Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Ritai Poškienei, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nukentėjusiajai V. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis IĮ „Britlita“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-10-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 18 str. 6 d., LR BK 271 str. 1 d. - BK str. galiojo iki 2003-05-01, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn., vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str.1 d.1 p. nuo neatliktos laisvės bausmės atleistas; 2) 2004-02-02 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 3 d., paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams; 2004-05-27 Kauno apygardos teismas panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2004-02-02 nuosprendį ir išteisino pagal LR BK 178 str. 3 d., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.; 2005-02-01 Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2004-05-27 nuosprendį ir byla perduoda nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; 2006-02-20 Kauno apygardos teismas Kauno m. apylinkės teismo 2004-02-02 nuosprendį pakeitė: veikla perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 3d. į LR BK 24 str. 6 d., LR BK 237 str.1 d., pagal LR BK 24 str. 6 d., LR BK 237 str.1 d – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. 3) 2004-06-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 3 d., paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams; 2004-10-26 Kauno apygardos teismas panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2004-06-28 nuosprendį išteisintas pagal LR BK 178 str. 3 d., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.; 2005-03-22 Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2004-10-26 nuosprendį ir byla perduoda nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; 2006-08-31 Kauno apygardos teismas 2004-06-28 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: taikyti LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 2 d. 1 p., laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/5. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., LR BK 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinus su 2006-02-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams.

4) 2007-06-04 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 3 d., paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn., galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. 2007-08-30 Kauno apygardos teismas, vadovaujantis LR BPK 157 str., paleisti lygtinai 1 metams 8 mėnesiams 21 dienai. Uždrausti išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti registruotis pataisos inspekcijoje 4 kartus per mėnesį, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 150 str. 1 d.;

R. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, Lietuvoje nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-07-12 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 217 str. 4 d., LR BK 278 str. 2 d., LR BK 278 str. 1 d., LR BK 225 str. 2 d., LR BK 214 str. 1 d. -BK str. galiojo iki 2003-05-01. Vadovaujantis LR BK 42 str. 1 d.- BK str. galiojo iki 2003-05-01. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu ir bauda 20000 Lt, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu ir bauda 20 000 Lt. 1999-12-15 Kauno apygardos teismas Kauno m. apylinkės teismo 1999-07-12 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti nuo teisminio nagrinėjimo stadijos. 2) 2004-02-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 178 str. 2 d., LR BK 294 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 63 str., paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. 2004-07-07 Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. 2005-01-18 Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinį skundą atmetė. 3) 2000-05-30 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal LR BK 203 str. 2 d.-BK str. galiojo iki 2003-05-01, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 4) 2002-09-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., LR BK 271 str. 2 d., LR BK 241 str. 1 d.-BK str. galiojo iki 2003-05-01, vadovaujantis LR BK 42 str., LR BK 35 str.- BK str. galiojo iki 2003-05-01, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002-11-19 Kauno apygardos teismas panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2002-09-09 nuosprendį dalyje, dėl pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal LR BK 241 str. 1 d. ir priėmė naują nuosprendį. Pagal LR BK 241 str. 1 d. išteisinti, vadovaujantis LR BPK 5 str. 1 d. 2 p. panaikinti dalį, kuria pagal LR BK 42 str. paskirta subendrinta bausmė. Galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. 5) 2003-01-31 Kaišiadorių r. apylinkės teismas vadovaujantis LR BK 54-2 str. paleisti lygtinai 10 mėnesių 26 dienom. 6) 2004-05-05 Kauno m. apylinkės teismas laikyti nuteistu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. atleisti nuo papildomos bausmės – turto konfiskavimo ir jos vykdymą likusioje dalyje nutraukti. 7) 2004-05-12 Jurbarko apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė – bauda (2 MGL)- 250 Lt., galutinė bausmė - bauda (2 MGL)- 250 Lt, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 150 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. V., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., paėmė nukentėjusiosios V. G. mobilaus ryšio telefoną, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, R. G. jėga prispaudus nukentėjusią savo kūnu, bei prieš jos valią nurengus nukentėjusios šortus ir apatines kelnaites, grasino nuogą palikti prieplaukoje, reikalavo rinktis kokiu būdu su jais santykiauti, nukentėjusiajai priešinantis ir atsisakius lytiškai santykiauti, grąžino drabužius, nuvežė į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur prieš jos valią, jėga vėl nurengė šortus ir apatines kelnaites, bei tenkino savo lytinę aistrą, savo lytiniu organu liesdamas nukentėjusios kūną, t.y. seksualiai prievartavo fizinio sąlyčio būdu grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d.

Kaltinamasis R. G., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. V., paėmė nukentėjusios V. G. mobilaus ryšio telefoną, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, tyčia jėga prispaudė nukentėjusią savo kūnu, prieš jos valią nurengė šortus ir apatines kelnaites, bei grasino nuogą palikti prieplaukoje ir reikalavo rinktis kokiu būdu su jais santykiauti, nukentėjusiajai priešinantis ir atsisakius lytiškai santykiauti, grąžino drabužius, bei nuvežė į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur bendrininkavo R. V., kuris prieš V. G. valią nurengė šortus ir apatines kelnaites, bei tenkino savo lytinę aistrą, lytiniu organu liesdamas nukentėjusios kūną, t.y. bendrininkavo R. V. seksualiai prievartaujant fizinio sąlyčio būdu, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d.

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo seksualiai prievartavus V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-10 važiavo su draugu Tomu iš Kulautuvos link Kauno, pamatė merginą ir pasiūlė ją pavežti. Mergina atsisėdo į automobilį, bevežant, pasikalbėjo, sakė, kad važiuoja į Raudondvarį pirkti šampano, kad jos vaikinas - užsienyje. Pasiūlė merginai kartu išgerti šampano. Pasikeitė telefonais. Parodė, kad naudojosi automobiliu VW California, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. A.. Vėliau susitiko su iš užsienio grįžusiu draugu - R. G., susiskambino su nukentėjusiąja ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Nusipirko tris butelius šampano. Prie (duomenys neskelbtini) apie 21 val. rado V. su dviem draugėm. Praleido kartu laiką iki 22 val. Merginoms pasiūlė dar šampano, reikėjo spėti į parduotuvę iki 22 val. Viena G. draugių nesutiko važiuoti į parduotuvę, tada ir kita mergina atsisakė. Išvažiavo į parduotuvę šampano su draugu ir V. G.. Nusipirko šampano ir nuvažiavo prie mažųjų laivų prieplaukos. Išgėrė butelį šampano, pasikalbėjo. Jis su draugu išgėrė nedaug. V. G. prie (duomenys neskelbtini) telefonu bendravo su mama, o paskui išjungė garsą. Tarp V. G. ir mamos telefonu galimai vyko barnis. Telefono iš nukentėjusiosios nebuvo paėmęs. V. G. tiesiogiai lytiškai santykiauti nesiūlė. Nenurenginėjo jos. Pabuvo vienoje vietoje, paskui sutemo ir važiavo į kitą vietą. Kaip atsirado prie bažnyčios aikštelės, tiksliai nepamena, galimai sugalvojo ten dar išgerti šampano. Merginoms prisistatė Dariaus vardu. Vardais su R. G. nesivadino, vadinosi - broliais. Akistatos atsisakė, nes turi tokią teisę. Nukentėjusioji juos apkalba. Mamai nebekėlė ragelio, kadangi galimai draugė pasakė, kad mama atvažiuoja pas draugę. Galima buvo numanyti, kad V. G. nenorėjo, jog mama sužinotų, kad ji išgėrusi. Atvažiavus susitikti su Viktorija ir jos draugėmis, jautėsi, kad Viktorija jau buvo išgėrusi alkoholio.V. G. daug kalbėjo apie santykius, apie gyvenimą, pasakojo, kad jos draugas yra Vokietijoje. Suprato, kad mergina nėra pasileidusi. Iš V. G. nereikalavo lytinių santykių, negrasino. Jei būtų norėję, būtų išprievartavę. Atvažiavo automobiliu, kurio numeriai buvo tikri. Automobilį matė nukentėjusioji, jos draugės. Iš nukentėjusiosios elgesio buvo galima suprasti, kad ji norėjo su jais praleisti vakarą. Ji buvo kartu parduotuvėje, kai pirko šampaną. Prieplauka - tolimesnė vieta nei bažnyčios aikštelė. (duomenys neskelbtini), tai - gyvenvietės centras, (duomenys neskelbtini) yra apšviesta. Būnant bažnyčios aikštelėje, skambino V. G. mama, bet ji neatsiliepė. Vėliau skambino draugė, tada ji paprašė, nuvežti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-10 grįžo iš Olandijos ir susitiko su draugu R. V.. R. V. pasakė, kad turi kažkokios merginos telefono numerį, bus galima susitikti ir kartu išgerti šampano. Susiskambino ir susitiko prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie pilies, rado tris jaunas merginas, su kuriomis gėrė šampaną. Buvo smagu, visi juokėsi. Vėliau R. V. paklausė, ar merginos norėtų dar šampano. Pasakė, kad jei nori, į parduotuvę reikia važiuoti iki 22 val. Dvi merginos nevažiavo, t.y. atsisakius vienai merginai, nebevažiavo ir kita, o V. G. su jais kartu važiavo į parduotuvę. Nusipirko šampano, traškučių. Pati V. G. parodė kelią prie prieplaukos, ten atsigėrė šampano, vaikščiojo, kalbėjo. Jis nejautė jai jokių simpatijų, buvo pavargęs po kelionės. Pasėdėjo aikštelėje, automobilyje, rašė žinutes savais reikalais. V. G. paklausė, kaip ji važiuos namo, bet ji nežinojo ką daryti. Paklausė, kur ją nuvežti. Nepamena, ar nuvežė Viktoriją, ar ji pati išėjo. Paskui R. V. jį nuvežė į viešbutį ir jis nuėjo miegoti. Nebuvo jokio pokalbio dėl seksualinio prievartavimo. Nežino, kodėl jį V. G. apkalbėjo. Galimai nenorėjo grįžti namo apvaigusi nuo alkoholio, bijojo mamos. Ji nenorėjo važiuoti pas mamą, norėjo važiuoti pas draugę. Draugė, kiek pamena, šalia Bažnyčios gyvena. Prisistatė ne savo vardu, o Tado, kadangi yra vedęs vyras. Nuo akistatos neatsisakė, nesipriešino akistatai. Su V. G. nesipyko, pirmą kartą ją matė. Merginos, prieš jiems susitinkant, gėrė vermuto. Ikiteisminio tyrimo metu, policijos komisariate sutiko V. G., tačiau su ja nebendravo. Viktorijos mama prašė pinigų.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini)., laukiant autobuso (duomenys neskelbtini), prie jos sustojo baltos spalvos mikroautobusas, kurio markės ir numerio neįsidėmėjo. Jame sėdėjo du nepažįstami jaunuoliai apie 20-24 m. amžiaus, siūlė pavežti. Ji sutiko, pavežė iki (duomenys neskelbtini), primygtinai prašė telefono numerio, davė. Jie prisistatė broliais Dariumi ir Tadu iš Kauno. Tą pačią dieną, apie 20.00 val., paskambino jai. Ji buvo (duomenys neskelbtini) su draugėmis K. Z. ir A. K.. Telefonu atsiliepė draugė K. ir susitarė susitikti. Už 30 min. jie atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tuo pačiu automobiliu ir pasiūlė išgerti šampano. (duomenys neskelbtini) kieme išgėrė du butelius šampano. Jai vaikinai rodė dėmesį, geriant šampaną. Draugės matė, kaip R. V. bandė ją apkabinti. Apie 22 val. draugės išėjo namo, o ji pasiliko, nes jai pažadėjo parvežti namo (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į parduotuvę dar šampano, cigarečių. Prie parduotuvės ji niekam neskambino. Kai pamatė kas vyksta, tada K. pranešė. Su K. nekalbėjo, ji parašė: ,,ar grįžai namo“, o ji atrašė- „ne”. Važiuojant į prieplauką turėjo telefoną. Prieplaukoje, kažkuris paėmė iš jos telefoną ir padėjo mašinoje priekyje prie bėgių, kad negalėtų niekam paskambinti. Jiems išlipus iš automobilio, ji spėjo surinkti K. numerį ir paspausti skambinimo mygtuką, o tada iš jos atėmė telefoną. Kaltinamieji nepamatė, kad skambinta K., o ji atsiliepė ir girdėjo pokalbį. Daugiau niekam žinučių nerašė, mamai neskambino. Vaikinai paprašė aprodyti prieplauką. Suprato, kad kaltinamieji norėjo važiuoti išgerti. Jie nusipirko dar du butelius šampano. Laivų prieplaukos aikštelėje buvo išlipę iš automobilio, gėrė šampaną. Ji gėrė nedaug. Automobilyje atsisėdo į galą. Vienas iš kaltinamųjų, R. G. pasakė: „tu čia galvoji, kad mes čia šiaip sau tave atvežėm”. Tada pagalvojo, kad nerimtai sako. Paskui liepė nusirengti. Ji pasimetė, o R. G., atsisėdęs šalia, nurengė per prievartą. Ji buvo su šortais, maikute, megztuku. Avėjo kedus. R. G. grubiai, staigiu judesiu nuėmė jai kelnaites ir šortus. Maikutę pakėlė ir atsegė liemenėlę. Ji dar bandė spirti. R. V. sėdėjo prie vairo. Sakė pasirink, kokiu būdu nori santykiauti: paprastu, oraliniu ar analiniu. Ji pasakė, kad nieko nesirinks. Labai bijojo priešintis, buvo išsigandusi, prašė paleisti. Paskui R. G. apsikeitė vietomis su R. V., kuris atsisėdo prie jos. Ji buvo be šortų ir kelnaičių. Jai liepė pasirinkti kokiu būdu santykiauti, nes sake: „kitaip nebus”. R. G. sakė, kad visiškai nurengs ir paliks prieplaukoje nuogą. Ji verkė. Žadėjo, kad nuveš į kitą vietą, kad pagalvotų, grąžino rūbus, bet nesakė kur veža. Nusivežė į aikštelę prie bažnyčios. Nepamena ar abu kartus nurengė R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog antrą kartą nurengė R. V. (t.2, b.l. 148). Atsisėdo šalia, nuėmė šortus ir kelnaites. Palaidinės neėmė, antrą kartą liemenėlės neatsegė. Ji verkė ir prašė, kad grąžintų drabužius ir paleistų. R. V. vairavo automobilį. R. G. paklausė, ar geriau, kad brolis vietoj jo atsisėstų prie jos, tada R. V. atsisėdo iš kitos pusės ant jos kelių. Bučiavo kaklą, glamonėjo krūtinę. R. G. nesilietė. Vaikinai patys nusirengę nebuvo. Buvo išsigandusi, viskas tęsėsi apie 1 valandą. Ji verkė ir prašė, kad išleistų. Jautė, kaip R. V. nusimovė šortus ir savo lytiniu organu lietėsi jai prie kūno. Prie jos lytinių organų nesilietė. Ji nežiūrėjo į jį, bet jautė. Jos paklausė -„negi taip baisu“, o ji atsakė, kad ,,baisu, kadangi nėra turėjusi lytinių santykių“. Abu kaltinamieji sakė, kad patikrins ar nemeluoja. Nukentėjusioji parodė, kad galimai jos neišžagino todėl, kad ji labai verkė ir buvo nekalta. Kai pasakė, kad neturėjusi lytinių santykių, kiek pamena, R. V. sakė, kad jis taip negali, kad nesusilaikys ir gražino jai rūbus. Paklausė kur nuvežti. Ji išlipo prie (duomenys neskelbtini), jai atidavė telefoną. Ją pasiėmė mama ir draugė Kamilė su savo tėčiu. Tą vakarą su draugėmis išgėrė vieną butelį vyno, bet nesijautė apsvaigusi. Nepastebėjo, ar R. V. buvo lytiškai susijaudinęs. R. G. nebuvo lytiškai susijaudinęs. Jos mama – griežta, nenorėjo, kad mama sužinotų, jog gėrė alkoholį. Mamai nebūtų nieko sakiusi apie įvykį, jei ne draugė. Kai susitiko su mama, verkė, nugriuvo ant žemės, nes buvo silpna. Blaivumą policijoje tikrino, nustatė, kad yra neblaivi. Po įvykio jautėsi pažeminta, nenorėjo su niekuo apie tai kalbėtis. Įvykio metu sužalota nebuvo. Kaltinamieji atsisakė akistatos. Jie susiskambino su jos mama, siūlė susitarti. Ji pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt.

Liudytoja I. G. parodė, kad nukentėjusioji – jos dukra. Kaltinamųjų nepažįsta. 2012-07-10 dukra išvažiavo apie 16 val., pas draugę. Kada dukrai grįžti, nenurodė. Paskutinis autobusas pagal grafiką turėjo atvažiuoti apie 21 val. Tuo laiku skambino dukrai, bet ji sakė, kad užtruks ilgiau, kad parveš draugai. Apie 23 val. nesulaukusi dukters, paskambino, bet skambučio ryšys buvo atmestas. Praėjo 15 min., vėl paskambino, niekas neatsiliepė. Po 23 val. paskambino K. Z., paaiškėjo, kad V. su nepažįstamais vaikinais. R. Z. patarė skambinti į „112,, K. paskambino V., tuo metu ji pakėlė ragelį bei nurodė kur randasi. Kai pamatė V., po 24 val., ji verkė, krito ant žemės, sakė, kad ją norėjo paskandinti, bandė išprievartauti. Tą pačią naktį važiavo į policijos nuovadą rašyti pareiškimo. Dukra pasakojo, kad vaikinai sustojo pavežti, pavežė, paprašė telefono numerio. Sakė, davė telefoną ir jie iš karto paskambino, ar tikrai teisingas telefono numeris. Atsiliepė draugė, susitarė, kur jie atvažiuos, atvažiavo, vaišinosi šampanu. Po to, paklausė, kokiu būdu Viktorija nori santykiauti. Teko bendrauti su kaltinamaisiais pas tyrėją. R. G. sakė, kad dukra melagė. Kad visa tai - jų šeimos istorija. Vaikinas buvo arogantiškas. R. V. skambino, kvietė išgerti kavos, bet viską neigia. Jie jaučiasi nekalti, jų požiūriu, nieko nebuvo. Po dviejų mėn. tyrėja pasiūlė psichologo pagalbą. Dukra vengia bendrauti su vaikinais. Ji yra griežta mama, riboja dukters laisvę. Jei dukra būtų grįžusi namo išgėrusi, būtų buvęs rimtas pokalbis, apribotas bendravimas su draugėmis. Visa tai V. žinojo, todėl jei būtų galėjusi, būtų nuslėpusi ši įvykį nuo mamos. Dukrai neliepusi grįžti tam tikru laiku namo, būdavo atvejų, kai likdavo nakvoti pas draugę. Paskutinis autobusas išvažiuodavo į namus apie 21 val. Į jos skambutį dukra neatsiliepė, atsiliepė tik į K. Z. skambutį. Buvo policijoje, žino, kad dukrai nustatė 1,4 promilę girtumo. Žino, kad su vaikinais dukra gėrė šampaną. Ji retai išgeria, nėra parėjusi namo svirduliuojant.

