Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-477-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1-477-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-1196-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-477-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-1196-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. tyčia nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: ji 2019 m. kovo 23 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,08 prom. girtumas), konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinio M. M. atžvilgiu, t.y. rankomis griebė pastarąjį už plaukų ir nagais įdrėskė kaktą, padarydama odos įbrėžimus kaktos dešinėje pusėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą.

Taip pat A. M. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. balandžio 25 d., apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,91 prom. girtumas), konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinio M. M. atžvilgiu, t.y. ranka sudavė pastarajam per dešinės rankos riešą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Taip pat A. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. spalio 12 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Pylimo g. 21, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. pranešus apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamas veikas), ji kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jokiose psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, jokiose nei psichiatrijos, nei priklausomybių įskaitose nėra įrašyta. Gyvena kartu su savo vyru M. M. adresu (duomenys neskelbtini), jų bendrai santuokos metu įsigytame name. Kartu gyveno 12 metų, šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Turi vieną sūnų P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuo metu tarp jų su M. vyksta skyrybų procesas, todėl pasiskirstė, kad ji gyvena savo atskirame kambaryje pirmajame namo aukšte, o M. gyvena savo atskirame namo kambaryje antrajame aukšte. Sūnus taip pat gyvena antrame namo aukšte, kur turi savo atskirą kambarį. 2019 m. kovo 23d., apie 18.00 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), kur svetainėje vartojo alkoholį, išgėrė butelį vyno. Jos sutuoktinis kartu su ja alkoholio nevartojo, tačiau be priežasties, pirmame namo aukšte, svetainėje pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Po ko priėjo arčiau jos ir ją ranka pastūmė, dėl ko ji pajuto trumpalaikį fizinį skausmą pečiuose, tačiau sužalojimų neliko, nukritusi nebuvo. Visų konflikto detalių ji neprisimena, bet kiek prisimena, ji ranka griebė jį už plaukų. Po ko sutuoktinis savo telefonu iškvietė policiją. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino įvykio aplinkybes. Įvykio metu svetainėje daugiau nieko nebuvo, jų vaikas buvo savo kambaryje, antrame namo aukšte. 2019 m. balandžio 25 d. vakare, apie 21 val., buvo namuose, buvo išgėrusi alkoholio. M. vėl be jokios priežasties pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, šaipytis iš jos, provokuoti konfliktą, po to išsitraukęs telefoną pradėjo ją filmuoti, bei kai su telefonu rankoje priėjo prie jos ir pradėjo „kišti“ tą telefoną jai į veidą, ji neiškentėjo ir iš pykčio trenkė jam per jo ranką, kad jis jos nefilmuotų, telefonas iškrito M. iš rankų. M. iš karto iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nustatė jai girtumą ir išvažiavo, M. kalbėjo su pareigūnais už durų, ji negirdėjo, ką jis jiems aiškino. Toks konfliktas jau vyksta nebe pirmą kartą, M. ją provokuoja, todėl kyla konfliktai. Sūnus P. M. buvo namo antrame aukšte savo kambaryje ir nematė nei pirmo, nei antro konflikto. Šiuo metu su M. susitaikė, ji jo atsiprašė, jis jai dėl konfliktų jokių pretenzijų neturi (b. l. 96-97).

