Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Ž. ir jo atstovo advokato padėjėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. K., V. P. ir A. Z. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovui J. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. P. (kiekvienam iš jų) paskirtos 150 Eur baudos už neatvykimą į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. gegužės 4 d. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. P. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtas baudas, kuriame nurodė:

1.1. Ieškovui J. Ž. teismas nebuvo nustatęs privalomojo dalyvavimo teismo posėdžiuose, todėl jis pasinaudojo savo procesine teise turėti atstovą teisme ir teismo posėdyje nedalyvauti. Už tai, kad ieškovas pasinaudojo procesine teise, jis negali būti baudžiamas.

1.2. Advokato padėjėjas V. P. taip pat prašo teismo panaikinti arba sumažinti jam paskirtą baudą, nes tai, kad neatvyko į 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdį, nereiškia, kad jis piktnaudžiavo procesu. Taip jau sutapo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai paskyrė bylos nagrinėjimą 2022 m. gegužės 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-1051-666/2022 beveik tuo pačiu metu kaip ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-138-973/2022, nagrinėjamoje Palangos rūmuose. Iš pradžių buvo ketinta prašyti šią bylą atidėti, tačiau persigalvota, nes tapo aišku, kad Nacionalinė žemės tarnybą viešojo intereso neatstovaus, o pagal įstatymą nagrinėjamu atveju jai buvo privalu kreiptis į prokuratūrą. Prokuratūra iki posėdžio būtų turėjusi per mažai laiko, kad pateikti ieškinį (priešieškinį) byloje, todėl teismo posėdis nebūtų įvykęs. Į prokuratūrą nesikreipė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl tai teko padaryti pačiam ieškovui, pateikiant teismui patikslintą ieškinį ir trečiuoju asmeniu į bylą įtraukiant prokuratūrą, nes byloje privalėjo būti užtikrintas viešojo intereso gynimas. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys turėjo būti priimtas, nes byla turėjo būti nagrinėjama tik parengiamajame teismo posėdyje, tikėtasi, kad bylos nagrinėjimo nebus, o patikslintas ieškinys bus išsiųstas su reikalavimu pateikti atsiliepimus.

1.3. Tiek ieškovas, tiek advokato padėjėjas V. P. iš teismo negavo jokio pranešimo, kad teismo posėdyje dalyvauti privalu, todėl manyta, kad 2022 m. gegužės 3 d. prašymas vesti 2022 m. gegužės 4 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovui ir atstovui nedalyvaujant, buvo tenkintas.

1.4. Ieškovas ir jo atstovas šioje byloje, skirtingai nuo kitų asmenų, nėra suinteresuoti bylos vilkinimu ir nori kuo greičiau pasiekti teisingumą, todėl neturi intereso piktnaudžiauti procesu ir būtent todėl iš anksto neatšaukė 2022 m. gegužės 4 d. bylos nagrinėjimo datos, kas būtų bylą dar labiau užvilkinę. Nesutiktina su teismo pozicija, kad, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ieškovui ir jo atstovui, teismas negalėjo iš esmės pasiruošti bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, nes to teismas negalėjo padaryti dėl to, kad turėjo priimti patikslintą ieškinį ir jį pateikti proceso dalyviams, ką ir padarė teismas, t. y. teismas 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą bei informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą apie galimybę šioje byloje ginti viešą interesą, o tam ieškovo ir ieškovo atstovo nereikėjo. Taigi, ieškovo ir jo atstovo nedalyvavimas proceso neįtakojo.

1.5. Teismas nurodo, jog 2022 m. gegužės 3 d. rezoliucija netenkino ieškovo atstovo prašymo dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje, pabrėždamas, kad šalis spės sudalyvauti ir parengiamajame teismo posėdyje Kretingos rūmuose ir teismo posėdyje Palangos rūmuose. Tai rodo, jog teismas iš anksto 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžiui skyrė 20 min., o tai reiškia, jog teismas neketino bylos nagrinėti. Be to, advokato padėjėjas V. P. apie tai, kad Palangos rūmuose nagrinėjamoje byloje vienas iš atsakovų yra miręs, sužinojo tik 2022 m. gegužės 3 d. po pietų, kai ruošėsi tai bylai. Tada jis skubiai parašė prašymą Palangos rūmams dėl bylos sustabdymo, tačiau taip pat nežinojo, ar bylą teismas sustabdys, nes gal jau bus paaiškėję įpėdiniai, kurie įstos į bylos nagrinėjimą.

1.6. Anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, kad ieškovas ir jo atstovas nepiktnaudžiavo procesu, tiesiog įvyko nesusikalbėjimas, kuris procesui nepakenkė, todėl ieškovas ir jo atstovas mano, kad teismas į visa tai pažiūrėjo per griežtai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo atstovo prašymo netenkino.

3. Teismas nurodė, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovui J. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. P. pagrįstai paskirta (kiekvienam) po 150 Eur bauda už neatvykimą į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. gegužės 4 d., kai teismas 2022 m. gegužės 3 d. rezoliucija netenkino ieškovo atstovo prašymo dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovas ir jo atstovas žinojo apie numatytą parengiamojo teismo posėdžio datą bei turėjo pareigą teismą informuoti dėl neatvykimo į teismo posėdį pateikiant objektyvias nedalyvavimo priežastis.

4. Ieškovo atstovas viena iš neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nurodė, kad teismas negalėjo iš esmės pasiruošti bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, nes to teismas negalėjo padaryti dėl to, kad turėjo priimti patikslintą ieškinį ir jį pateikti proceso dalyviams. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas patikslinto ieškinio galėjo nutarti nepriimti ir tokiu atveju teismas būtų galėjęs iš esmės visiškai pasiruošti bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje. Be to, akcentuotina, kad ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. P. nedalyvavo civilinės bylos Nr. e2-138-973/2022 nagrinėjime Palangos rūmuose, kurioje posėdis buvo paskirtas 2022 m. gegužės 4 d. 9.30 val., nes teismo posėdis neįvyko ir apie tai advokato padėjėjas V. P. žinojo iš anksto, nes pats 2022 m. gegužės 3 d. teikė prašymą į šią bylą, kuriuo prašė bylos nagrinėjimą atidėti mirus atsakovui. Palangos rūmai dar 2022 m. gegužės 3 d. informavo šios bylos šalis, kad bylos nagrinėjimas neįvyks ir ši informacija advokato padėjėjui buvo žinoma 2022 m. gegužės 3 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo atstovas nebuvo sąžiningas teismui pateikdamas neteisingą informaciją apie savo užimtumą kitose bylose. Dėl ieškovo ir jo atstovo pareigų nevykdymo (teismo neinformavimo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje), teismas turėjo skelbti kitą datą papildomam parengiamajam teismo posėdžiui, jog būtų galima sužinoti ieškovo J. Ž. poziciją nagrinėjamoje byloje, todėl teismas tokius ieškovo ir jo atstovo veiksmus vertina kaip nesidomėjimą bylos nagrinėjimu bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokie ieškovo ir jo atstovo veiksmai neatitinka kiekvieno rūpestingo proceso dalyvio elgesio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 2 dalis) reikalavimų bei kooperacijos principo (CPK 8 straipsnis).

5. Teismas konstatavo, kad ieškovas J. Ž. ir jo atstovas advokato padėjėjas V. P. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, dėl jų neatvykimo paskirtas dar vienas parengiamasis teismo posėdis, teismas negalėjo iš esmės pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes negalėjo užduoti tiesioginių klausimų ieškovui ir jo atstovui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovui J. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. P. baudos paskirtos pagrįstai.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas J. Ž. ir jo atstovas advokato padėjėjas V. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir šia nutartimi jiems paskirtas baudas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas ieškovo J. Ž. apskritai neinformavo apie būsimą teismo posėdį ir iš EPP sistemos matyti, jog jam neišsiuntė nei vieno pranešimo apie byloje vykstančius procesus, todėl ieškovas apie bylą žinojo tik tiek, kiek jį informavo jo atstovas advokato padėjėjas V. P.. Iš EPP sistemos taip pat matyti, jog teismas, gavęs iš ieškovo atstovo patikslintą ieškinį ir prašymą spręsti jo priėmimo klausimą ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, jam per EPP sistemą neišsiuntė jokio pranešimo, kad pirmajame parengiamajame teismo posėdyje jo dalyvavimas būtinas, nors ieškovo atstovas teismui buvo nurodęs ir savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Taigi, iš teismo pusės pritrūko bendradarbiavimo su byloje dalyvaujančiais asmenimis.

6.2. Teismas jokia procesine forma nebuvo priėmęs sprendimo dėl ieškovo J. Ž. dalyvavimo teismo posėdžiuose privalomumo, todėl akivaizdu, kad ieškovas J. Ž. negalėjo įtakoti proceso eigą, jai pakenkti. Teismas nurodo, jog dėl ieškovo ir jo atstovo pareigų nevykdymo (teismo neinformavimo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje), teismas turėjo skelbti kitą datą papildomam parengiamajam teismo posėdžiui, jog būtų galima sužinoti ieškovo J. Ž. poziciją nagrinėjamoje byloje. Teismas šioje vietoje suklydo, nes ieškovo atstovas per EPP sistemą pateikė prašymą dėl leidimo nedalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, kadangi jame turėjo būti išspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas bei dėl to, kad reikėjo dalyvauti kitoje byloje, t. y. ieškovo atstovas įvykdė savo pareigą.

6.3. Teismas nurodo, jog jis ieškovui norėjo užduoti klausimų ir norėjo sužinoti jo poziciją, tačiau nenurodė nei kokius klausimus, nei kokią poziciją jis norėjo sužinoti, todėl taip ir liko neaišku, kokie tai buvo klausimai, privertę teismą atidėti bylos nagrinėjimą. Iš teismo posėdžio garso įrašo aišku, kad šie klausimai parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat nenuskambėjo, tačiau paaiškėjo, jog teismas ir taip negalėjo šios bylos nagrinėti, nes nebuvo išsprendęs klausimo dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje. Nors Nacionalinė žemės tarnyba teismui savo atsiliepime nurodė, jog ji negali šioje byloje atstovauti viešojo intereso ir pati savęs paduoti į teismą dėl jos pirmtakės priimtų sprendimų panaikinimo, o tai turėtų padaryti prokuratūra Žemės įstatymo nustatyta tvarka, teismas nesiėmė jokių priemonių, kad apie tai būtų informuota prokuratūra. Tik ieškovo atstovui teikiant naują patikslintą ieškinį, jame prokuratūrą įtraukiant trečiuoju asmeniu ir nurodant, kad ji privalo būti informuota apie būtinumą šioje byloje ginti viešąjį interesą, teismas parengiamojo teismo posėdžio metu sureagavo ir sprendė prokuratūros įtraukimo į bylą klausimą, nors tą klausimą turėjo išspręsti vos tik gavęs bylą, grąžintą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Taigi, iš esmės 2022 m. gegužės 4 d. posėdis buvo atidėtas pagrinde todėl, kad teismas net nebuvo padaręs namų darbų ir iki posėdžio nebuvo informavęs prokuratūrą apie nagrinėjamą bylą. Teismas savo klaidą ištaisė tik po posėdžio. Tai irgi rodo, kad teismas nebuvo sąžiningas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nesilaikė kooperacijos principo.

6.4. CPK 246 straipsnis numato, jog atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą (3 dalis). Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, o teismas nenurodė įstatymo, kurio pagrindu ieškovui kilo pareiga dalyvauti teismo posėdyje, be to, teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį, todėl teismas netinkamai pritaikė CPK 246 straipsnio 3 dalį.

6.5. Teismas be jokios priežasties ignoravo CPK 246 straipsnio 5 dalį, jog neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių. Tai, kad teismas nagrinėjamu atveju nepriėmė sprendimo už akių, rodo, jog to jis negalėjo padaryti dėl tų pačių priežasčių, dėl ko negalėjo skirti ir baudos, t. y. teismas ieškovo apskritai apie bylą nebuvo informavęs, jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu nebuvo pripažinęs.

6.6. Anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, kad ieškovas ir jo atstovas nepiktnaudžiavo, tiesiog pritrūko bendradarbiavimo tiek iš teismo, tiek iš ieškovo atstovo pusės, tačiau tai procesui nepakenkė, nes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl ieškovo atstovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir objekto

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Ieškovas ir jo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria jiems paskirtos baudos už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį. Tačiau pastebėtina, kad teismo nutartys, kuriomis skiriama bauda, yra neskundžiamos atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu yra skundžiamos tik nutartys, kuriomis atmetamas prašymas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą (CPK 107 straipsnis). Tokia nutartis nagrinėjamu atveju buvo priimta 2022 m. gegužės 23 d. Taigi, formaliai vertinant, būtų galima sakyti, kad atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu.

9. Tačiau iš ieškovo ir jo atstovo atskirojo skundo matyti, jog nors jie nurodo, kad skundžia Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį, tačiau jų tikslas yra jiems paskirtų baudų panaikinimas, faktiškai jie nesutinka ir dėsto argumentus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas jų prašymas dėl skirtų baudų panaikinimo. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutaria ieškovo ir jo atstovo atskirąjį skundą nagrinėti kaip skundą ne dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, bet kaip skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties.

Dėl ginčo esmės

10. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo ir jo atstovo prašymas dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi jiems paskirtų baudų už neatvykimą į parengiamąjį posėdį panaikinimo. Ieškovas ir jo atstovas mano, kad teismas nepagrįstai skyrė ir nepanaikino jiems paskirtų baudų. Ieškovas ir jo atstovas nurodo, kad ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, apie privalomą dalyvavimą jis nebuvo informuotas, apie nedalyvavimo priežastis ieškovo atstovas informavo teismą ir manė, kad teismas leido nedalyvauti teismo posėdyje, be to, teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl to, kad į jį neatvyko ieškovas ir jo atstovas, bet dėl kitų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo ir jo atstovo argumentais.

11. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo teisė skirti šaliai baudą sietina su tokiomis sąlygomis: 1) įstatymai numato šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje; 2) teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 3) šalis be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ir dėl to tenka atidėti bylos nagrinėjimą; 4) įstatymai draudžia priimti sprendimą neatvykusiai šaliai už akių arba tokio sprendimo neprašo atvykusioji šalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑723/2007).

12. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. balandžio 1 d. parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi. Ieškovo asmeninis dalyvavimas jame nebuvo pripažintas būtinu.

13. 2022 m. balandžio 1 d. turėjusio vykti parengiamojo teismo posėdžio data buvo perkelta į 2022 m. gegužės 4 d. bylą nagrinėjančio teisėjo 2022 m. kovo 21 d. rezoliucija, kurioje taip pat nenurodyta, kad ieškovo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje yra būtinas. Teismo šaukimas į 2022 m. gegužės 4 d. parengiamąjį posėdį ieškovui neišsiųstas, nes šaukimas išsiųstas jo atstovui. Šaukime nenurodyta, kad ieškovo ir (arba) jo atstovo dalyvavimas posėdyje yra būtinas.

14. Ieškovo atstovas 2022 m. gegužės 3 d. 9 val. 34 min. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) išsiuntė teismui patikslintą ieškinį. Ieškovo atstovas 2022 m. gegužės 3 d. 9 val. 38 min. per EPP teismui taip pat išsiuntė prašymą, kuriuo prašė ieškovui ir jo atstovui leisti nedalyvauti teismo posėdyje, nes ieškovas į bylą pateikė patikslintą ieškinį, dėl kurio priėmimo turės būti sprendžiama 2022 m. gegužės 4 d. posėdyje, be to, ieškovo atstovas tuo pačiu laiku turi kitą bylą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Bylą nagrinėjantis teisėjas 2022 m. gegužės 3 d. 10 val. 28 min. rezoliucija nutarė minėto „prašymo netenkinti, vertinant, kad ieškovas ir jo atstovas turi dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Patikslintas ieškinys pateiktas likus 1 d. iki parengiamojo teismo posėdžio. Ieškovo atstovas dalyvauja kitame teismo posėdyje 2022-05-04 Palangos rūmuose tik nuo 9.30 val., o konkrečioje byloje teismo posėdis organizuojamas 8.40 val.“

15. Anksčiau minėtą bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliuciją dėl prašymo leisti nedalyvauti teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima suprasti kaip teisėjo procesinį sprendimą pripažinti ieškovo dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje būtinu, taip pat ieškovo atstovo nurodytų priežasčių dėl leidimo nedalyvauti teismo posėdyje pripažinimą nesvarbiomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje nėra įrodymų, jog apie minėtą teisėjo procesinį sprendimą ieškovui ar jo atstovui įstatymų nustatyta tvarka būtų buvę pranešta iki teismo posėdžio pradžios (išsiunčiant pranešimą per EPP ar kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aptariamą teisėjo rezoliuciją ieškovo atstovas turėjo galimybę pamatyti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (įėjus į pateikto prašymo (dokumento) kortelę), tačiau įrodymų, kad jis tai padarė nėra ir ieškovo atstovas neigia žinojęs apie priimtą rezoliuciją. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apie priimtus teisėjo procesinius sprendimus, nustatančius asmeniui procesines pareigas, pagal įstatymą turėtų būti pranešama ne tiesiog uždedant ir paliekant elektroninę rezoliuciją ant elektroninio dokumento, bet įstatymų nustatyta tvarka išsiunčiant asmeniui teismo procesinį dokumentą (pranešimą, parengtą rezoliucijos pagrindu, teismo nutartį ar pan.).