Liudytoja A. K. parodė, kad V. - jos draugė, kaltinamųjų nepažįsta. Su kaltinamaisiais susitiko vasarą, kai jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2012-07-10 susitiko su V. ir K. V. pasakojo, kad ją pavežė du vaikinai, apsikeitė telefonais. Su draugėm išgėrė butelį vyno. Vakare vaikinai paskambino V., kas atsiliepė, nežino. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), už pusvalandžio jie atvyko, atsivežė du butelius šampano. Vaišinosi, kalbėjosi. Vaikinai pasiūlė parvežti V. namo. Kiek pamena, kvietė jas važiuoti į Lampėdžius, bet ji su K. atsisakė. Kai grįžo namo, paskambino K., pasakė, kad V. telefonu apie save pranešė. Tai buvo papasakota K. tėvams ir V. mamai. Skambino M. R., norėjo paklausti ar galima žmogų surasti pagal telefono buvimo vietą. M. R. savo brolio paprašė apžiūrėti apylinkes. Kad V. rado, sužinojo kitą dieną. Vaikinai atsivežė du butelius šampano ir stiklines, jie pilstė, o merginos gėrė. Nuo šampano neapsvaigo. Ar V. K. paskambino, ar parašė, nepamena. Vaikinai domėjosi V., klausinėjo kur gyvena, kur mokosi, ar išeina iš namų. V. rodė dėmesį. Glaustėsi prie V., sėdėjo šalia. V. priešinosi, atstūmė. V. telefonu neatsiliepė, neturėjo telefono. Vyną gėrė anksčiau, apie 13-14 val., o vaikinai atvažiavo gal 19-20 val. Nesujautė išgėrusios. Apie 21val., išvažiavo iš parko.

Liudytoja K. Z. parodė, kad V. G. - jos draugė. V. G. 2012-07-10 atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į svečius. Kieme susitiko A. K.. V. G. sakė, kad ją pavežė du vaikinai. Merginos išgėrė vyno butelį. Vakare apie 20 val., paskambino V. vaikinas, ji atsiliepė, vaikinas pasiūlė susitikti ir išgerti šampano. Paklausė kokį šampaną mėgsta. Apie 20 val., atvažiavo vaikinai baltu mikroautobusu. Jų vardų nepamena. Atsivežė šampano. Apie vieną valandą bendravo, dar buvo šviesu, pasiūlė pasivaikščioti, bet jos nesutiko, su A. K. abi išėjo namo, o V. G. pasiliko, vaikinai žadėjo ją parvežti namo. V. G. parašė žinutę, klausė ar ji jau grįžo namo, bet ji atrašė su klaidomis: „ne“. Per telefono ragelį girdėjo, kaip V. G. verkė ir kažkas klausė, kam ji skambino, su kuo kalbėjosi. Girdėjosi jos balsas, tada suprato, kad jai kažkas negerai, bet sąskaita pasibaigė ir išsijungė telefonas. A. K. paskambino M. R. paklausti kaip toliau elgtis, o Monika pasitarė ir paprašė brolio apžiūrėti (duomenys neskelbtini), kad surasti baltą autobusiuką. Paskui paskambino V. G. mamai ir viską papasakojo. Su tėčiu važiavo į policijos nuovadą, bet ten nieko nerado. Vėliau susisiekė su V. G.. V. sakė jai išeiti į kiemą, nes nežinojo, kad jos ieško. Su ja susitiko prie parduotuvės „Era“. Viktorija juos pamačius suklupo ant žemės ir verkė. Papasakojo kas buvo. Naktį važiavo į policijos nuovadą. V. G. prašė jos pagalbos. Kad V. G. kažkas negerai, suprato, nes ji parašė „ne„ o paskui iš skambučio suprato, kad kažkas negerai. Parke vaikinai rodė dėmesį Viktorijai. Atsisėdo šalia jos, apsikabino. Jie atrodė vyresni, nebuvo grubūs, ar pikti. Iš Viktorijos žinutės turinio: ,,ne“, ir iš to, kad buvo parašyta su klaidomis, suprato, kad V. G. kažkas atsitiko. Po skambučio, Viktorijos sąskaita pasibaigė, todėl ir išsijungė telefonas. V. G. skambino, bet baigėsi sąskaita. Suprato, kad ji negalėjo kalbėti, o parašyti žinutę galėjo.