Be A. M. prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi nusikalstamas veikas) įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su žmona A. M. bei jų nepilnamečiu sūnumi P. M., gim. (duomenys neskelbtini). A. turi priklausomybę alkoholiui, tačiau kiek žino, niekur nesigydė. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Jis kartu su sūnumi gyvena antrajame namo aukšte, o A. pirmajame jų namo aukšte, tačiau su A. naudojasi bendromis patalpomis, esančiomis pirmajame aukšte – svetaine ir virtuve. 2019 m. kovo 23 d., apie 18.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), jis buvo svetainėje, žiūrėjo televizorių, žmona A. M. viena vartojo alkoholį, po ko būdama neblaivi, pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis, sukėlė konfliktą. Jis nesivėlė į konfliktą, tačiau žinodamas, jog A. būdama neblaivi tampa agresyvi, pasiėmė savo mobilų telefoną ir jai matant pradėjo filmuoti situaciją. Tuo metu A. priėjo ir abiem rankomis griebė jį už plaukų, apdraskė jam kaktą dešinėje pusėje bei sukėlė fizinį skausmą, po ko sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, greičiausiai norėdama išmušti telefoną jam iš rankų. Fizinio skausmo tada nejuto, tačiau telefone nusispaudė mygtukas ir filmavimo režimas baigėsi. Jis apsižiūrėjo, jog yra apdraskytas jo veidas ir, siekdamas išvengti A. tolimesnio smurtavimo, iškvietė pagalbą telefonu 112. Pamačiusi, jog paskambino, A. aprimo. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino jiems situaciją. Pareigūnai išaiškino A., jog ji turės vykti su jais į policijos komisariatą, po ko ji vėl tapo agresyvi, pradėjo įžeidinėti jį necenzūriniais žodžiais, bandė net pulti, tačiau policijos pareigūnai ją sulaikė ir išvežė. Konflikto metu sūnus buvo antrame namo aukšte, savo kambaryje, konflikto nematė ir negirdėjo. Po konflikto medikų pagalbos jam nereikėjo, GMP nekvietė, vėliau į medikus niekur nesikreipė, tik pagal iš policijos gautą užduotį nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Su žmona visiškai nebendrauja, nesikalba. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta moralinė žala, tačiau ar teiks civilinį ieškinį, neapsisprendė (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 25 d. vakare buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona A. M. bei nepilnamečiu sūnumi. Apie 21.00 val., kai vaikas buvo savo kambaryje, pamatė, kad žmona A. M. namie vartoja alkoholį ir pasakė, kad nenori, kad ji namuose, būnant vaikui, nuolat vartotų alkoholinius gėrimus ir rodytųsi prie vaiko neblaivi. Į jo žodžius žmona, su kuria dabar vyksta skyrybų procesas, sureagavo agresyviai, pradėjo šaukti „dink iš čia“ ir pradėjo artintis prie jo. Nenorėdamas konfliktuoti su žmona, pradėjo nuo jos trauktis ir išsitraukė mobilaus ryšio telefoną tam, kad nufilmuotų ir užfiksuotų jos elgesį. Tuomet ji, eidama iš nugaros, dešine ranka sudavė jam per dešinės rankos riešą, kurioje laikė telefoną, taip sukeldama jam trumpalaikį fizinį skausmą. Nuo smūgio rankoje laikytas telefonas iškrito ant grindų ir buvo sudaužytas jo ekranas. Telefonas IphoneX yra išduotas darbovietės, tačiau po šio įvykio privalėjo sutvarkyti jį savo lėšomis, todėl 2019 m. balandžio 26 d. nuvyko į „Ideal“ atstovybę ir pasikeitė telefono ekraną, už tai sumokėjo 351,00 EUR. Dėl įvykio metu patirto fizinio skausmo ant kūno jokių žymių neliko, į medikus nesikreipė. Papildomai į teismo medicinos ekspertus kreiptis nenori, kadangi jokių žymių nebuvo, todėl mano tai yra neprasminga. Atvykus policijos pareigūnams paprašė nustatyti žmonos blaivumą, jai buvo nustatytas 1,91 promilės girtumas. Tą pačią dieną pareiškimo žmonos atžvilgiu nerašė, tačiau vėliau apsvarstęs pastaruoju metu pasikartojančią žmonos agresiją jo atžvilgiu, nusprendė kreiptis į policiją su pareiškimu bei prašymu įpareigoti A. M. gyventi skyrium ir nesiartinti prie jo gyvenamosios vietos. Konflikto metu vaikas buvo savo kambaryje ir nieko negirdėjo bei nematė, atvykus policijos pareigūnams jis iš kambario nebuvo išėjęs (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad dėl abiejų konfliktų, t. y. dėl konfliktų, įvykusių 2019 m. kovo 23 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. tarp jo ir žmonos A. M., nori paaiškinti, jog šiuo metu su A. susitaikė, ji atsiprašė, jis jai atleido, jokia žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio A. neteiks (b. l. 103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. padaryti odos įbrėžimai kaktos dešinėje pusėje, kietu buku, paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais) prieš 1-3 paras iki apžiūros (2019 m. kovo 25 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ rodmenų ir patikros sertifikato matyti, kad A. M. 2019 m. kovo 23 d., 19.31 val., nustatytas 3,08 promilės girtumas, prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 36-37).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428“ rodmenų ir patikros sertifikato matyti, kad A. M. 2019 m. balandžio 25 d., 21.38 val., nustatytas 1,91 promilės girtumas, prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 59).

