo nuvežęs seserį R. T. į Zervynų kaime Varėnos r. pas V. T. tikslu, kad sesuo pasiimtų vaikus. Buvo lauke ir į namo vidų nebuvo įėjęs. Fizinio kontakto su V. T. neturėjo.

Nukentėjusysis V. T. nurodo, kad namo viduje T. J., tarpusavio asmeninio barnio su sutuoktine R. T. metu, sudavė rankos kumščiu į nugaros- juosmens sritį, kiek kartų neprisimena, o jam nugriuvus, apžergė kojomis ir laikė savo svoriu prispaustą ant nugaros, sudavė rankos kumščiu 4-5 smūgius į kaktos sritį ir tokiu būdu jį sužalojo.

Liudytoja V. T., nukentėjusiojo V. T. sesuo nurodė, kad T. J. buvo įėjęs į kambarį, kai vyko konfliktas – žodinis barnis tarp V. T. ir R. T.. Nematė, kad V. T. būtų suduoti smūgiai, tačiau matė, kaip V. T. gulėjo namo viduje ant grindų, o T. J. jį laikė ir neleido judėti. Vėliau V. T. skundėsi dėl sveikatos stovio, buvo susinervinęs. Kieme toliau vyko konfliktas, nes V. T. stengėsi neišleisti iš kiemo išvažiuoti R. T. vairuojamam automobiliui.

Liudytoja R. T. parodė, kad nukentėjusysis V. T. yra jos sutuoktinis, o kaltinamasis – jos brolis. Ji nurodo, kad T. J. buvo lauke. Ji konfliktavo su sutuoktiniu dėl vaikų, jį pastūmė ir išėjo iš namo. V. T. lindo prie automobilio, buvo sugriebęs už valytuvų ir neleido išvažiuoti.Nematė jokių V. T. sužalojimų.

Liudytoja I. V. nurodė, kad kaltinamasis T. J. yra jos draugas. Name R. T. konflikto metu pastūmė V. T. ir jis atsitrenkė į sieną ar fotelį. V. T. trukdė išvažiuoti, lindo po priekiniais automobilio ratais, gal tada ir susitrenkė galvą.

Specialisto išvadoje Nr. G 230/11 (06) nurodyta, kad V. T. poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, krūtinkaulio projekcijoje, kaktos vidurinėje dalyje ties plaukų riba: kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 17-18).

Teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad V. T. sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie V. T. ir liudytojų nurodytų aplinkybių. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti galėjo būti ir 2011-04-08. V. T. sužalojimai padaryti nemažiau dešimties trauminių poveikių pasekoje, nukentėjusiajam esant tiek vertikalioje, tiek horizontalioje ar tam artimose padėtyse. Sužalojimai tiek visumoje, tiek juos imant atskirai, vertinami kai nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 83-86).

Liudytojos R. T., I. V. nurodo, kad kaltinamasis T. J. nebuvo įėjęs į namo vidų ir nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis neigia buvęs namo viduje ir atlikęs kokius nors smurto veiksmus. Liudytoja V. T. nurodo, kad matė, kaip kambaryje ant grindų buvo pargriautas nukentėjusysis V. T., o kaltinamasis T. J. jį laikė prispaudęs jėga prie grindų.

Kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta, neįrodytos aplinkybės traktuojamos kaltinamojo naudai. Kaltinamojo teisė duoti parodymus ir aktyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Liudytoja R. T. apklausiama dėl įvykio 2011-04-20 aiškino, kad jokio smurto veiksmų nei kaltinamasis, nei ji nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko ( b.l.50-51). Teisiamajame posėdyje R. T. jau teigė, kad išeidama iš namo pastūmė nukentėjusįjį ( b.l. 73). Liudytoja I. V. apklausiama 2011-04-29 nurodė, kad R. T. pastūmė nukentėjusįjį, ko pasekoje jis atsitrenkė į fotelį ar sofą ( b.l. 56-57). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybe ( b.l. 73). Liudytoja V. T. tiek pirminiuose parodymuose, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. T. buvo pargriautas ant grindų ir jį prispaudęs laikė T. J. ( b.l.58-59,71). Liudytoja R. T. atvyko paimti vaiko, atvyko kartu su T. J. ir jo drauge I. V.. Jų suinteresuotumas buvo realizuoti savo siekį, kad R. T. paimtų vaiką iš V. T. namo. Šių liudytojų tarpusavio santykiai geri, atvykimo tikslas buvo R. T. veiksmų realizavimas, paimant ir išsivežant vaiką. Liudytoja V. T. vienodai ir nuosekliai aiškina įvykio aplinkybes ir nurodo tik tas aplinkybes, kurias ji matė ir prisimena. Jos aiškinimas nėra grindžiamas subjektyviu manymu dėl sužalojimų atsiradimo būdo ar lokalizacijos. Liudytoja V. T. patvirtina ir aplinkybes, kad konfliktas buvo ir kieme, kai nukentėjusysis stengėsi neleisti išvažiuoti R. T. automobiliu. Daroma išvada, kad liudytoja V. T. nuoširdi aiškinimuose, nesistengia ir nenurodo aplinkybių, palankių ar nepalankių tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam. Kaltinamasis T. J. pripažįsta faktą, kad tiriamo įvykio metu buvo atvykęs į Zervynių k.Varėnos r., ir buvo V. T. gyvenamojo namo kieme. Nukentėjusysis V. T. patvirtina, kad kaltinamasis buvo jo namo viduje ir smurtavo jo atžvilgiu. Liudytoja V. T. patvirtina faktą, kad nukentėjusysis buvo pargriautas ant grindų ir jį prispaudęs laikė kaltinamasis T. J.. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam V. T. kairio dilbio apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, krūtinkaulio projekcijoje, kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, tuo teismo medicinos ekspertizės išvadoje patvirtintina, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu būdu – kieto buko daikto poveikyje.

Žąstas – tai rankos dalis tarp peties ir alkūnės, o dilbis – rankos dalis tarp žąsto ir plaštakos.

Įvertinus surinktus įrodymus visumoje, daroma išvada, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimus kūno nugariniame paviršiuje padarė asmuo, kuris jį pargriovė ant grindų ir laikė prispaudęs prie grindų fizine jėga, neleisdamas atsikelti ir elgtis laisvai savo nuožiūra. Nėra jokių įrodymų ir duomenų, kad kiti asmenys galėjo padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimus kūno nugarinėje pusėje. Liudytojos I. V., liudytojos R. T. parodymai, kad nukentėjusysis buvo pastumtas ir atsitrenkė į fotelį ar sofą nurodo, kad galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas blauzdoje. Nukentėjusysis nėra padavęs skundo privataus kaltinimo tvarka R. T..

Kaltinamojo T. J. tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., nes jis tyčia, savo veiksmais, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Nusikalstma veika baigta.

Kaltinamajam T. J. mažintina kaltinimo apimtis, kad jis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus kaktos vidurinėje dalyje ties plaukų riba, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra įrodyta, kad šiuos sužalojimus padarė būtent kaltinamasis. Byloje apklausti liudytojai patvirtina, kad nukentėjusysis aktyviais fiziniais veiksmais stengėsi neleisti R. T. vairuojamam automobiliui išvažiuoti iš jo sodybos kiemo. Teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiojo veiksmais. Privatus kaltintojas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo kaltę dėl nurodytų sužalojimų padarymo.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ( LR BK 55 str.) . T. J. praeityje teistas, bet teistumas yra išnykęs ( b.l. 62), administracine tvarka nebaustas ( b.l. 43), neįrašytas psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą. Kaltinamasis yra darbingas asmuo ir dirba, nėra jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių kitų duomenų.

Kaltinamojo padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, sankcijoje už kurio padarymą yra numatyta keletas bausmių rūšių. Kaltinamasis dirba ir turi nuolatines pajamas, tačiau jo turtinė padėtis nėra tiksliai žinoma. Viešųjų darbų bausmė būtų aiškiai per švelni bausmė, kadangi nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam taikant laisvės apribojimą. Bausmės paskirtimi (BK 41 str.) teismas turi išspręsti asmens sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytą nusikalstamą veiką, apriboti galimybes daryti naujus nusikaltimus ir kt. Bausmės paskirtis bus pasiekta laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus.Bausmės dydis nustatytinas pagal baudžiamojo kodekso nustatytas taisykles ir skirtina bausmė, artima vidurkiui, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ar aplinkybių neigiamai charakterizuojančių kaltinamojo asmenybę.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas V. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 88 Lt turtinės žalos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Civilinis ieškovas įrodė, kad 23 litus sumokėjo specialistui už specialisto išvados pateikimą ( b.l. 24), tačiau neįrodė kelionės išlaidų dydžio nurodoma apimtimi. Transporto paslaugos gali būti teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. asmuo suteikęs paslaugas turi turėti verslo liudijimą ir pan. Tokie įrodymai nėra pateikti. Atlygis asmeniui už paslaugas yra asmeninis civilinio ieškovo reikalas. Byloje nėra pateikta ir įrodyta, kad nukentėjusysis į pirminės sveikatos centrą vyko vien dėl padaryto sužalojimo taikant gydymą, ir dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytų kūno sužalojimų. Tai, kad civilinis ieškovas buvo pas teismo medicinos ekspertą Alytaus poskyryje, patvirtina pateikta specialisto išvada. Tačiau pateiktais įrodymais įrodyta, kad buvo vykta tik vieną kartą. Taigi kuro sąnaudos maršrutu Zervynos-Alytus yra realios 56 litų sumai. Civilinis ieškovas neįrodė, kad gydymuisi pirko vaistus, priemones ir kokias dėl to turėjo išlaidas.

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad nukentėjusysis nebuvo sunkiai sužalotas, išskirtinai ar ypatingai nebuvo paveiktas jo sveikatos stovis, jį labai pabloginant.

-žalą padariusio asmens kaltė . Kaltinamojo padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo ( BK 11 str. 3 d. ) . Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį, kuris vertinamas pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį. Kaltinamojo veika nėra laikoma pavojinga;

-kaltinamojo turtinė padėtis laikoma normalia, kadangi kaltinamasis yra darbingas, dirba ir turi nuolatinį pajamų šaltinį;

-padaryta turtinė žala neviršija 1 MGL dydžio, o tai reiškia, kad yra nežymi;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajam – sutrikdė sveikatą ir tuo pablogino sveikatos bendrą stovį, kaltinamajam vartojant fizinį smurtą nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, išgyveno dvasinius išgyvenimus, jautė nepatogumus darbe, kadangi buvo sužalotas. Nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio jo atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą, kad savo gyvenamojoje patalpoje buvo sužalotas, atvirai, matant kitiems asmenims.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 litų . Nustatant neturtinės žalos dydį santykinai siejama ir su padaryta turtine žala. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Ir tokia išvada daroma pagal civilinio ieškovo byloje pateiktus įrodymus.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam nuosavybės teisės laikinai nėra apribotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298, 301 – 302, 303 – 308 str., teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Įpareigoti T. J. dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus.

Priteisti iš T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt devynis litus ( 79 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir penkis šimtus litų (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .