Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (10.1) 2R-667, Fondo valdybos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6538, įpareigoti Fondo valdybą skirti ir išmokėti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją ir atsakyti į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodytą klausimą, susijusį su jo duomenų tvarkymu apdraustųjų įskaitos informacinėje bazėje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis iki 2019 m. kovo 31 d. buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnu. (duomenys neskelbtini) komisariato viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 64-TE-129 nuo 2019 m. kovo 31 d. atleistas iš (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų.

Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovai neteisingai taikė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, todėl jų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, atsakovai priimdami skundžiamus sprendimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir jame įtvirtintus principus (b. l. 1-8).

Fondo valdyba nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog ji neatsakė į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. skunde Fondo valdybai pateiktą klausimą, susijusį su jo duomenų tvarkymu apdraustųjų įskaitos informacinėje bazėje. Fondo valdyba pažymi, kad Fondo valdyba 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. (11.1) I-6538 pareiškėjui nurodė, kokiu dokumentu, nuo kada ir kokio lygio darbingumo lygis jam yra nustatytas ir koks yra netektas darbingumas. Fondo valdyba tvirtina, kad pareiškėjui pateikė išsamų ir aiškų atsakymą (b. l. 48-50, 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo apskaičiuoti ir išmokėti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją į Fondo valdybą kreipėsi 2019 m. liepos 8 d. (b. l. 14).

Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (10.1) 2R-667 „Dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos“ atsisakė pareiškėjui skirti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją (b. l. 58).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (10.1) 2R-667 „Dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos“, su skundu kreipėsi į Fondo valdybą (b. l. 53-54).

Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) pripažinimą draudžiamaisiais įvykiais, teisės į draudimo išmokas įgijimo bei išmokų skyrimo klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal Įstatymo 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau – ligos pašalpa) (1 punktas); netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (2 punktas); netekto darbingumo periodinė kompensacija (3 punktas).

Pagal Įstatymo 15 straipsnį apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudžiamojo įvykio mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį netekto darbingumo vienkartinė kompensacija mokama, jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti (1 d.); jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti (2 d.); jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje (3 d.). Įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama pasibaigus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) sprendimo apskundimo terminui.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad pagrindas išmokėti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją yra NDNT sprendimas.

Darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 birželio 17 d. sprendimu Nr. PA_SP6-10853 “Dėl S. S. nelaimingo atsitikimo darbe” nusprendė S. S. (duomenys neskelbtini) įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu (b. l. 11).

Byloje ginčo, jog pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pripažinto draudžiamuoju įvykiu, laikinai nedarbingas buvo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d., nėra. Pareiškėjas pripažįsta, kad Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius už minėtą laikotarpį 2016 m. jam paskyrė ir išmokėjo ligos išmoką, kompensuodamas jo prarastas draudžiamąsias pajamas.

Pareiškėjas siekia, jog dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pripažinto draudžiamuoju įvykiu, jam būtų išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.

Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas S. S. 2016 m. rugsėjo 20 d. su prašymu nustatyti darbingumo lygį kreipėsi į NDNT. Darbingumo lygį prašė nustatyti atgaline data, t. y. nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d. (b. l. 16, 60).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SS-2912 „Dėl S. S. darbingumo lygio” S. S. 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe” nustatė neterminuotai nuo 2016 m. birželio 9 d. (b. l.24-25, 62-65). Remiantis šiuo sprendimu NDNT pareiškėjui išdavė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. DLN-2 Nr. 936 (toliau – Pažyma), kurioje nurodė, kad pakartotinai įvertinus S. S. darbingumo lygį, pareiškėjui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. birželio 9 d neterminuotai, netektas darbingumas 0 proc. (b. l. 26, 66).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SS-2912 „Dėl S. S. darbingumo lygio”, kreipėsi Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-287 „Dėl S. S. darbingumo lygio” jį atmetė (b. l. 27-30).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SS-2912 „Dėl S. S. darbingumo lygio” ir dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-287 „Dėl S. S. darbingumo lygio” panaikinimo, atmetė (b. l. 31-34). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. (b. l. 35-42).

Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pripažinto draudžiamuoju įvykiu, nebuvo netekęs darbingumo. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktą pareiškėjas laikomas darbingu. Todėl pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pripažinto draudžiamuoju įvykiu, neįgijo teisės į netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją pagal Įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Tai, jog pareiškėjas klaidingai supranta Pažymoje nurodytą netekto darbingumo procentinę išraišką, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų priimtus sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad atsakovai Fondo valdyba ir Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jų panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Fondo valdyba 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. (11.1) I-6538 pareiškėjui aiškiai ir išsamiai nurodė, kokiu dokumentu remiantis, nuo kada ir kokio lygio darbingumo lygis jam yra nustatytas ir koks yra jo netektas darbingumas, todėl taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Fondo valdybą atsakyti į jo 2019 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodytą klausimą, susijusį su jo duomenų tvarkymu apdraustųjų įskaitos informacinėje bazėje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.