16. Dėl anksčiau minėtų priežasčių ir aplinkybių vien tik faktas, kad bylą nagrinėjantis teisėjas uždėjo rezoliuciją ant gauto prašymo šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apie teisėjo procesinį sprendimą dėl ieškovo dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje būtinumo jis žinojo ir (arba) buvo tinkamai apie tai informuotas įstatymų nustatyta tvarka. Nežinodamas apie pareigą dalyvauti teismo posėdyje (nebūdamas apie tai tinkamai informuotas), ieškovas neturėjo pareigos jame dalyvauti ir negali būti baudžiamas už šios pareigos nevykdymą, nes paprastai ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, į posėdį jis gali ir neatvykti (tik tokiu atveju turėtų pranešti teismui apie tokį ketinimą ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis), kas nagrinėjamu atveju iš esmės buvo padaryta 2022 m. gegužės 3 d. pranešimu).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad ieškovo neatvykimas į teismo posėdį nebuvo priežastis atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nes jis faktiškai vyko be ieškovo ir jo atstovo. Posėdžio metu taip pat buvo nuspręsta suteikti laiko prokuratūrai apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje, priimtas patikslintas ieškinys ir nustatytas terminas atsiliepimams į jį pateikti, todėl visiškai pasirengti bylos nagrinėjimui būtų vis tiek buvę neįmanoma. Vadinasi, ieškovo ar jo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje esminio neigiamo poveikio proceso eigai ir trukmei nepadarė.

18. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas mano, kad 150 Eur bauda už neatvykimą į parengiamąją posėdį bauda ieškovui buvo paskirta nepagrįstai, todėl ji naikintina.

19. Dėl ieškovo atstovo nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo atstovas iš tiesų galėjo pasidomėti (telefonu ar patikrindamas LITEKO sistemoje teisėjo rezoliuciją), ar jo prašymas dėl leidimo nedalyvauti teismo posėdyje yra patenkintas. To nepadaręs, ieškovo atstovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Kita vertus, ieškovo atstovas taip pat turėjo pagrindo tikėtis, kad ypač jei jo prašymas bus operatyviai išnagrinėtas ir atmestas, teismas apie tai jį informuos įstatymų nustatyta tvarka (atsiųsdamas pranešimą per EPP ar kt.). Tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, kaip minėta, ieškovo ar jo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje esminio neigiamo poveikio proceso eigai ir trukmei nepadarė, teismo posėdis buvo atidėtas iš esmės dėl kitų priežasčių.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad prašymą dėl Palangos rūmuose nagrinėjamos bylos Nr. e2-138-973/2022 posėdžio (jis buvo paskirtas 2022 m. kovo 7 d., t. y. anksčiau nei nustatyta 2022 m. gegužės 4 d. parengiamojo posėdžio data civilinėje byloje Nr. e2-1051-666/2022) atidėjimo ieškovo atstovas pateikė 2022 m. gegužės 3 d. 11 val. 25 d., t. y. jau po to, kai pateikė prašymą nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, negali būti atmesta tikimybė, kad teikdamas prašymą dėl leidimo nedalyvauti parengiamajame posėdyje byloje Nr. e2-1051-666/2022, ieškovo atstovas galėjo nežinoti, kad posėdis kitoje byloje nevyks. Juolab kad teismo nutartis sustabdyti minėtą bylą Nr. e2-138-973/2022 buvo priimta (pasirašyta) ir išsiųsta 2022 m. gegužės 3 d. darbo dienos pabaigoje (po 16 val.).

21. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju ir galima įžvelgti nepakankamą ieškovo atstovo rūpestingumą, tačiau paskirta griežčiausia nuobauda (bauda), atsižvelgiantį į visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, yra neproporcinga, ji panaikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovui J. Ž. ir ieškovo atstovui advokato padėjėjui V. P. paskirtas 150 Eur baudas.