Liudytojas R. Z. parodė, kad įvykio nepamena. Ką gėrė merginos namuose, nežino. Ar V. G. buvo išgėrusi, nežino. Jis tik vairavo mašiną. Iš pagarsintų, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t.1, b.l. 102, t.2., b.l. 150) matyti, kad jis yra K. Z. tėvas. 2012 m. liepos mėn. 10 d., apie vidurnaktį, tikslios valandos neprisimena, jį pažadino dukra K. K. ir paprašė kartu paieškoti draugės V. G., kurią turėjo parvežti nepažįstami vaikinai, tačiau jos neparvežė ir neaišku kur nuvežė. Į jų namus atvažiavo ir V. G. mama. Jie tryse kartu ieškojo Viktorijos. Jo dukra telefonu bandė susisiekti su V. G., tačiau jai iš pradžių nepavyko, nes, kaip suprato, ji nekėlė ragelio. Nesusisiekę su Viktorija, jie nuvažiavo į Raudondvario nuovadą, tačiau tuo metu nuovada jau nedirbo. Su V. G. jie susitiko (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ją pastebėjo ateinančią nuo Jurbarko pusės, be to, jo dukrai K. Z. pavyko su V. susiskambinti ir sužinoti kur ji yra. Tuo metu kai susitiko Viktoriją, ji verkė, krito ant žemės, matėsi, kad buvo labai išsigandusi, pasakojo, kad ją vaikinai bandė išžaginti, gąsdino. Išgirdę šią istoriją, kartu su V. G., jos mama ir K. Z. nuvažiavo į Kauną, kur rajono policijos komisariate V. G. parašė pareiškimą.

Liudytoja M. R. parodė, kad V. G.- jos draugė. Kaltinamųjų nepažįsta. Naktį paskambino A. K., gal apie 23 val., klausė ar gali susekti žmogų pagal telefono buvimo vietą. Kodėl paklausė jos, nežino, sakė, kodėl to reikia ir tada papasakojo, kad V. buvo susitikusi su vaikinais, kad pažadėjo V. parvežti namo. Tada pasakė, kad turi tų vaikinų telefono numerį ir reikia sužinoti pagal telefono buvimo vietą, kur tie vaikinai yra. Broliui paskambino ir paprašė, kad pavažinėtų po miestą ir paieškotų balto automobilio. Brolis paskambino savo draugui D. K., kuris ieškojo balto automobilio ir jį surado. V. G. mamai pasakė automobilio numerius, paskambino policijai.

Liudytojas M. R. parodė, kad V. ir kaltinamųjų nepažįsta. Naktį jo sesuo paskambino ir paprašė paieškoti draugės. Sakė ieškoti balto mikroautobuso. Kadangi pats negalėjo važiuoti, paskambino draugui Dariui ir paprašė pažiūrėti pravažiuojant pro (duomenys neskelbtini)., balto mikroautobuso. Po kurio laiko D. K. pasakė, kad pastebėjo link Kauno važiuojant baltos spalvos mikroautobusiuką. Po pusvalandžio paskambino ir pasakė mašinos numerius, o jis pasakė sesei. Daugiau įvykyje nedalyvavo.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2012-07-10 M. paprašė jo pravažiuoti pro Netonių k., paieškoti balto mikroautobusiuko. Jį pamačius, sekė ta mikroautobusą. Žinojo, kad juo turi važiuoti du vaikinai ir panelė, o pamatė tik du vaikinus. Padiktavo mašinos numerius. Važiavo pusantros valandos paskui automobilį, bet paskui jį sustabdė policija ir daugiau įvykyje nedalyvavo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-07-11 ( t-1, b.l. 1), pranešimas apie įvykį gautas 2012-07-11 ( t-1, b.l. 3), jame, tos pačios dienos bei 2012-11-07 liudytojos apklausos protokoluose V. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. ir R. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, paėmė nukentėjusiosios V. G. mobilaus ryšio telefoną, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, R. G. jėga prispaudus nukentėjusią savo kūnu, bei prieš jos valią nurengus nukentėjusios šortus ir apatines kelnaites, grasino nuogą palikti prieplaukoje, reikalavo rinktis kokiu būdu su jais santykiauti, nukentėjusiajai priešinantis ir atsisakius lytiškai santykiauti, grąžino drabužius, nuvežė į (duomenys neskelbtini), esančią prie (duomenys neskelbtini), kur vėl prieš jos valią, jėga buvo nurengti šortai ir apatinės kelnaitės, bei R. V. tenkino savo lytinę aistrą, savo lytiniu organu liesdamas nukentėjusios kūną, t.y. seksualiai prievartavo fizinio sąlyčio būdu grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, o R. G. bendrininkavo R. V. seksualiai prievartaujant fizinio sąlyčio būdu ( t.1, b.l. 3-8, 59-61).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta- Kauno (duomenys neskelbtini), tačiau pėdsakų, iš kurių būtų galima spręsti apie nusikalstamą veiką, nerasta ( t. 1, b.l. 9).

