- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1038-822/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00520-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo N. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. (pagal pašto spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, taip pat neatnaujino šio termino.
II.
Pareiškėjas N. M. su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 18 d., tačiau pareiškėjui įteiktas pavėluotai, su juo pareiškėjas susipažino tik 2015 m. gegužės 25 d. Paaiškina, kad apeliacinio skundo padavimo terminą lėmė tai, jog jis Marijampolės pataisos namų raštinei pateikė prašymą padaryti apeliacinio skundo kopijas, o kopijų darymas užtruko. Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų apskaitos žurnalo kopijos, pareiškėjo prašymas dėl kopijų darymo buvo gautas 2015 m. gegužės 29 d., o įvykdytas 2015 m. birželio 3 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui, kuriame buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą). Pareiškėjas nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs terminą. Pareiškėjas nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes dirba pataisos namų valgykloje ir neturi laisvo laiko surašyti skundą. Tačiau atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turėjo teisę, siekdamas gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir neturėdamas lėšų savarankiškai susirasti advokatą, teisės aktų nustatyta tvarka galėjo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį – vėlesnį teismo sprendimo įteikimą, negalima pripažinti pakankamai svarbia, kuri sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirojo skundo dalykas –Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gegužės 18 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. birželio 1 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2015 m. birželio 4 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).
Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė tuo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 18 d., tačiau pareiškėjui įteiktas pavėluotai, su juo pareiškėjas susipažino tik 2015 m. gegužės 25 d. Paaiškino, kad apeliacinio skundo padavimo terminą lėmė tai, jog jis Marijampolės pataisos namų raštinei pateikė prašymą padaryti apeliacinio skundo kopijas, o kopijų darymas užtruko. Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų apskaitos žurnalo kopijos, pareiškėjo prašymas dėl kopijų darymo buvo gautas 2015 m. gegužės 29 d., o įvykdytas 2015 m. birželio 3 d. Be to, pareiškėjas dirba pataisos namų valgykloje, dėl to neturėjo laisvo laiko surašyti skundą. Pažymėtina, kad kitų objektyvių aplinkybių, sąlygojusių termino praleidimą, pareiškėjas nenurodė.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą), todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir laikosi nuostatos, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apeliacinio skundo parengimui ir ta aplinkybė, kad užtruko apeliacinio skundo kopijų darymas nelaikoma kliūtimi, kuri galėjo sutrukdyti pareiškėjui laiku įgyvendinti pareiškėjo valią kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuoja, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių.
Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo pačio pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis jam laiku pateikti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad terminą pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.