Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-128-767/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-30
Bylos Nr.: 1-128-767/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20459-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Šiukštienė
Kaltinamasis: M. K., D. K.
Nukentėjusysis: R. D., S. D., V. R.
Advokatai: Kęstutis Valys

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-128-767/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20459-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.10.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 30 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vydai Dovydaitienei,dalyvaujant prokurorui Laimonui Ramanauskui,kaltinamiesiems M. K., D. K. (per ZOOM programą),jų gynėjams advokatams Kęstučiui Valiui, Zigmantui Lipnevičiui,nukentėjusiosioms R. D., S. D., V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-10-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėminiu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 9 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) 2010-03-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme; ją subendrinus su 2009-10-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

3) 2010-03-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio ribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., ir nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai 20 valandų, įpareigojant juos atidirbti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

4) 2010-04-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; bausmę subendrinus su 2009-10-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

5) 2010-11-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams; bausmę subendrinus su nuosprendžiais, kurie subendrinti 2010-06-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2011-06-20 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2010-11-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) 2015-06-11 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2019-05-13 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

8) 2022-10-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine 70 parų arešto bausme;

9) 2022-09-06 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 parų arešto bausme;

10) 2022-10-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 60 parų arešto bausme, kurią subendrinus su 2022-09-06 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 165 straipsnio 1 dalį.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-04-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, skiriant įpareigojimus ir draudimus; 2015-10-06 nutartimi bausmė su įpareigojimais pakeista 90 parų areštu;

2) 2019-03-31 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme;

3) 2022-09-06 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 parų arešto bausme;

4) 2022-11-09 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 30 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. ir D. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2022 m. birželio 6 d., apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, dėl menkavertės dingsties, bendrais veiksmais, daužydami sugadino buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., 500 Eur vertės lauko duris, išdaužė to paties buto aštuonis stiklo paketus (tris langus), kurių bendra vertė 2 500 Eur, bei M. K. sudaužė buto kambaryje buvusį 162 Eur vertės televizorių. Po to M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 23 val. 40 min. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto laiptinėje, tyčia, dėl menkavertės dingsties, metaliniu strypu suduodamas du smūgius S. D. į galvos sritį, V. R. akivaizdoje, sužalojo nukentėjusią S. D., kuriai dėl muštinės žaizdos kaktoje ir poodinės kraujosruvos kairės pusės kaktos-antakio-vokų srityje, kraujosruvos po kairės akies jungine, muštinės žaizdos dešiniame momenyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, buto Nr. (duomenys neskelbtini) tarpduryje pastūmė nukentėjusią V. R., dėl ko ji griuvo ant žemės, ir dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir daužydamas sugadino buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. R., 300 Eur vertės duris, ir tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir D. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2. Be to jie pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. 2022 m. birželio 6 d., apie 23 val. 30 min., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu išdaužus buto langus ir M. K. įlipus per langą, o D. K. įėjus pro buto duris, prieš savininko valią, neteisėtai, įsibrovė į R. D. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Be to M. K. pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. 2022 m. birželio 6 d., apie 23 val. 40 min., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra pastumdamas nukentėjusiąją V. R., prieš savininko valią, neteisėtai, pro duris įsibrovė į V. R. priklausantį gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

4. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo labai girtas, todėl ne visas aplinkybes prisimena. Neprisimena, kad sudavė smūgius S. D., bet pripažįsta, kad galėjo tą padaryti. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinamajame akte. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Turto neturi. Labai gailisi.

5. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo stipriai išgėręs, todėl ne visas aplinkybes prisimena. Prisimena, kad kartu su M. K. daužė langus. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Atlikęs bausmę dirbs ir atlygins žalą. Labai gailisi.

6. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, prokuroras, gynėjai.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamųjų M. K. ir D. K. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ne tik jų prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. K. duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. birželio pradžioje, galėjo būti 6 d., su D. K., būdami neblaivūs, išdaužė buto langus. Kiek tiksliai langų ir kokiu būdu išdaužė nepamena dėl girtumo. Pamena, kad D. K. jį pakėlė, jis į butą pateko pro išdaužtą langą. Kiek pamena, įlipo į kambarį, tada nuėjo atidaryti buto duris ir įleido D. K.. Į minėtą butą ėjo dėl D. D., su kuriuo yra susipykęs dėl ankstesnių reikalų. Iš pradžių planavo pakalbėti taikiai, bet kai jis neįsileido, tada išdaužė langus. D. D. pabėgo. Jam įlipus pro buto langą, S. D. buvo visai kitame kambaryje. Neprisimena, kad būtų sudavęs smūgius S. D.. S. D. jis pradaręs kambario duris paklausė, kur yra jos sugyventinis, ji pasakė, kad pabėgo. Išdaužė buto langus, esančio pirmame namo aukšte. Buto durų jis nesulaužė ir jų neapgadino, tiesiog jas atidarė iš buto vidaus. Kodėl nurodo, kad sugadintos buto durys nežino. Tiksliai pamena, kad jas atrakino gražiai. Dėl sugadinto televizoriaus bute nieko nepamena dėl girtumo, tačiau galėjo jį numesti ant žemės. Nukentėjusiųjų jis atsiprašys ir susitars dėl žalos atlyginimo. Prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, ir nuoširdžiai gailisi. Jis visiškai prisipažįsta, kad kartu su D. K. 2022 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte išdaužė langus ir sudaužė duris. Jis pats vienas sudaužė televizorių. K. įleido į butą, įlipęs per langą. K. bute nieko negadino. Antrame to paties namo aukšte jis veikė vienas, K. ten nebuvo nuėjęs. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų gailisi. Žalos neatlygino. Sutiks su sutrumpintu įrodymų tyrimu;

9.2. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. K. duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. kartu su M. K. būnant jo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jo draugas M. K. su kažkuo kalbėjo telefonu ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes ten trys asmenys užpuolė jo draugą ir reikia padėti. Jie abu buvo smarkiai neblaivūs, alkoholį vartojo kartu visą dieną. Kiek buvo valandų, nežino, jau buvo tamsu. Važiavo taksi. Detaliai visko papasakoti jis negali dėl girtumo. Važiuojant jis su savimi pasiėmė beisbolo lazdą, o M. davė teleskopinę lazdą. Abu daiktai yra jo. Tuos daiktus abu pametė bėgdami po įvykio. Taksi juos išleido (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės. Paskui jie ėjo pėsčiomis iki daugiabučio. Jie su M. nesitarė, ką darys. Jis nežinojo, pas ką jie eina. Tikslios įvykių sekos neatsimena. Atsimena, kad beldė kartu su M. į pirmo aukšto buto langą, kad išdaužė tris langus nuo kiemo pusės. Visus tuos tris langus išdaužė kartu su M.. Kodėl tuos langus išdaužė nežino, negali paaiškinti. Du langai buvo trigubi, t. y. iš trijų dalių, o vienas langas, jam atrodo, buvo iš dviejų dalių. Kad būtų išdaužę daugiau langų jis neatsimena. Mano, kad kai išdaužė pirmo aukšto buto langus, M. įlindo į butą per langą. M. įlipęs į tą butą per langą, jį įleido pro duris. Jokio leidimo įeiti į tą butą jie nebuvo gavę ir jis pats tokio leidimo nieko neprašė. Jis buvo į tą butą įėjęs trumpam, tuoj pat išėjo. Nieko bute negadino ir nelaužė. Jis taip pat neatsimena, kad būtų gadinęs kokias nors buto duris. Gali taip būti, kad jis kartu su M. beldė ir daužė pirmo aukšto buto duris, bet jis neprisimena. Jam atrodo, kad į namo antrą aukštą jis nebuvo užlipęs. Jis nematė, ar M. kam nors sudavė kokius nors smūgius. Daugiau aplinkybių neatsimena. Atsimena dar, kad bėgdami iš įvykio vietos, pametė abi lazdas. Ieškoti jų nebuvo nuvažiavę. Grįžo namo su taksi, kurį jam iškvietė kažkokie žmonės, pas kuriuos prisibeldė. Kokiame name beldėsi neatsimena. Telefono numerio, kurį tuo metu naudojo, nebeturi, keičia juos kiekvieną savaitę dėl pigesnio interneto. Nori atlyginti padarytą žalą;

9.3. nukentėjusiojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad su sugyventine S. D. gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo mamai, kuri leido jam jame gyventi. 2022 m. birželio 6 d. vakare, po 23 val., tiksliau laiko neprisimena, jie su sugyventine jau buvo pradėję snausti, kai išgirdo, kad daužomos buto durys. Jam atrodo, kad iš pradžių beldė kumščiu, paskui spardė. Negali pasakyti, ar tą darė vienas žmogus, ar du. Rėkė, kad atidarytų duris. Rėkė labai garsiai. Iš balso atpažino, kad šaukia M. K.. M. anksčiau gyveno jų kaime, pažįsta jį nuo vaikystės. Su juo nėra turėjęs konfliktų ir nėra jam skolingas. Kai M. būna blaivus, susitinka, kartais eina pažvejoti. Neseniai su juo žvejojo, nebuvo jokių konfliktų. Kodėl jis pas jį atėjo nežino. Jis ir nesakė dėl ko atėjo. Jis durų neatidarė, jam į buto vidų įeiti neleido. Po to išgirdo, kad beldžia į langus, po to langus pradėjo daužyti. Kiek asmenų daužė langus nežino, nematė. Kai pradėjo dužti langai jis iš buto pabėgo. Dar pasakė S., kad bėkime iš namų. Jis dėl tokio M. elgesio išsigando, patyrė šoką. M. jam iš balso atrodė smarkiai neblaivus, labai piktas, agresyvus. Jis nežino, su kuo daužė langus – rankomis ar kokiu daiktu. Išdaužė tris langus, iš viso 8 stiklo paketus. Langai buvo plastikiniai. Bėgo į antrą namo aukštą ir per negyvenamą butą pateko ant namo stogo. Ten buvo iki kol atvyko policija. Tuo metu, kai išbėgo iš savo buto, nepastebėjo, ar durys buvo sulaužytos, televizorius buvo sveikas. Vėliau grįžus matė, kad buto durys yra apgadintos, nulaužta rankena, išdaužta akutė, iš vidinės buto pusės sudaužytos. Jis neleido M. ar kokiam kitam asmeniui įeiti į jo gyvenamą butą. Mano, kad jo mama tokio leidimo taip pat nedavė. Jis nematė, kaip jo sugyventinė atbėgo į antrą namo aukštą ir kaip jai buvo suduoti smūgiai. Jam pačiam jokių smūgių niekas nesudavė. Nematė, kaip buvo apgadintos sugyventinės mamos buto durys. Jam M. skambino tą pačią naktį, kai buvo atvažiavusi policija, bet pakėlus ragelį jis nekalbėjo. Paskui dar skambino kitą dieną, bet jis neatsiliepė. Nežino, ar M. buvo vienas, nes nematė. Jis negirdėjo, kad kaime kas nors būtų radęs teleskopinę ar beisbolo lazdą. Matė tik, kad prie parduotuvės mėtėsi kažkoks batas, o prie autobusų stotelės – juodos spalvos su raudonos spalvos elementais džemperis. Tuos daiktus matė antradienį, t. y. prieš 4 dienas, ar jie dabar ten yra nežino. Kam jie priklauso jis nežino. Televizorius, kurį sudaužė, yra jo. Televizorius kainavo 169 ar 179 Eur, patikslins vėliau. Tokia žala jam dėl televizoriaus sudaužymo padaryta. Televizorius buvo pirktas lyg 2021 metais;

9.4. nukentėjusiosios S. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad su sugyventiniu D. D. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos draugo D. mamai. 2022 m. birželio 6 d. apie 23 val. jiems gulint lovoje išgirdo, kad kažkas beldžiasi į buto duris. Vyriškas balsas šaukė „juodžki, daryk duris“. Iš balso atpažino, kad šaukia M. K., kurį pažįsta iš matymo. Su M. K. jokių konfliktų nėra turėjusi, jį pažįsta tik iš matymo. Su juo kartais bendrauja jos sugyventinis D.. Jiems neatidarius buto durų, jis pradėjo garsiau belsti, jai atrodė, kad lyg ir spardo duris arba gal daužė su kokiu daiktu. Jiems durų neatidarius M. šaukė, kad jeigu durų neatidarys, duš langai. Iš balso ji suprato, kad M. yra smarkiai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Jie su sugyventiniu išsigando. Išgirdo, kaip koridoriuje nukrito buto durų rankena, suprato, kad sulaužė. Ji tuo metu paskambino 112. Jai bekalbant su operatore, pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Suprato, kad dūžta buto langai. Ji nežino, ar M. buvo vienas, nematė. Langams dūžtant jos draugas pabėgo iš buto. Ji išsigandusi numetė ragelį ir taip pat bėgo iš buto. Matė, kad M. K. lipa į jų butą per išdaužtą kambario langą. Tuo pačiu metu, jam belipant, girdėjo kaip dūžta virtuvės kambario langai. M. lipdamas per langą kažkam pasakė „eik prie durų, kad nepabėgtų“. Tada suprato, kad jis yra ne vienas. M. įeiti į jų butą nei ji, nei draugas jokio leidimo nedavė. M. lipant per išdaužtą langą, ji pabėgo į antrą to paties namo aukštą pas mamą. Mama gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Ją prie mamos buto durų pasivijo M. ir, klausdamas „kur D.“, jai du kartus sudavė į galvos sritį. Sudavė ne ranka, o kažkokiu rankoj turėtu metaliniu daiktu. Gerai neįsižiūrėjo, jai atrodo, tas daiktas buvo panašus į metalinį vamzdį arba teleskopinę lazdą, šviesios spalvos, galimai pilkos spalvos. Apie 0,5 m. ilgio, 4-5 cm skersmens. Vieną smūgį jis jai sudavė į galvą, o antrą smūgį sudavė į kaktą. Jai skaudėjo, pajuto, kad bėga kraujas. Patirtą skausmą įvertintų 8 balais dešimtbalėje sistemoje. Smūgius M, jai sudavė namo laiptinėje, matant jos mamai V. R.. Mama šaukė „M,, ką darai“. Matė, kad M, pastūmė jos mamą, stovinčią savo buto tarpduryje ir ji nugriuvo savo buto koridoriuje. M, įėjo į jos butą, ką jis ten veikė ji nežino, bet jis netrukus išėjo. Ji nelaukusi, kol jis išeis iš mamos buto, nubėgo į apačią, bėgo iš namo. Išbėgdama prie įėjimo į namą pamatė stovintį jai nepažįstamą vaikiną, apie 27 m. amžiaus, už M, žemesnio ūgio, buvo su kepure su snapeliu, tamsios spalvos bridžais, sportiniais marškinėliais, ant pečių užsirišęs raudonos spalvos megztinį. Rankose jis laikė beisbolo lazdą. Ant pečių buvo užsidėjęs kurpinę. Kieme buvo tamsu, jį matė, nes laiptinėje degė šviesa. Pamačiusi tą vaikiną ji jį atpažintų. Jis jai nieko nedarė. Jai iš paskos iš mamos buto po kelių sekundžių atėjo M.. M. vėl priėjo prie jos ir sakė „dar kartą klausiu, kur D.“. Ji jam atsakė, kad nežino, kad pabėgo. Jis jos klausinėjo kur yra jos sugyventinis. Ji suprato, kad jam yra reikalingas jos sugyventinis. Matė, kad M. labai agresyvus, smarkiai neblaivus. Norėjo jai suduoti per kojas ta lazda, kurią turėjo, bet nesudavė. Priėjęs tas kitas vaikinas M. nuo jos šiek tiek atitraukė sakydamas „nebelysk prie jos“ ar kažkaip panašiai. Tada ji pabėgo atgal į mamos butą ir bute buvęs brolis užrakino duris. Lauke jai M. daugiau jokių smūgių nebesudavė. Kiek ji matė ir atsimena, tas M. draugas į namo vidų įėjęs nebuvo. Ji galėjo ir nepastebėti iš išgąsčio, nėra tikra. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra. Bute buvo išdaužti 8 langai, sudaužytas televizorius, sulaužytos buto laukinės durys. Kas sudaužė televizorių ji nematė, mano, kad M. sudaužė įlipęs pro langą. Jai atrodo, kad televizorius sudaužytas tuo pačiu metaliniu strypu, kuriuo sužalojo ją. Dėl šito įvykio patyrė didžiulį išgąstį, sutriko sveikata, bijo būti namuose. Jai padarytą neturtinę žalą ji įvertina 500 Eur. Tokiai sumai reiškia civilinį ieškinį. Turtinės žalos nepatyrė, kadangi butas, kuriame gyvena, priklauso ne jai. Po įvykio Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją išvežė į ligoninę. Dėl kokių priežasčių M. K. taip elgėsi jai nėra žinoma;

9.5. nukentėjusiosios V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. su sugyventiniu S. P. ir sūnumi G. Ž. buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo šiek tiek išgėrusi alkoholinių gėrimų. Besiruošiant eiti miegoti galėjo būti apie 23.30 val., išgirdo, kaip kieme kažkas šūkauja, o po šūksnių sekė ir garsas, panašus į dūžtančio stiklo. Kiek pamena, kieme šūkavo du asmenys, nes girdėjosi dviejų žmonių skirtingi balsai. Ką tiksliai jie šūkavo pasakyti negali, nepamena. Netrukus pasigirdo ir trankymas į buto duris, garsas buvo panašus iš kojų spardymo, daužymo, jis sklido iš apačioje esančio buto, nes ji gyvena antrame namo aukšte. Girdėjo kaip laiptinėje šūkavę asmenys šaukė „D. įleisk, D. įleisk“. Išsigando, nes pirmajame namo aukšte gyvena jos dukra S. D. su savo sugyventiniu D. D.. Po kurio laiko išgirdo kaip į jos buto duris kažkas beldžia ir šaukia „mama, įleisk“, todėl suprato, kad kažkas nutiko jos dukrai ir nuėjusi prie durų jas atrakino. Pamatė, kad prie durų stovi jos dukra S., kuri buvo sumušta, iš galvos bėgo kraujas, visi rūbai buvo kruvini. Tuo metu pamatė, kaip laiptais iš pirmo į antrą aukštą atbėga iš matymo pažįstamas asmuo M. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, rankose laikė daiktą, panašų į metalinį strypą, ir pribėgęs dar kelis kartus su juo sudavė jos dukrai į įvairias kūno vietas, kur tiksliai ir kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Ji tuo metu pamena šaukė „M., ką darai“, „M., nustok“ ir šis pradėjo artintis link jos, ji labai išsigando ir nuėjo į savo butą. M. sekė jai iš paskos ir buto koridoriuje ją pastūmė, ji nuo smūgio griuvo ant žemės ir griūdama susižalojo dešinės rankos petį bei dešinės kojos vidinės šlaunies dalį, patyrė fizinį skausmą. Tuo metu, kol ji gulėjo ant žemės, M. K. vaikščiojo po jos kambarius, tačiau netrukus iš jų išėjo ir ji atsistojusi pamatė, kaip šalia jos durų stovi dar vienas asmuo, kaip suprato, M. K. draugas, kurio neatpažino, nes buvo užsidėjęs ant galvos kepurę su snapeliu, buvo apsirengęs juodos spalvos sportiniu kostiumu ir, kiek pamena, ant peties buvo užsidėjęs kuprinę. Netrukus jie išėjo į lauką, nes išgirdo, kaip dukra S. kviečia policijos pareigūnus ir ji pastebėjo, kad jos buto durys yra apgadintos, sulaužytos. Išėjusi į kiemą susitiko su dukra, kuriai iš galvos vis dar bėgo kraujas, davė jai švarų rankšluostį, o tuo metu M. K. su savo draugu jau buvo pasišalinę nežinoma kryptimi. Laukiant policijos pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pamatė, kad dukros buto plastikiniai langai yra visi sudaužyti, suskaldyti, užėjusios į vidų pastebėjo, jog sudaužytas ir plokščiaekranis televizorius bei sugadintos buto durys. M. K. pažįsta, nes jis čia gimęs ir augęs, jį pažįsta visas kaimas. Taip pat pamena, kad M. K. bei jo draugas akivaizdžiai buvo neblaivūs, M. K. buvo apsivilkęs mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, daugiau aprangos detalių nepamena, nes buvo labai išsigandusi ir viskas įvyko labai greitai. Dėl tokių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, į gydytojus nesikreipė. Prašo policijos pareigūnų ikiteisminiame tyrime pripažinti ją nukentėjusiąją ir nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka bei į pareigoti atlyginti jai padarytą žalą. Turtas bei jos sveikata nedrausti. Daugiau nieko paaiškinti negali. Papildomai V. R. parodė, kad jos buto duris M. K. apgadino, kai buvo į laiptinę įėjęs antrą kartą. Pirmą kartą jis sudavė smūgius jos dukrai, pastūmė ją, kai ji nugriuvo ir įėjo į jos butą. Po to jos dukra išbėgo į lauką, kai M. K. buvo jos buto viduje, jis paskui išėjo jai iš paskos. O po kurio laiko dukra grįžo atgal į jos butą, sūnus užrakino duris. Ir tada M. K. grįžo, ir su kažkokiu metaliniu daiktu daužymas apgadino jos buto duris. Ant durų yra žymės kaip nuo metalinio strypo. Ji nematė, ar už durų tuo metu buvo vienas M., bet girdėjo tik daužomų durų garsą ir M. balsą, jis šaukė „įleiskit“. Paskui išėjo. Kai M. buvo įėjęs į jos butą, jos sugyventinis miegojo ir nieko nematė, nematė ir kaip M. sudavė S., ir kaip pastūmė ją. Jos sūnus matė M. buto viduje, bet kaip jos su S. buvos sužalotos nematė, nes gulėjo lovoje kambaryje. M. jos nieko neklausė, ji jam įeiti į savo butą neleido. Stovėjo tarpduryje, užstojo jam įėjimą, dėl to jis ją pastūmė. Butas adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso jos seseriai B. D.. Ji butą iš jos nuomojasi, ji jai leido ten gyventi. Gyvena tame bute jau 20 metų. Visi mokesčiai yra jos vardu. Kai dukra atbėgo pas ją, ji dar nebuvo kruvina, jeigu taip sakė, tai iš patirto streso suklydo. Dukrai smūgius M. K. sudavė jai matant. Tada ji pradėjo kraujuoti. Kai M. K. sudavė smūgius jos dukrai, laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto, laiptų aikštelėje ji matė stovintį dar vieną asmenį, jaunuolį. Jo neatpažintų, jis nebuvo atėjęs prie jos buto durų, nieko jai arba S. nedarė. Matė jį tik stovintį, matė, kad rankoje jis turėjo kažkokį geležį apie 50 cm ilgio, kaip strypą. Dėl durų apgadinimo jai padaryta 300 Eur žala, taip pat patyrė ir neturtinę žalą, t. y. labai išsigando dėl savęs ir dėl dukters, jai sutriko miegas, jautė nerimą, baimę, skaudėjo ranką. Patirtą neturtinę žalą įvertina 100 Eur. Reiškia civilinį ieškinį iš viso 400 Eur. Po įvykio niekas su ja susisiekęs nebuvo, žalos neatlygino, neatsiprašė. Jeigu atsiprašytų ir atlygintų žalą, susitaikyti vis tiek nesutiktų;