Policijos registruojamais duomenimis nustatyta, kad Bendrajame pagalbos centre 2019 m. kovo 23 d., 18.40 val., registruotas M. M. pranešimas, jog 2019 m. kovo 23 d., 18.40 val., (duomenys neskelbtini), pranešėjo žmona apdraskė jam veidą (b. l. 17-18).

2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK gautas M. M. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. balandžio 25 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), sutuoktinė A. M. būdama neblaivi, ranka sudavė jam per ranką. Smūgio metu juto trumpalaikį fizinį skausmą (b. l. 58).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11962-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-03-23 veika) pradėtas 2019-03-23 (b. l. 14). Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17714-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-04-25 veika) pradėtas 2019-04-29 (b. l. 52). 2019-05-07 ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną paliekant vieną bendrą Nr. 01-1-11962-19 (b. l. 53). 2019-07-18 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11962-19 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktą kaltininkei A. M. susitaikius su nukentėjusiuoju A. M. 2019-07-19 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas (b. l. 111-113).

2019-10-12 A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio l dalyje, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43655-19 (b. l. 118). 2019-10-28 baudžiamojoje byloje surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 177-180). 2019-11-07 priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl baudžiamosios bylos grąžinimo nustatytiems trūkumams pašalinti (b. l. 184-185). 2019-11-20 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11962-19 prokuroro nutarimu atnaujintas, 2019-11-20 nutartimi nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 1-2, 7-9). 2019-11-21 nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-11962-19 ir 01-1-43655-19 sujungti į vieną paliekant bendrą IT Nr. 01-l-11962-19 (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. M. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Pati kaltinamoji dėl šių nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jų padarymo aplinkybes. A. M. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina nukentėjusiojo M. M. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), alkotesterio rodmenų duomenys ir Policijos registruojamų duomenų išrašas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji tyčia nežymiai sutrikdė šeimos nario (savo vyro) sveikatą.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. pranešus apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio l dalyje, ji parodė, kad jai įteikto pranešimo apie įtarimą esmę pilnai supranta. Parodymus duoti sutinka. Jos psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgusi, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. 2019 m. spalio 12 d. apie 15 val. ji, palikusi savo sūnų švęsti gimtadienio Vilniuje, Kauno gatvėje esančiame vaikų pramogų kambaryje, nuėjo į kavinę, esančią šalia tos vietos Raugyklos gatvėje. Sėdėjo ir gurkšnojo baltą vyną, išgėrė tris taures vyno. Tuomet baigėsi gimtadienio šventė. Jos sūnų į svečius pasiėmė jos brolis, o ji sėdo į jai priklausantį automobilį „Toyota Auris“ ir važiavo namo. Nesijautė stipriai apsvaigusi, bet žinojo, kad yra neblaivi, nes neseniai vartojo alkoholį. Važiuojant Naugarduko gatve ir išsukinėjant į Pylimo gatvę savo automobilio dešiniuoju bamperiu kliudė metalinę tvorelę, tuomet susuko vairą ir kairiu savo automobilio šonu kliudė priešpriešine kryptimi važiuojantį autobusą. Tuomet sustojo dešinėje kelio pusėje ir sėdėjo automobilyje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, patikrino girtumą, nustatė apie 2,5 promilių girtumą, tiksliai neatsimena. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi, nesupranta, kodėl taip kvailai pasielgė (b. l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 6 d. A. M. pranešus apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 281¹ straipsnio l dalį, ji kaltę dėl visų jai inkriminuojamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad dėl padarytų veikų labai gailisi, prašo vadovautis ankstesnių apklausų metu duotais parodymais (b. l. 191-192).

Be A. M. prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. K. parodė, kad 2019 m. spalio 12 d. dirbant kartu su vyriausiu patruliu A. M. (M.), apie 18.40 iš VPK OVS gavo pranešimą dėl eismo įvykio Pylimo g. Atvykus į įvykio vietą rado apgadintą metalinę tvorelę, apgadintą autobusą Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Toyota, (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo moters sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Patikrinus jos girtumą, pirmu pūtimu 18.43 val. nustatytas 2,68 promilių girtumas, 19.05 val. 2,58 promilių girtumas. A. M. paaiškino, kad vairuodama automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Naugarduko gatve ir sankryžoje su Pylimo gatve nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinę tvorelę, po susidūrimo išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į autobusą. Vairuotoja nurodė, kad valandą prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis Toyota buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir metalinė tvorelė (b. l. 147).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas kaip liudytojas (b. l. 122).

