- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- I1-2542-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00136-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. I. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas), 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) bei atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 69) (toliau pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu nurodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 14 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad buvo laikomas Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje 6-tame būryje. Pareiškėjo teigimu, gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta rūkymui skirtos vietos su stogeliu. Pasivaikščiojimo kiemelis per mažas. Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje buvo per mažai praustuvų, unitazų. Unitazai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų. Unitazai buvo prastos būklės. Praustis galėjo tik kartą per savaitę, tačiau dėl trumpo tam skirto laiko ir dėl per didelio kiekio nuteistųjų, negalėjo normaliai to padaryti. Pastatas, kuriame gyveno yra avarinės būklės, jam senai darytas remontas. Gyvenamosiose patalpose žiemą per maža temperatūra. Gyvenamosiose patalpose pilna tarakonų. Gyvenamosios patalpos yra virš gamybos cecho, kuriame yra laikomi dujų balionai. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 17-22) į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir galėjo laisvai judėti po įstaigos teritoriją. Alytaus PN užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ką patvirtina ir pateikti patikrinimo aktai. Pateikė duomenis kiek 7-tame lokaliniame sektoriuje yra sanitarinių įrenginių, kiek ginčo metu jame buvo laikoma nuteistųjų. Nurodė, kad pareiškėjui teisė nusiprausti po šiltu vandeniu buvo suteikiama kiekvieną dieną, nes jis yra laikomas 7-tame lokaliniame sektoriuje, kuriami laikomi dirbantys nuteistieji. Pateikė duomenis, kad 7-tame lokaliniame sektoriuje yra įrengta rūkykla su stogeliu. Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, pagal kurią Alytaus PN yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. 7-tame lokaliniame sektoriuje dirbtuvės yra įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad Alytaus PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b. l. 12-13) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 18, 23) matyti, kad pareiškėjas Alytaus PN 7-to lokalinio sektoriaus 6-toje brigadoje buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimą Alytaus PN 7-to lokalinio sektoriaus 6-toje brigadoje, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 18, 24) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 7-to lokalinio sektoriaus 6-to būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 19,81 kv. m, kurioje yra įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,30 kv. m gyvenamojo ploto (19,81 / 6 ? 3,30). Atsižvelgiant į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus.
Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpose (3,1 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis) pareiškėjui nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje nebuvo rūkymui skirtos vietos su stogeliu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) nurodė, kad Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje yra įrengta vieta rūkymui tiek kieme (rūkykla yra su stogeliu), tiek viduje, pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas (b. l. 59, 59). Teismas tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo netikėti, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje nebuvo rūkymui skirtos vietos su stogeliu, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemelis yra per mažas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18) nurodė, kad 7-to lokalinio sektoriaus kiemo plotas yra 765 kv. m. Teismas pažymi, kad Higienos normoje HN 134:2015 nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18 punktas nustato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Atsižvelgiant į tai, kad aptartas teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemo dydžio, pareiškėjo skundo dalis dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio, atmestina.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje buvo per mažai praustuvų, unitazų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos) nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.4 papunktis), klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.6 papunktis).
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 19) nurodė, kad 7-to lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge yra 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo metu 7-tame lokaliniame sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų. Pažymėjo, 7-tas lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl dirbantys nuteistieji sanitariniais mazgais galėjo pasinaudoti ir darbo vietoje.
Iš nurodytų duomenų apie nuteistųjų ir sanitarinių įrenginių skaičių, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunkčio reikalavimų prausyklą, tualetą aprūpinti praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi praustuvais naudojosi didesnis nuteistųjų skaičius, nei numato aptarta teisės norma (156 / 9 ? 17), nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunkčio reikalavimų prausyklą, tualetą aprūpinti klozetu arba pisuaru (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi unitazais ir pisuaru naudojosi didesnis nuteistųjų skaičius, nei numato aptarta teisės norma (156 / 7 ? 22). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas pastate, kuriam trūko sanitarinio mazgo įrenginių, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atstovo argumentą, kad 7-to lokalinio sektoriaus dirbantys nuteistieji sanitariniais mazgais galėjo naudotis ir darbo metu, todėl sanitarinių įrengimų trūkumo 7-tame lokaliniame sektoriuje nebuvo. Teismas pažymi, kad 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčių reikalavimai taikomi bendrabučio gyvenamosioms patalpoms, o ne darbo vietai, taip pat teismui nėra pateiktais nei dirbančių nuteistųjų skaičius, nei darbo vietoje esančių sanitarinių įrenginių skaičius.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN 7-tame lokaliniame sektoriuje unitazai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas į bylą pateikė fotonuotraukas (b. l. 28), iš kurių matyti, kad privatumui užtikrinti tualetuose įrengtos kabinos, kuriose įrengti sėdimi unitazai. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad tualetai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų, nenurodė kaip minėta aplinkybė sukėlė jam neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentas, kad tualetai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad praustis galėjo tik kartą per savaitę, tačiau dėl trumpo tam skirto laiko ir dėl per didelio kiekio nuteistųjų, negalėjo normaliai to padaryti.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato koks laiko tarpas turi būti skiriamas maudymuisi. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui nebūtų užtikrinta teisė išsimaudyti taip pat nėra bei nėra jokių teiktų prašymų ar skundų dėl maudymosi trukmės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad žiemą gyvenamosiose patalpose temperatūra neviršijo 13 °C. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 19) nurodė, kad Alytaus PN šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose užtikrina 18 °C – 22 °C oro temperatūrą. Nurodė, kad Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų taip pat nenustatyta, kad Alytaus PN pažeidė Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (b. l. 29-35). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu nėra. Pareiškėjo skundo argumentas dėl per žemos temperatūros gyvenamosiose patalpose yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 41-47), kad ginčo laikotarpiu buvo vykdomas kenkėjų naikinimas (b. l. 36-40).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad paminėti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas daro išvadą, kad Alytaus PN yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų kontrolei. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosios patalpos yra virš gamybinio cecho, kuriame yra dujų balionų, kurie bet kada gali sprogti.
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 20) paneigė tokius pareiškėjo argumentus bei pažymėjo, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl patiriamos baimės dėl dirbtuvėse vykdomų darbų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pastatas, kuriame gyveno yra avarinės būklės, kad unitazai yra prastos būklės, yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kaip šios skunde aprašytos aplinkybės sąlygojo jo teisių pažeidimą, todėl dėl šių teiginių pagrįstumo klausimo teismas plačiau nepasisako.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu. Nurodytu aspektu buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai). Nustačius šiais aspektais (dėl sanitarinių įrenginių trūkumo) civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visumą, valstybei kyla prievolė atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 30000 Eur.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, kad nustatytas pažeidimas padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Alytaus PN pateiktuose medicininiuose dokumentuose (b. l. 48-54), tokių duomenų nėra.
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui, LVAT 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3311-624/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.