9.6. nukentėjusiosios R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 01.00 val. jai paskambino sūnus D. D., gyvenantis jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, jog buto langai išdaužti ir reikia ateiti, pasižiūrėti, kas nutiko. Nieko nelaukusi nuėjo prie minėto buto ir pamatė, jog jos buto visi aštuoni langai yra išdaužti. Lauke buvęs sūnus paaiškino, jog prie buto durų buvo atėję vyrai, vienas iš jų jai gerai pažįstamas M. K., minėti vyrai daužė į duris, vėliau, kai sūnus buto durų neatidarė, pradėjo daužyti langus. Kaip viskas buvo ji nežino, būdama šoko būsenos nelabai suprato, kas darėsi aplinkui. Nuėjusi prie buto durų pamatė, jog durų rankena yra nulaužta ir durys apdaužytos, įėjusi į buto vidų pastebėjo, jog yra sudaužytas televizorius bei visuose kambariuose per visą kambarių plotą mėtėsi stiklo šukės nuo išdaužtų langų stiklų. Butas ir jame esantys daiktai nėra apdrausti. Jos bute apie 2 metus gyvena jos sūnus su sugyventine S. D., kuri šio įvykio metu buvo sužalota ir iki jai atvykstant buvo išvykusi į gydymo įstaigą. M. K. yra jai gerai pažįstamas, kadangi nuo vaikystės gyveno tame pačiame kaime, pastaruoju metu, kiek jai yra žinoma, M. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Daugiau tyrimui naudingos informacijos suteikti negali. Prašo policijos pareigūnų surasti minėtus asmenis, padariusius nusikaltimą, nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti jai padarytą piniginę žalą;

9.7. liudytojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad yra V. R. sūnus. Gyvena kartu su mama ir mamos sugyventiniu S. P. adresu: (duomenys neskelbtini). Jis neatsimena datos, kada įvyko įvykis, bet gali būti 2022 m. birželio 6 d., galėjo būti 23-24 val., buvo tamsu. Jis savo kambaryje gulėjo lovoje, buvo tamsu, ruošėsi miegoti. Išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad dužo namo langai, girdėjo kaip trankė duris. Jis nesuprato, kad daužo sesers buto duris, tik suprato, kad pirmame namo aukšte. Kai daužė duris jokių žmonių balsų negirdėjo. Pirmiausiai girdėjo, kad daužė duris pirmame aukšte. Paskui girdėjo kaip daužė jų buto duris. Dar prieš tai, kai daužė jų buto duris, pas jį į kambarį buvo įėjęs jam iš matymo pažįstamas M. K.. Jį pažįsta, nes jis gyveno jų kaime. Jis įėjo į jo kambarį, uždegė šviesą ir klausė jo, kur yra D.. D. yra jo sesers sugyventinis ir suprato, kad jis ieško būtent jo. Jam pasakius, kad nežino, M. išėjo. Jam nieko nedarė. Neprisimena, ar M. rankoje turėjo kokį nors daiktą. Prieš M. įeinant į jo kambarį, jis girdėjo kažkokį triukšmą, kaip suprato, prie buto durų, bet kas ten vyko jis nesuprato. Taip atrodė, kad kažkas lyg ir nugriuvo, bet jis nesuprato. Paskui, kai jis išėjo, matė, kad jų bute yra sesuo S., matė kraują ant jos galvos. Įvykio metu buvo blaivus (2 t., b. l. 132-137);

9.8. liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena kartu su V. R., kuri yra jo sugyventinė, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie įvykį jis nieko negali papasakoti, kadangi tą vakarą, kai viskas įvyko, jis grįžo namo neblaivus ir nuėjo miegoti. Jis nieko nematė ir nieko negirdėjo. Atsibudo, kai jau buvo atvykusi policija ir tada sužinojo, kas įvyko (2 t., b. l. 121-125);

9.9. liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad V. R. yra jos sesuo. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Tame bute ji yra leidusi gyventi savo seseriai. Pati (duomenys neskelbtini) kaime nebegyvena jau daugiau kaip 20 metų. Bute gyvena ir jį prižiūri jos sesuo daugiau nei 20 metų. Dėl sugadintų buto durų žala padaryta ne jai, o seseriai, kadangi sesuo rūpinasi butu ir iš savo lėšų jį remontuoja. Duris taip pat pirko ir keitė sesuo. Kiek mokėjo už duris ji nežino. Apie įvykį 2022 m. birželio pradžioje nieko negali papasakoti, kadangi ji tuo metu ten nebuvo ir nieko nežino. Iš sesers pasakojimo žino, kad ją tarpduryje pastūmė, pargriovė ir sužalojo, o taip pat sužalojo jos dukterėčią S. bei į jai priklausantį butą neteisėtai pateko M. K.. Dėl neteisėto patekimo be jos leidimo į jai priklausantį butą nori kreiptis pareiškimu į policiją. M. K. ir D. K. ji nepažįsta, nei vienam iš minėtų asmenų ji niekada nėra davusi leidimo patekti į jai priklausantį butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126-131);

9.10. protokolu–pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 7 d. R. D. kreipėsi pareiškimu į policiją, nurodydama, kad 2022 m. birželio 6 d. apie 23 val. 50 min. jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), du vyrai apgadino duris, išdaužė aštuonis buto langus ir vėliau patekę į buto vidų, sudaužė televizorių (1 t., b. l. 12-15);

9.11. protokolu–pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 7 d. V. R. kreipėsi pareiškimu į policiją, nurodydama, kad š. m. birželio 6 d. apie 23.40 val. adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sumušta savo namų koridoriuje iš matymo pažįstamo asmens M. K., t. y. ją pastūmė ir nuo smūgio ji griūdama susižalojo dešinės rankos petį bei dešinės kojos vidinės šlaunies dalį, buvo apgadintos, sulaužytos buto durys (1 t., b. l. 25-30);

9.12. protokolu–pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. spalio 6 d. R. D. kreipėsi pareiškimu į policiją, nurodydama, kad 2022 m. birželio 6 d. apie 23:50 val. M. K., panaudodamas fizinį smurtą prieš mano seserį V. R., prieš jos valią įsibrovė į jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-42);

9.13. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje dviejų aukštų mūrinis daugiabutis namas. Apžiūrint įvykio vietą fotografuota, paimta: žiebtuvėlis, butelis su galimai rankų pėdsakais, ėminys su galimai biologiniais pėdsakais nuo butelio kaklelio viršutinės dalies, daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais nuo butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) lauko durų, ,,Mikrosil“ išliejos nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) lauko durų laužimo žymių (1 t., b. l. 55-84);

9.14. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad M. K. 2022 m. birželio 6 d. 21:37 val. nustatytas 2,45 prom. neblaivumas, D. K. 21:38 val. nustatytas 3,41 prom. neblaivumas. D. D. 2022 m. birželio 7 d. nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 89-91);

9.15. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo įrankiai nerasti (1 t., b. l. 92-95);

9.16. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad D. K. kratos metu pateikė teleskopinės lazdos laikiklį (1 t., b. l. 111-120);

9.17. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atlikus M. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad nuo 2022 m. birželio 7 d. 00:31 val. iki 2022 m. birželio 7 d. 06:17 val. telefono aparatas buvo prisijungęs prie ryšio bokšto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-136);

9.18. nekilnojamo turto registrų centro išrašu, iš kurio matyti, kad buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. D. (1 t. b. l. 146-148);

9.19. nekilnojamo turto registrų centro išrašu, iš kurio matyti, kad buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. B. (1 t., b. l. 149-150);

9.20. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint V. R., ant jos dešiniojo peties matomas apie 1,0 cm X 0,1 cm įdrėskimas aplink kurį matomas skersai peties esantis 9 cm X 0,7 cm paraudimas. Ant dešiniosios kojos vidinės šlaunies dalies matomas apie 8 cm X 1 cm pločio nubrozdinimas, aplink kurį matomas panašaus dydžio paraudimas (2 t., b. l. 40-51);

9.21. specialisto išvada Nr. G 768/2022(04), iš kurios matyti, kad V. R. dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 60-61);

9.22. specialisto išvada Nr. G 763/2022(04), iš kurios matyti, kad S. D. dėl muštinės žaizdos kaktoje ir poodinės kraujosruvos kairės pusės kaktos-antakio-vokų srityje, kraujosruvos po kairės akies jungine, muštinės žaizdos dešiniame momenyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 82-83);

9.23. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad V. R. iš nuotraukos atpažino M. K. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus (1 t., b. l. 129-134).

Teismas konstatuoja:

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

8. Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

10. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors įstatymo leidėjas ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 9.1. – 9.23. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. ir D. K., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė viešąją tvarką, kadangi jie viešoje vietoje tyčiniais įžūliais veiksmais sugadino svetimą turtą: daužydami sugadino R. D. priklausančio buto duris, išdaužė šio buto langus, o M. K. sudaužė bute buvusį televizorių, po to M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, to paties daugiabučio namo laiptinės antrajame aukšte sudavė smūgius metaline lazda nukentėjusiajai S. D., pastūmė V. R., taip jie įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Be to jie neteisėtai, prieš savininkės R. D. valią įsibraudami į jos butą, pažeidė asmens būsto neliečiamumą, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Be to surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. neteisėtai, be savininkės leidimo įsibraudamas į V. R. butą, pažeidė asmens būsto neliečiamumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

13. Nors kaltinamajame akte M. K. padaryta viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip du atskiri nusikaltimai (nukentėjusiųjų D. D. ir R. D. atžvilgiu bei nukentėjusiųjų S. D. ir V. R. atžvilgiu), teismas, išklausęs kaltinamųjų duotus parodymus, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad tai buvo viena tęstinė veika. Pažymėtina, kad kaltinamasis į daugiabutį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko turėdamas tikslą surasti nukentėjusįjį D. D.. Iš pradžių jis kartu su D. K. daužė ir spardė buto, kuriame gyvena D. D., duris, vėliau išdaužė šio buto langus, o nukentėjusiojo bute neradęs, nusekė paskui jo sugyventinę S. D. į daugiabučio namo antrąjį aukštą, kur ją pasivijęs prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, klausdamas, kur yra jos sugyventinis, metaliniu strypu sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, po to pastūmė jos mamą V. R.. Teismas vertina, kad visus šiuos nusikalstamus veiksmus M. K. padarė veikdamas neapibrėžta tyčia, buvo abejingas kilsiančių padarinių atžvilgiu, tačiau turėjo vieną tikslą – surasti nukentėjusįjį D. D. ir parodyti nepagarbą visuomenės rimčiai ir tvarkai. Pažymėtina, kad M. K. veiksmus pirmajame ir antrajame daugiabučio namo aukšte skiria nedidelis laiko tarpas (apie 10 min.), veikos padarytos iš karto viena po kitos. Įvykių seka leidžia teismui spręsti, kad M. K., nors iš anksto neturėjo sumanymo ir sugadinti turtą pirmajame namo aukšte, ir panaudoti fizinį smurtą prieš asmenis antrajame namo aukšte, jis šiuos veiksmus atliko siekdamas parodyti nepagarbą asmenims, visuomenės rimčiai ir tvarkai. Tai, kad dėl M. K. įžūlių veiksmų nukentėjo ne vienas asmuo, kad pirmajame ir antrajame aukšte veikos padarytos skirtingais būdais (turto sugadinimas, smurtas prieš asmenis), nesudaro pagrindo M. K. veiksmus vertinti kaip atskirus nusikaltimus.

14. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos ypatybė ta, kad nepaisant to, kad ji susideda iš tam tikrų kelių veiksmų, ji visais atvejais atitinka tik vieną baudžiamajame kodekse įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. kad keli veiksmai atitinka tik vieną baudžiamojo kodekso straipsnį. Tie keli veiksmai sudaro atskiras vienos nusikalstamos veikos grandis.

15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad viešosios tvarkos pažeidimų bylose nustatytas įžūlių, grasinančių ir pan. veiksmų pasikartojimas, ilgesnis jų padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas nėra kliūtis tokią veiką pripažinti tęstine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 570-626). Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais, pažeidžiančiais daugelio asmenų teises. Pabrėžtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Bausmių skyrimas

16. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

17. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas kelios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.