Iš Policijos registruojamų duomenų išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 12 d. 18.05 val. privatus asmuo pranešė, kad kiti vairuotojai sustabdė neblaivią moterį su a/m Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri atsitrenkė į autobusą. Kitas privatus asmuo pranešė, kad neblaivi moteris su a/m Toyota Auris įvažiavo į tvorą ir į autobusą. Kur vienpusis eismas, netoliese muziejaus (b. l. 123-124).

Iš 2019 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. spalio 12 d. A. M. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą A. M. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali; A. M. buvo patikrinta prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442“, patikros Nr. 0973892: pirmasis tikrinimas 18.43 val. – 2,68 promilės, antrasis tikrinimas 19.05 val. – 2,58 promilės (b. l. 125).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442“ rodmenų matyti, kad A. M. 2019 m. spalio 12 d. 18.43 val. nustatytas 2,68 promilės girtumas, 2019 m. spalio 12 d. 19.05 val. – 2,58 promilės girtumas (b. l. 130).

Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 0973892 patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 30 d. (b. l. 131).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2019 m. spalio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio Toyota Auris kaina Lietuvoje su PVM – 5060 Eur (b. l. 140).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 141).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pati kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. A. M. kaltę taip pat įrodo bei jos paaiškinimus patvirtina liudytojo D. K. parodymai, jo paties tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenų duomenys ir Policijos registruojamų duomenų išrašas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo požymis.

A. M. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 207-208).

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas A. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė tris nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimų padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. M. anksčiau neteista (b. l. 200-201), per pastaruosius penkerius metus 4 kartus bausta administracine tvarka, dvi nuobaudos skirtos už vairavimą neblaiviai, atitinkamai nustatyti 2,48 ir 1,46 promilės girtumai, visas paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjusi (b. l. 202-204), dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. M. už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūsį – laisvės apribojimą, kadangi padarytos dvi identiškos nusikalstamos veikos, o tai rodo kaltinamosios didesnį pavojingumą ir nenorą vadovautis visuomenės pripažįstamomis normomis. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, kad ji yra neteista, bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudas yra įvykdžiusi, baudas sumokėjusi, dirba, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmių dydis – artimas įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumui, yra tinkamas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 23 d., 19.13 val. iki 2019 m. kovo 24 d., 11.49 val. (b. l. 45-46) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad nors ir A. M. pirmą kartą teisiama už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau administracine tvarka bausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviai, ir nors visas paskirtas administracines nuobaudas yra įvykdžiusi, baudas sumokėjusi, tačiau nagrinėjamu atveju neblaivi vairavo mieste, apie 18.05 val., kuomet eismas labai intensyvus, taip keldama grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, tai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamoji šios nusikalstamos veikos padarymo metu sukėlė eismo įvykį, taip pat pabrėžtina, kad A. M. 2015 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn. laikotarpiui už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, tai leidžia manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn. laikotarpiui nepadarė tinkamo poveikio kaltinamajai, kaltinamoji nepasitaisė, todėl, teismo manymu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidutiniam įstatymo numatytam terminui. Terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Taip pat A. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamoji A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdama neblaivi, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotinas.

Įvertinus dalies jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, jai skirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi kaltinamoji padarė du smurtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl šis įpareigojimas darytų teigiamą įtaką jos elgesiui.

2019 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimu A. M. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, turto saugotoju paskiriant A. M. (b. l. 168-171). Šis apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 163), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 166) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas, esantis prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (veikos padarymo laikas 2019-03-23), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (veikos padarymo laikas 2019-04-25), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir skirti A. M. subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, ir 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Į baudos bausmės laiką įskaityti laiką, A. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 23 d., 19.13 val. iki 2019 m. kovo 24 d., 11.49 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta bauda yra 48 MGL (2400 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2019 m. spalio 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti A. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. į automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

A. M. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat A. M. išaiškinti, kad:

1. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2. jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3. jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. M. išaiškinti, kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė