Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-247-1226/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-14
Bylos Nr.
eII-247-1226/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00157-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Selvenis
Pažeidėjas
D. M.
Kategorijos
  • 16.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-247-1226/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00157-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.13; 21.10.4; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis,sekretoriaujant R. L.,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui D. M.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2024-07-19 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2024-05-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024-05-21 19:09 val., būdamas pėsčiasis į kitą važiuojamosios dalies pusę perėjo ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje, iš abiejų pusių, buvo pėsčiųjų perėjos, tokiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 42 punkto reikalavimą. Administraciniu nurodymu paskirtą 10 Eur baudą pasiūlyta sumokėti iki 2024-06-12. Nesant duomenų, kad D. M. įvykdė administracinį nurodymą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį D. M. buvo nubaustas 30 Eur bauda.

2024-07-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas D. M. skundas dėl institucijos 2024-07-19 nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuobauda buvo paskirta remiantis policijos pareigūnės asmenine nuomone ir vidiniais įsitikinimais, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, tik miesto kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pėsčiasis einantis per gatvę, taip pat pareigūnai remiasi tik prielaidomis ir faktu, kad panašiu laiku ir vietoje jis rinko informaciją apie daromus KET pažeidimus. Mano, kad pradėtas tyrimas turėtų būti nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, nes taip nepagrįstai eikvojamos valstybės lėšos.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime nurodė, kad buvo teisingai nustatyta, jog pareiškėjas 2024-05-21 19:09 val. (duomenys neskelbtini), į kitą važiuojamosios dalies pusę perėjo ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje, iš abiejų pusių, buvo pėsčiųjų perėjos. Taip pat, nurodoma jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl su pareiškėjo skundu nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų D. M. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje bei Kelių eismo taisyklių pažeidimui, konstatuoti, todėl prašoma D. M. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje D. M. papildomai paaiškino, kad nebuvo surinkta įrodymų jog per gatvę ėjo būtent jis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad jis 2024-05-21 apie 19:09 val. fiksuodamas daromą KET pažeidimą kirto gatvę, tačiau neprisimena ar ėjo per pėsčiųjų perėją, ar per gatvę.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė D. M. skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Skundžiamu nutarimu D. M. administracinė nuobauda paskirta už ANK 428 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas. Už šio pažeidimo padarymą numatyta sankcija nuo 20 iki 40 eurų.

KET 42 punkte nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, pateikta bylos medžiaga, bei išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. ir Institucijos atstovo, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad Institucijos padarytos išvados dėl jo kaltės yra neteisingos.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2024-05-21 (19 val. 08 min. 56 s.) matyti, kaip asmuo eina šaligatviu ir staiga pasisukęs dešinėn prieina prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, kur atsisukęs į kelio ženklą ir užtrukęs prie jo apie 24 sekundes, perbėga į kitą važiuojamosios dalies pusę (19 val. 09 min. 20 s.). Aplinkybę, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje, iš abiejų pusių, buvo pėsčiųjų perėjos, perėjo būtent pareiškėjas D. M., įrodo jo paties 2024-05-21 pateiktas pranešimas (Policijos registruojamų įvykių registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodytos KET fiksavimo aplinkybės, kurių eiga identiška byloje esančiam vaizdo įrašui. Iš pareiškėjo teikiančio pranešimą apie įvykį, parodymų protokolo turinio matyti, kad D. M. būtent vaizdo įraše užfiksuotu laiku ėjo šaligatviu ties (duomenys neskelbtini) namu, mobiliuoju telefonu nufotografavo kelio ženklą Nr. 323 ,,Suktis į kairę draudžiama“, tuo pačiu metu užfiksavo ir automobilio VW Crafter vairuotojo daromą KET pažeidimą, stebėjo kaip šis pasisukęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą sustojo. Tai, kad D. M., į kitą važiuojamosios dalies pusę perėjo ne per pėsčiųjų perėją, įrodo ir tai, kad D. M. dar kartą šį automobilį nufotografavo 19 val. 09 min 46 s. (pareiškėjo pateiktos nuotraukos duomenys), t. y. jau būdamas greta minėto automobilio. Todėl šie duomenys ir įvertinti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog vaizdo įraše yra būtent jis. Pažymėtina, kad D. M. neneigė, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje fotografavo kelio ženklą Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pats D. M. neneigė, kad kirto gatvę fiksuodamas KET pažeidimą, nors ir neprisiminė ar ėjo per pėsčiųjų perėją, ar tiesiog per gatvę.

Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). D. M. padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų veikų sąrašą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių administracinio nusižengimo požymių ypatumų, rodančių D. M. padarytos veikos mažareikšmiškumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. M. fiksavo kito asmens daromą KET pažeidimą, tačiau tai darydamas privalėjo pats nepažeisti įstatymų. Nagrinėjamu atveju jis privalėjo laikytis KET reikalavimų, neatsižvelgdamas į kito asmens galimai neteisėtą elgesį. Juo labiau, pagal byloje nustatytas įvykio aplinkybes, D. M. dar būdamas ties (duomenys neskelbtini) jau buvo užfiksavęs KET pažeidimą, o norėdamas papildomai iš arčiau užfiksuoti minėtą automobilį galėjo ir turėjo visas galimybes tai padaryti perėjęs (duomenys neskelbtini) gatvę per šalia esančią pėsčiųjų perėją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip nepavojingas, sudarantis pagrindą inkriminuotą administracinį nusižengimą vertinti kaip mažareikšmį.

ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas – pėsčiojo perėjimas į kitą važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje, iš abiejų pusių, buvo pėsčiųjų perėjos, negali būti prilyginamas veikimu būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi nebuvo iškilęs pavojus visuomenės saugomoms vertybėms ar interesams. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo kilęs neatidėliotinas būtinumas užfiksuoti KET pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad daromas KET pažeidimas galėjo būti užfiksuotas pareiškėjui nepažeidžiant KET reikalavimų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad D. M. padarytas nusižengimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, nes jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus visuomenės ar valstybės interesams nebuvo. Iš to seka, jog D. M. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje. Nenustačius atsakomybę lengvinančių (ANK 35 str.) ir sunkinančių (ANK 36 str.) aplinkybių, D. M. paskirtas sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis – 30 Eur bauda, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-19 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl D. M. skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. M. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Egidijus Selvenis