18. Už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

19. Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kad dvi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Kaltinamasis M. K. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių visos įstatymo leidėjo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. K. yra teistas 10 kartų, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, savo elgesio nevertina kritiškai, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad M. K. nusikalstamas veikas daro ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse. Yra nustatytos trys M. K. atsakomybę sunkinančios ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. skyrus tik griežtesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą M. K. skirtina bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Įvertintina tai, kad jo veiksmai truko ilgesnį laikotarpį, apėmė kelis epizodus, buvo panaudotas smurtas asmenų atžvilgiu, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, todėl jam skirtina laisvės atėmimo 1 metų 6 mėnesiams bausmė. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje, M. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, taip pat didesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis. M. K. paskirtos bausmės pagal BK 284 straipsnį ir 165 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu, kadangi jos padarytos esant idealiajai sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

22. M. K. skirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme nebendrintina siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, kadangi teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su bausme, skirta 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris nėra įsiteisėjęs. Bausmių bendrinimo klausimą šiuo atveju tikslinga spręsti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

23. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Kaltinamasis D. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių abi įstatymo leidėjo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas 4 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, dirbantis. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau linkęs nusikalsti, savo elgesio nekeičia, nesilaiko moralės normų, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad jis yra nusikaltęs ir užsienio valstybėje. Yra nustatytos trys D. K. atsakomybę sunkinančios ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. K. skyrus tik griežtesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Už abiejų nusikaltimų, numatyto BK 284 straipsnyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. K. skirtinos bausmės, lygios straipsnio sankcijose numatytiems vidurkiams, t. y. 1 metų laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi jos padarytos esant idealiajai sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad D. K. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 11 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad bausmių bendrinimo klausimą tikslinga spręsti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinių ieškinių išsprendimas

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

27. Byloje civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 132,99 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai S. D. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 180-185). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, jo dydis atitinka protingumo kriterijus, byloje nėra duomenų, kad žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai būtų atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteistina iš kaltinamojo M. K., kadangi jo veiksmais nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

28. Nukentėjusysis D. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 162 Eur turtinės žalos už sudaužytą televizorių atlyginimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. D. priklausantį televizorių sudaužė kaltinamasis M. K., žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, nėra duomenų, kad žala yra atlyginta, todėl 162 Eur turtinė žala priteistina iš M. K. nukentėjusiajam D. D..

29. Nukentėjusioji R. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo: 500 Eur dėl durų sugadinimo ir 2 500 Eur dėl išdaužytų langų. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajai priklausančio buto durys buvo sugadintos, išdaužyti 3 langai, turtą sugadino kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais, žalos dydis patvirtintas prie civilinio ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, teismo įsitikinimu, yra realus, todėl 3 000 Eur turtinė žala priteistina R. D. solidariai iš kaltinamųjų.

30. Nukentėjusioji S. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad buvo sužalota M. K., patyrė didelį sukrėtimą, išgąstį, sutriko jos sveikata. Teismas įvertinęs M. K. panaudotų smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą (sudavė ne vieną smūgį į galvą metaline lazda), neabejoja, kad nukentėjusioji S. D. dėl jos atžvilgiu padarytų smurtinių veiksmų patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala. Teismas mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra protingo ir realaus dydžio, todėl jį tenkina visiškai, priteisiant 500 Eur neturtinę žalą S. D. iš kaltinamojo M. K..

31. Nukentėjusioji V. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl durų sugadinimo jai padaryta 280 Eur žala, dėl spynos sugadinimo – 20 Eur žala. Taip pat dėl įvykio ji patyrė stresą, baimę, sutriko miegas, labai išsigando, ai skaudėjo sužalotas vietas. Spręstina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, realaus ir protingo dydžio. Teismas nustatė, kad V. R. atžvilgiu veiksmus atliko kaltinamasis M. K., civilinis ieškinys atitinka protingumo kriterijų, todėl tenkintinas visiškai ir žala nukentėjusiajai V. R. priteistina iš M. K..

Kiti klausimai

32. Kaltinamajam M. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistina į suėmimą, kuris nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinas.

33. Kaltinamajam D. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistina į suėmimą, kuris nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinas.

34. Kaltinamajam D. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko 2022 m. spalio 21 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiesiems D. D. ir R. D..

35. Kaltinamajam M. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko 2022 m. spalio 21 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiesiems D. D., R. D., S. D. ir V. R. bei Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žiebtuvėlis, butelis su galimai rankų pėdsakais, ėminys su galimai biologiniais pėdsakais, daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, ,,Mikrosil“ išliejos, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini; teleskopinės lazdos laikiklis, pateiktas D. K. kratos metu, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, grąžintinas teisėtam savininkui – D. K..

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamiesiems suteiktą gynėjų teisinę pagalbą iš kaltinamųjų nepriteistinos ir paliktinos valstybei, kadangi gynėjų dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą, kurį panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą, kurį panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 132,99 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 99 ct) turtinę žalą, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.

Civilinio ieškovo D. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. D. D. 162,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinės ieškovės R. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš M. K. ir D. K. R. D. 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinės ieškovės S. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. S. D. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinės ieškovės V. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. V. R. 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinės žalos ir 100,00 Eur (vieno šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamajam D. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko 2022 m. spalio 21 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo civiliniams ieškovams D. D. ir R. D., o žalą jiems atlyginus – panaikinti.

Kaltinamajam M. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko 2022 m. spalio 21 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai, D. D., R. D., S. D. ir V. R., o žalą jiems atlyginus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- žiebtuvėlį, butelį su galimai rankų pėdsakais, ėminį su galimai biologiniais pėdsakais, daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, ,,Mikrosil“ išliejas, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;

- teleskopinės lazdos laikiklį, pateiktą D. K. kratos metu, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, grąžinti teisėtam savininkui – D. K..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamiesiems suteiktą gynėjų teisinę pagalbą iš kaltinamųjų nepriteisti ir palikti valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Vilma Šiukštienė