Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms K. Ž., K. Ž., atstovaujamai įstatyminės atstovės K. Ž., dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus darbuotoja lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susisiekė su atsakove K. Ž.. Atsakovės šeima yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė turi nepilnametę dukterį K. Ž.. Nepilnametei K. Ž. nuo 2015-02-03 yra skirta trumpalaikė socialinė globa ir ji yra apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Skyriuje yra svarstomas nepilnametės K. Ž. laikinosios globos nustatymo klausimas.

Atsakovė, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122, 123 straipsnių nustatyta tvarka buvo informuota apie civilinės bylos iškėlimą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e.b.l. 28). 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 10). Pagal Įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 30-694, nuostatas ieškovui pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį (e.b.l. 11-18). 2008-04-02 VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovė sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 33-36). Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruoja atsakovės (e.b.l. 31-32). Atsakovės naudojasi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininkų teisėmis, todėl turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, mokėti mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.72 straipsnio 2 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai jai buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 straipsnis). Atsakovė K. Ž. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-01-31 nemokėjo už buto nuomą, todėl susidarė 244,44 Eur skola (e.b.l. 47). 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka delspinigius. Kaip matyti, ieškovas priskaičiavo 15,89 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį (e.b.l. 48). Kadangi atsakovė K. Ž. laiku neįvykdė prievolės, konstatuotina, jog ieškovas turėjo pagrindą priskaičiuoti 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. numatyto dydžio delspinigius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės K. Ž. 15,89 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė padengė skolą už nuomą, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovės K. Ž. 260,33 Eur nuomos mokestį ir delspinigius.

CK 6.584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Kaip jau buvo minėta, atsakovė gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo pareigą laiku atsiskaityti už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį. 2010-10-08 buvo pasirašyta trišalė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti, karštą vandenį, o šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė K. Ž. nevykdė savo įsipareigojimo, nemokėjo ne tik nuomos, bet ir komunalinių mokesčių. Nustatyta, kad atsakovė už šilumos energiją nuo 2014-05-01 iki 2014-01-31 yra įsiskolinusi 310,11 Eur (e.b.l. 51). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovui iš atsakovės K. Ž. priteistina 310,11 Eur skola už tiektą šilumos energiją.

Kaip jau buvo minėta, 2008-04-02 su atsakove K. Ž. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 33-36). Sutarties 7 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos atsakovei išnuomojamos trijų metų laikotarpiui, tačiau pagal sutarties 8 p., pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, ir neišnykus priežastims, dėl kurių gyvenamoji patalpa buvo suteikta nuomos pagrindais, sutartis gali būti pratęsta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atsakovė 2013-01-15 raštu Nr. 1.35-12/202 buvo informuota apie sutarties pasibaigimo terminą (e.b.l. 42). Ieškovas nurodė, kad 2014-06-04 atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu pratęsti nuomos sutartį, bet pateikė ne visus dokumentus, reikalingus nuomos sutarties pratęsimui. Socialinio būsto skyrius raštu reg. Nr. A51-67992/14(2.11.3.8-SR) informavo atsakovę, kad prašymas dėl nuomos sutarties bus nagrinėjamas pateikus pažymas iš paslaugų tiekėjų apie sumokėtus mokesčius (e.b.l. 43). Ieškovas nurodė, jog atsakovė dokumentų nepateikė, jos prašymas dėl nuomos sutarties pratęsimo nagrinėjamas nebuvo, todėl nuomos sutartis yra pasibaigusi. 2015-02-23 klausimas dėl atsakovių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų buvo svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasitarime Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimai. Protokolu Nr. A17-263/15(3.1.16-SR) buvo pritarta atsakovių iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų (e.b.l. 44). Pažymėtina ir tai, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada, nustatyta, jog nepilnametei K. Ž. nuo 2015-02-03 yra skirta trumpalaikė socialinė globa ir ji yra apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, skyriuje yra svarstomas nepilnametės K. Ž. laikinosios globos nustatymo klausimas. Nuomos sutarties 9 p. numato, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sutarties pasibaigimo dienos, atlaisvinti gyvenamąją patalpą pagal perdavimo ir priėmimo aktą, tačiau atsakovė gyvenamųjų patalpų ieškovui neperdavė. Taigi, nustatyta, kad atsakovė pasibaigus nuomos sutarties terminui, ginčo butu naudojasi be teisinio pagrindo, taip pat trukdo ir nesudaro sąlygų ieškovui tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka valdyti ir prižiūrėti jam patikėjimo teise perduotą valdyti turtą, tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip turto valdytojo, bei patalpų savininko, - Vilniaus miesto savivaldybės teises.

Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.613 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad 2008-04-02 Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su atsakove K. Ž. yra pasibaigusi, atsakovė gyvenamosios patalpos, pasibaigus nuomos sutarčiai, neatlaisvino, nustatyta tvarka neperdavė jos ieškovui, tokiu būdu pažeidžiant ginčo buto savininko ir valdytojo teises, vadovaujantis CK 6.613 straipsniu, ieškovo reikalavimas dėl atsakovės ir jos nepilnametės duros iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su visu atsakovei priklausančiu turtu, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovės K. Ž. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (570,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Iš atsakovės K. Ž. ieškovo naudai priteistina 2,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 1,68 Eur už Gyventojų registro pažymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės K. Ž. į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 45,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (0,74 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 260,33 Eur (du šimtus šešiasdešimt Eur 33 ct) skolos už būsto nuomą su delspinigiais, 310,11 Eur (tris šimtus dešimt Eur 11 ct) skolos už šilumos energiją, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (570,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,55 Eur (du Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovės K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 45,75 Eur (keturiasdešimt penkis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Iškeldinti atsakovę K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) su visu atsakovei priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.