- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-280-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66549-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- S. G.
- Advokatai
- Inga Radinienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., jam paskirta vienų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti K. B. padarytą 550 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti K. B. padarytą 550 Eur turtinę žalą. Priteista iš S. G. nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą K. B. 550 Eur turtinei ir 650 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 400 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 3 d. apie 14.30 val. Panevėžio r. sav., Velžio sen., Velžio k., prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia smurtavo prieš mažametį O. B., gim. (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: kaltindamas mažametį nuskriaudus jo dukrą, sugriebė jį už apykaklės ir sudavė ranka vieną smūgį į veidą, dėl ko O. B. parkrito ant žemės, ir jam gulint, spaudė ranka jį ties raktikauliu, taip padarė O. B. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairio kelio sąnario srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos delniniame paviršiuje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.) arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), laiduotoja paskiriant jo žmoną A. G., ir bylą nutraukti, arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti padarytą žalą ir deda visas pastangas, kad tai būtų padaryta iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pradžios. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes nei nukentėjusiojo atstovė, nei jos advokatas nenurodė banko sąskaitos, į kurią būtų galėjęs pervesti pinigus, o šiuo metu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė neatsako į jo skambučius. Mano, kad iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio jam pavyks susitaikyti su nukentėjusiuoju ir bus pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teigia, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis augina du mažamečius vaikus, kad viskas įvyko dėl didelio susijaudinimo ir nukentėjusiojo veiksmų (po patyčių išvydus dukrą verkiančią), kad sutiko atlyginti padarytą žalą. Mano, kad teismas, konstatavęs, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, privalėjo į tai atsižvelgti ir jam neskirti griežtesnės bausmės. Nurodo, kad prokuroras ir teismas nepagrįstai nenustatė kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 6 p. ir 10 p. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis paaiškino visas įvykio aplinkybes, kad dėl jo dukros patyčių, jos verkimo ir kitų vaikų elgesio išėjo į lauką, siekdamas išsiaiškinti, kodėl taip yra elgiamasi su jo dukra, kad ji yra išsigandusi, verkia, kūkčioja. Minėtas aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga bei teismo nuosprendyje konstatuoti liudytojų S. T., D. Č. parodymai, kurie patvirtina, jog tarp vaikų vyko patyčios, dėl ko neapsikentusi jo dukra buvo priversta bėgti į namus. Pažymi, kad ir pats nukentėjusysis O. B., kuris teigė, jog mergaitei nieko nedarė, patvirtino, jog ji nubėgo į daugiabutį. Sulyginus liudytojų parodymus su nukentėjusiojo O. B. parodymais matyti, jog nukentėjusysis siekia sumenkinti savo veiksmus, dėl kurių išsigandusi mergaitė turėjo bėgti slėptis į namus. Neabejotina, kad situacija, kuomet savas vaikas verkia, yra išsigandęs, sukelia emocinį susijaudinimą, o kai tyčiojamasi iš silpnesnių, kaip šiuo atveju, iš jo dukros tyčiojosi berniukų būrys, yra pasiekiama tokia susijaudinimo būsena, kurios metu valdytis yra sunku. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam nepriekabiavus prie jo dukros, iš jos nesityčiojus, tokios situacijos nebūtų buvę, t. y. jis nebūtų susijaudinęs ir išbėgęs į lauką. Atsižvelgęs į tai mano, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta susijaudinus ir jos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys. Pažymi, kad teismas jam neskyrė BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos, motyvavęs tuo, kad jis yra nedirbantis, turi finansinių problemų. Tačiau teismas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, jį tenkino visiškai, nurodydamas, jog atsižvelgia ir į jo turtinę padėtį, t. y. vienu atveju jo turtinė padėtis, bedarbio statusas nulėmė tai, jog jam yra skiriama griežtesnė bausmė, kitu atveju jo turtinė padėtis, bedarbio statusas lėmė tai, kad teismas ieškinį tenkino visiškai. Tokie teismo išaiškinimai prieštarauja teisingumo, protingumo principams. Iš to galima daryti išvadą, kad teismas buvo neobjektyvus. Teismas griežtesnę bausmę jam skyrė dėl jo socialinės padėties, kad yra nedirbantis, turi finansinių problemų. Mano, kad toks bausmės sugriežtinimas yra neteisėtas, todėl jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė – bauda.
Teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą nagrinėti tik dėl BK 38 str. nuostatų taikymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamąją bylą nutraukti, nuteistojo gynėja ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą K. B. nuteistojo prašymą palaikė, prokurorė taip pat nuteistojo prašymui neprieštaravo ir prašė jį tenkinti, patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir, taikant BK 38 str. nuostatas, neskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., BK 64¹ str., jam paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti K. B. padarytą 550 Eur turtinę žalą. Nuteistasis savo kaltės neginčija ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal BK 38 str. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Nagrinėjamu atveju S. G. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 str. nuostatas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. G. savo kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, mažamečio nukentėjusiojo O. B. ir jo motinos įstatyminės atstovės K. B. atsiprašė, su jais susitaikė, atlygino didesnę apylinkės teismo nuosprendžiu iš jo priteistos žalos dalį, t. y. K. B. sumokėjo 1000 Eur bei su ja susitarė dėl likusios neatlygintos žalos dalies, t. y. 600 Eur atlyginimo (toks susitarimas neprieštarauja įstatymui). Šias aplinkybes patvirtina ne tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusių nuteistojo S. G. ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės K. B. duoti paaiškinimai, bet ir apygardos teismui pateiktas jų susitarimas dėl žalos atlyginimo, kurį jie prašė patvirtinti, ir S. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Minėtame susitarime nukentėjusiojo įstatyminė atstovė K. B. taip pat nurodė, jog S. G. atleido ir jokių pretenzijų dėl nagrinėjamo įvykio jam neturi. BK 38 str. nuostatų taikymui neprieštaravo ir prokurorė. Taigi nagrinėjamoje byloje yra nustatytos BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Kaip minėta, dar viena būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, aukštesniojo teismo nuomone, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. G. yra neteistas, jo padaryta veika nebuvo planuota iš anksto, buvo padaryta spontaniškai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos atsiradimą iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, t. y. jis su draugais ėmė kabinėtis prie nuteistojo dukros, po ko ji išsigandusi ir verkdama parbėgusi į namus apie tai pasakė savo tėvui, kuris pasikarščiavęs dėl to, kad nukentėjusysis nuskriaudė jo dukrą, išbėgęs į kiemą pavartojo prieš jį fizinį smurtą. Tačiau prieš mažametį pavartotas smurtas nebuvo intensyvus (nuteistasis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į veidą, o po šio smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, ranka spaudė jį ties raktikauliu). Nors apeliantas yra baustas administracine tvarka, jam skirtos nuobaudos už teisės pažeidimus, nesusijusius su agresyviu jo elgesiu, chuliganiškais veiksmais ar viešosios tvarkos pažeidimu, t. y. administracine tvarka S. G. baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip minėta, S. G. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, mažamečio nukentėjusiojo ir jo motinos įstatyminės atstovės atsiprašė, atlygino didesnę dalį padarytos žalos bei susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo, su jais (nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove) susitaikė, jie apeliantui atleido ir jam jokių pretenzijų dėl nagrinėjamo įvykio neturi, sutinka, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad S. G. nuo 2016-09-26 dirba UAB (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus, Velžio seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, psichikos sveikatos centro apskaitoje neregistruotas, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į šias išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 str. 2 d. yra nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad S. G. nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir nutraukti bylą, atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas galiojančių įstatymų reikalavimų nepažeidė, tačiau apeliacinės instancijos teisme atsiradus iki tol nebuvusiam pagrindui apelianto atžvilgiu taikyti BK 38 str. numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama.
Panevėžio apygardos teisme iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus gautas prašymas priteisti iš S. G. 34,74 Eur valstybės naudai tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Taigi esant šioms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo S. G. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nuosprendį.
Taikant BK 38 str., S. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d., jam su nukentėjusiuoju susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį S. G. įsipareigoja iki 2017-02-28 atlyginti likusią žalos dalį – 600 Eur, šiuos pinigus pervedant į nukentėjusiojo įstatyminės atstovės K. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke.
S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išieškoti iš S. G. 4,92 Eur teismo proceso išlaidų valstybei.
Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., vyriškas džinsines kelnes, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal kvitą BBB Nr. 049255, esant nukentėjusiojo įstatyminės atstovės K. B. prašymui, sunaikinti.
Išaiškinti S. G., kad jeigu jis per vienus metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.