- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2YT-3688-761/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00453-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, R. G., S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, R. G., S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. K., R. G. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo J. G. pareikštu reikalavimu visiškai sutinka, o pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka realią tikrovę. Nurodė, jog abu atsisakė nuo palikimo, jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, pareiškėjo prašymą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, atsižvelgus į VĮ Turto banko nurodytus argumentus. VĮ Turto bankas pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą E. G. palikimo perėjimą valstybei ir neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį pareiškėjo motinos paveldimo turto priėmimą valdyti, kadangi paveldėjimo santykiuose valstybę atstovauja tik nuo 2015 m. kovo 20 d.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas nustatytų nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo J. G. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo motina E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (1995 m. spalio 18 d. mirties liudijimas Nr. AK Nr. 026066 (b. l. 9). Jos sutuoktinis J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Po E. G. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas, kuris buvo įregistruotas tik po jos mirties: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 19, 21-22). Nors J. G. į notarų biurą dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiškai po motinos E. G. mirties, su šeima apsigyveno tėvų sodyboje, kurią prižiūrėjo, priėmė ir pradėjo valdyti visus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, naudojosi žemės sklypu. 2011 m. rugsėjo 12 d. gyvenamasis namas sudegė, tačiau pareiškėjas ir toliau naudojosi ūkiniais pastatais, šalia kurių pasistatė naują gyvenamąjį namą (b. l. 23, 24). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kaltinėnų seniūnijos seniūno A. B. pažyma patvirtina, jog J. G. žemę dirbo, teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (b. l. 25). Kiti E. G. pirmos eilės įpėdiniai dukra S. K. ir sūnus R. G., po E. G. mirties per šešis mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b. l. 17). 2019 m. balandžio 12 d. S. K. ir Romualdas G. K. rajono 2-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo (b. l. 18).
Pagal tuo metu galiojusio 1978 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas tokio pareiškimo nepadavė. To paties CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Aukščiau išdėstyta įrodo, jog J. G. iš karto po motinos mirties priėmė ir valdė E. G. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad J. G. po motinos E. G. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po E. G. mirties jos sūnus J. G. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog J. G. priėmė po palikėjos E. G. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl E. G. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po motinos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (1995 m. spalio 18 d. mirties liudijimas Nr. AK Nr. 026066) jos palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl E. G. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.