Iš įvykio vietos - automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pėdsakų, iš kurių būtų galima spręsti apie nusikalstamą veiką, nerasta, grąžintas savininkui Artūrui E. A. (t. 1, b.l. 38-50).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad V. G. 2012-07-11 02 :16 val. nustatytas – 0,99 prom. girtumas (t. 1, b.l. 20).

Iš 2012-07-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G1802/12(02) matyti, kad V. G. kūne išorinių sužalojimų nerasta, išoriniuose lytiniuose organuose, mergystės plėvėje, sužalojimų nerasta, biologinės kilmės pėdsakų ant V. G. kūno nerasta (b.t.1, b.l. 22).

Iš 2012-10-01 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. G. savo iniciatyva pateikė telefono abonento Nr. 862068529 skambučių išklotinę už 2012 m. liepos mėn., iš kurios matyti, jog ji V. G. į telefono Nr. 8638 52413 skambino ir kalbėjo 20 val. 29 min. ir 21 val. 31 min. (b.t.1, b.l.83).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. G. atpažino R. V. kaip asmenį, kuris ją seksualiai prievartavo (t.1, b.l. 62).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. G. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris ją seksualiai prievartavo (t.1, b.l. 64).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. K. atpažino R. G. kaip asmenį, su kuriuo susitiko Raudondvario pilies parke (t.1, b.l. 93).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. K. atpažino R. V. kaip asmenį, su kuriuo susitiko Raudondvario pilies parke (t. 1, b.l. 96).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie BK 150 straipsnio požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. Kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.

Kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais.

Iš byloje esančių įrodymų seka išvada, kad kaltinamieji R. V. ir R. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, reikalavo iš nukentėjusiosios lytiškai su jais santykiauti, o šiai nesutikus, panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą - paėmė nukentėjusiosios V. G. mobilaus ryšio telefoną, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, R. G. jėga prispaudus nukentėjusią savo kūnu, bei prieš jos valią nurengus nukentėjusios šortus ir apatines kelnaites, grasino nuogą palikti prieplaukoje, reikalavo rinktis kokiu būdu su jais santykiauti, nukentėjusiajai priešinantis ir atsisakius lytiškai santykiauti, grąžino drabužius, nuvežė į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), kur vėl prieš jos valią, jėga buvo nurengti šortai ir apatinės kelnaitės, bei R. V. tenkino savo lytinę aistrą, savo lytiniu organu liesdamas nukentėjusios kūną, taip ją seksualiai prievartavo fizinio sąlyčio būdu, grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, o R. G. bendrininkavo R. V. seksualiai prievartaujant fizinio sąlyčio būdu. Taigi kaltinamųjų veiksmuose nustatyti šie seksualinio prievartavimo sudėties požymiai: lytinės aistros tenkinimas, ji buvo tenkinama prieš nukentėjusiosios valią, panaudojant fizinį smurtą ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Seksualinio prievartavimo veiksmai yra susiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi prieš jo valią. Kadangi kaltinamieji siūlė nukentėjusiajai lytiškai santykiauti, o šiai atsisakius, panaudojo fizinį smurtą, ją nurengė, glamonėjo jos krūtinę ir kaklą, lytiniu organu lietėsi prie jos kūno, todėl laikytina, kad šie nusikalstami veiksmai, pasireiškę intervencija į nukentėjusiosios kūną yra lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu. Siūlymas lytiškai santykiauti patvirtina, kad kaltinamieji buvo nusprendę tenkinti savo lytinę aistrą. Nustatyta, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta tenkinti lytinę aistrą, šį nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia: suprasdami nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai santykiauti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir norėjo taip veikti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 150 straipsnį nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo nėra privalomai nustatinėjami. Vien tik išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas, kai tarp nukentėjusiojo ir atsakomybėn traukiamo asmens yra nustatomas kitoks fizinis sąlytis (šiuo atveju krūtinės glostymo ir lytinio organo lietimosi į nukentėjusiosios kūną). Teismas daro išvadą, kad lytinio organo lietimasis su moters kūnu panaudojant prievartą yra traktuojamas kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas. Tokiu atveju, kai, nukentėjusiajai atsisakius lytiškai santykiauti, kaltininkai apsisprendė į tokį atsisakymą reaguoti ne kaip nors kitaip, o naudojant fizinę ir psichologinę prievartą, glamonėjot jos krūtinę ir liečiant lytiniu organu, tokie veiksmai vertinami kaip ankstesnio apsisprendimo tenkinti su nukentėjusiąja lytinę aistrą tęsinys.

