Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B.R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos Bronės Raudonikienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi (b.l. 101-105) nutraukė civilinę bylą pagal B.R. pareiškimą dėl termino pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono – Prienų žemėtvarkos skyriui ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I.B., mirusi 1979 m. rugpjūčio 16 d., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių į aptariamą žemės sklypą atkūrimo. Tik tokio prašymo buvimas suteikia teisę pateikti trūkstamus prašomas atkurti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o kartu ir prašymui atnaujinti praleistą terminą šiems dokumentams pateikti. Kadangi terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat yra pasibaigęs, šio termino atnaujinimo klausimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti vertintinas kaip nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, todėl ji nebeturi teisės pretenduoti ir į jos įmotės iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Atskiruoju skundu (b.l. 106-107) pareiškėja prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji yra pateikusi, tiesiog šiame prašyme nėra konkrečiai įvardinta, jog dalis prašomos grąžinti žemės yra būtent (duomenys neskelbtini) kaime. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip prašymo atkurti nuosavybės teises į aptariamą žemės sklypą nebuvimas, kadangi prašymo pateikimo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo reikalavimo konkrečiai įvardinti žemės sklypo buvimo vietą. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, jog pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui priklausiusią žemę, užkerta kelią kreiptis dėl nuosavybės teisių į įmotei priklausiusį turtą atkūrimo. Nuosavybės teisės į tėvui priklausiusį turtą pareiškėjai atkurtos be jos žinios ir sutikimo, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl šių teisių panaikinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 111-113) suinteresuotas asmuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir, sutikdamas su ginčijamoje nutartyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodo, kad nuosavybės teisės į tėvo žemę pareiškėjai atkurtos 1995 m. lapkričio 10 d., tuo tarpu juridinę reikšmę turintis faktinio įvaikinimo faktas, kuriuo pareiškėja grindžia teisę pretenduoti į įtėvių valdytą turtą, nustatytas tik 1996 m. gegužės 13 d. sprendimu. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja neįgijo teisės pretenduoti į jos įtėviams iki nacionalizacijos priklausiusį turtą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. yra nustatyti du atnaujinamieji terminai - terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti - iki 2001 m. gruodžio 31 d. (10 str. 1 d.), ir terminas trūkstamiems dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į prašomą atkurti nuosavybę, pateikti - iki 2003 m. gruodžio 31 d. (10 str. 4 d.). Kadangi prašymas atnaujinti terminą nuosavybės dokumentams paduoti susijęs su nuosavybės teises patvirtinančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, šie klausimai gali būti sprendžiami toje pačioje civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje. Tačiau būtina teisės teikti papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus prielaida yra prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvimas. Nesant šio prašymo, nėra teisinio pagrindo priimti pateikiamus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o kartu ir spręsti termino šiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimą. Iš byloje esančio 1992 m. gegužės 29 d. prašymo turinio matyti, kad prašoma atkurti nuosavybė į Birštono vienkiemyje esančią žemę. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prašyme nenurodytas. Tiek prašymo padavimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 str., tiek tuo metu galiojusios LRV 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos pirmajame priede pateiktos tokio prašymo formos, tiek ir pareiškėjos užpildyto prašymo šablono turinys leidžia spręsti, jog žemės buvimo vietos nurodymas laikytas vienu iš esminių pateikiamo prašymo elementų. Iš prie bylos pridėtos medžiagos matyti, jog kompetentingos institucijos pateiktą prašymą būtent ir vertino prašyme nurodytos teritorijos, į kurioje esančią žemę pareiškėja pretenduoja, ribose. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo argumentą, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) esančią žemę atkūrimo. Atskirojo skundo argumentas, jog prašymą priėmę asmenys nereiškė jokių pastabų dėl prašymo turinio, gali būti vertinamas kaip pagrindas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytam terminui atnaujinti, tačiau nepaneigia fakto, jog teisės aktų reikalavimus atitinkantis prašymas dėl nuosavybės teisių į aptariamą žemę atkūrimo nebuvo pateiktas. Kadangi, pareiškėjai nepateikus prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebuvo pradėta, pareiškėja neįgijo teisės šią procedūrą tęsti pateikdama nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o kartu ir kreiptis į teismą dėl termino šiems dokumentams pateikti atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Ši aplinkybė vertintina kaip pakankamas pagrindas bylai nutraukti.

Pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę, ji prarado teisę pretenduoti į jos įmotei priklausiusį turtą. Tiek pagal juridinę reikšmę turinčio faktinio įvaikinimo fakto nustatymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Šeimos ir santuokos kodekso 120, 125 str.), tiek ir pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančią tvarką (CK 3.220, 3.227 str.) asmenų tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimas siejamas su formaliu, teismo sprendimu įformintu įvaikinimu. Esant tokiam sprendimui panaikinamos vaiko ir jo biologinių tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, kartu sukuriant analogiškas teises ir pareigas tarp įvaikio ir jo įtėvių. Tokiam teisiniam reglamentavimui yra sukurta ir speciali išimtis – būtent su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo galimybėmis siejamas juridinę reikšmę turinčio faktinio įvaikinimo fakto nustatymas (LR Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti 3 p., 1964 m. CPK 272 str. 11 p.), net ir nesant teisiškai įforminto įvaikinimo suteikianti teisę asmeniui savo nuožiūra pretenduoti į nuosavybės teisių į biologinių tėvų valdytą žemę atkūrimą arba inicijuoti faktinio įvaikinimo fakto nustatymą ir pretenduoti į įtėvių valdytą žemę. Šios dvi pasirinkimo galimybės vertintinos kaip viena kitą panaikinančios alternatyvos, nes asmuo negali savo giminystės ryšį vertinti skirtingai priklausomai nuo to, koks teisinis santykis yra jam naudingesnis kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Iš byloje esančio 1995 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1514 (b.l. 84) ir tos pačios dienos apskrities valdytojo sprendimo Nr. 69-2867 (b.l. 85) matyti, jog pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija, atskirajame skunde tenurodydama, jog ši procedūra buvo vykdoma be jos sutikimo. Šis argumentas gali būti vertinamas kaip pagrindas ginčyti minėtus administracinius aktus, tačiau nepaneigia nagrinėjamai bylai reikšmingo nuosavybės teisių į pareiškėjos biologinio tėvo valdytą žemę atkūrimo fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog ji, nuosekliai teigdama, kad buvo faktiškai įvaikinta, būtų ginčijusi nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, atsisakiusi įgyvendinti atkurtas nuosavybės teises. Minėtais administraciniais aktais sukurtas teisinis ryšys tarp pareiškėjos ir jos biologinių tėvų vertintinas kaip teisinė kliūtis atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos įmotės valdytą žemę. Ši teisinė kliūtis apriboja pareiškėjos suinteresuotumą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tęsimu, o kartu ir jos teises kreiptis į teismą dėl termino nuosavybės dokumentams pateikti atnaujinimu bei fakto, jog minėtą žemės sklypą valdė jos įmotė, juridinę reikšmę. Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą pareiškimą ir bylą nutraukė.

Apeliacinio skundo argumentus įvertinusi kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.