Taigi kaltinamųjų R. V. ir R. G. veikoje yra visi seksualinio prievartavimo sudėties požymiai, o kadangi jie seksualiai prievartavo nukentėjusiąją V. G., tai pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, jų veika kvalifikuota teisingai.

Teismas netiki kaltinamųjų aiškinimu, kad jie jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, kad su ja tik bendravo, jog kaltinamoji juos apkalba. Teismas šiuos jų parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Iš kaltinamųjų veiksmų, kuomet jie neleido nukentėjusiajai išeiti iš automobilio ir ragino pasirinkti kokiu būdu su jais lytiškai santykiauti, matyti, kad jie turėjo ketinimą smurtu palaužti nukentėjusios pasipriešinimą ir atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusios valią. Nukentėjusiąją nurengus, kaltinamieji nusprendė netęsti savo pirminio sumanymo, tačiau glamonėjo jos kaklą ir krūtinę, R. V. lietėsi prie jos kūno savo lytiniu organu. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji turėjo galimybę užbaigti nusikaltimą, kurį buvo pradėjęs daryti, t.y. išžaginimą, kadangi nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kurios nebūtų leidę jiems užbaigti savo pirminio sumanymo. Tačiau jie to nepadarė, todėl kaltinamųjų veiksmai pagrįstai nebuvo kvalifikuoti kaip pasikėsinimas išžaginti, kadangi nusikaltimo eigoje kaltinamieji savanoriškai atsisakė užbaigti vieną nusikaltimą, tačiau pasinaudodami panaudotu savo smurtu ir palaužtu nukentėjusios pasipriešinimu bei palaužta jos valia, jie padarė kitą nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji ir nukentėjusioji V. G. iki nusikaltimo padarymo nebuvo pažįstami, byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp jų buvo susiklostę blogi santykiai, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamuosius R. V. ir R. G.. Šią jų iškeltą versiją paneigė nukentėjusioji V. G., parodydama, kad apkalbėti kaltinamųjų neturi jokio tikslo. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Nustatyta, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykių eigą, jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų pobūdį. Jos parodymai atitinka byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, jais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dalinai patvirtina liudytojos K. Z. parodymai, kuri vienintelė telefonu susisiekė su nukentėjusiąja sms žinute, iš kurios turinio: ,,ne“ su klaidomis, suprato, kad V. G. dar negrįžo namo, o iš skambučio, kuris nutrūko, girdėjo, kad V. G. verkė, ir kažkoks vyriškas balsas klausė, su kuo kalbėjusi, kam skambinusi.

Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. nustatytos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltininkų asmenybes (anksčiau teisti už nusikaltimų padarymą), į tai, kad jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamiesiems skirtina BK 150 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusiosios V. G. pateiktas civilinis ieškinys jai grąžintinas nenagrinėtu, kadangi jis teismui pateiktas pradėjus įrodymų tyrimą. Nukentėjusiajai išaiškintina teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su trejomis nuorūkomis, vokas, kuriame įpakuota viena daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsakais nuo šampano butelio, kartoninė dėžutė į kurią įpakuotas tuščias šampano butelis rastas prie laužo vietos, vokai su kaltinamųjų R. V., R. G. ir nukentėjusiosios V. G. seilių pavyzdžiais, saugojami Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini. V. G. paimti drabužiai, saugojami Kauno r. PK, nuosprendžiui įsitesėjus - grąžintini V. G..

Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeistinos į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298, 303 str. 2 d., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 6 d.,

nusprendžia:

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo ir pasiuntimo bausmę atlikti dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to pakeisti į – suėmimą.

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo ir pasiuntimo bausmę atlikti dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to pakeisti į – suėmimą.

Daiktinius įrodymus – V. G. drabužius, grąžinti V. G.. Voką su trejomis nuorūkomis, voką, kuriame įpakuota viena daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsakais nuo šampano butelio, kartoninę dėžutę į kurią įpakuotas tuščias šampano butelis rastas prie laužo vietos, vokus su kaltinamųjų R. V., R. G., V. G. seilių pavyzdžiais– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Grąžinti V. G. jos pareikštą civilinį ieškinį.

Nuosprendis per 20 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.