Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-2774-359/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
e2-2774-359/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-3-00376-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“
Trečiasis asmuo
Jonavos rajono savivaldybės administracija, A. A., T. V., M. P., A. P., P. P., A. G., K. J., I. E. J., T. B., S. G., O. A., G. A., S. K., J. M., V. D., U. E. D., V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2774-359/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-3-00376-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.2.6.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas G. K.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Stumbras“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys– Jonavos rajono savivaldybės administracija, A. A., T. V., M. P., A. P., P. P., A. G., K. J., I. E. J., T. B., S. G., O. A., G. A., S. K., J. M., V. D., U. E. D., V. V., , D. T., J. K., P. R., R. G., V. K., M. V., V. K., R. B., I. O., , J. K., H. B., V. K., A. K., A. V., F. D., A. N., I. N., A. P., V. P., I. P., A. Z., T. N., T. K., R. Z., G. P., L. M., M. M., G. D., R. D., V. M., R. K., F. J. B., G. K., E. P., I. P., J. Č., D. Č., R. K., V. B., R. D., V. V., M. B., L. B., A. B., R. B., E. P., I. Š., D. J., D. L., V. L., S. J., E. S., S. S., R. K., D. K., V. S., V. P., E. P., A. G., S. R., A. M., I. L., M. K., L. R., D. K., L. K., L. B., Z. S., R. S., M. V., R. M., G. M., M. V., P. A., O. S., T. M., A. V., R. L., J. Š., N. L., E. Z., A. K., L. M., A. B., V. G., E. G., R. J., A. K., T. K., S. Š., A. Š., I. Š., P. Š., V. A., L. R., I. S., S. D., A. D., V. K., S. C., P. R., E. A., P. J., V. J., F. Š., K. U., A. B., A. B., A. M., N. M., A. D., R. A., D. F., V. F., Z. K., A. B., A. B., D. Š., V. Z., V. S., J. Ž., R. Ž., V. K., J. K., J. S., R. S., Lietuvos Respublika, R. B., S. Č., E. Č., R. P., B. A., V. A., G. A., J. D., M. V., S. V., L. R., ir O. R., D. P., V. Š., A. S., E. K., A. Č., L. Č., R. Č., S. S., R. M., A. S., V. P., I. E., A. P., V. S., V. I., V. Š., A. K., N. M., I. Z., T. Z., M. Z., Ž. Z., I. Ž., A. J., V. V., F. L., R. K., J. M., S. M., L. M., V. A., N. A., A. Z., L. P., A. F., B. V., V. G. S., M. B., A. P., A. Č., R. E. Č., G. Č., E. J., L. B., V. R., N. R., A. P., , K. S., N. B., V. S., D. S., A. K., V. K., V. K., T. K., J. Ž., G. S., Z. M., V. M., V. M.-Š., A. R., E. R., T. M., K. M., R. Č., E. B., N. N., D. Ž., M. L., J. G. K., G. K., V. K., Ž. M., B. S., S. J., D. J., J. Š., J. V., A. L., N. K., A. A. I., Z. F., O. P., E. P., D. B., S. K., , A. J. R., V. J., R. R., R. R., A. Ž., A. Ū., A. Š., J. M., J. M., R. B., V. V., V. G., Z. B., M. O., O. O., A. B., R. E. D., R. Š., R. S., J. M., K. M., I. P., V. K., M. M., J. M., D. A., T. M. M., J. U., A. L., A. K., V. K., N. M., S. M., A. Ž., D. K., G. K., K. K., K. V., J. K., B. G., S. D., F. P., , G. B., A. J., R. K., L. A., V. M., R. I., S. I., V. M., A. I., B. I. G. A., M. O., G. J., N. Ž., I. Ž., G. K., J. K., J. A. B., V. G., J. L., A. K., A. B., I. K., M. R. R., J. K., K. G., K. K., Z. L., G. T., S. G., D. L., G. Ž., V. B., I. J., S. Š., G. B., R. P. G., R. J., R. M., R. M., V. M., V. Š., J. K., A. Š., A. P., E. P., V. B., V. T., L. T., E. K., M. K., T. M., V. A., S. A., J. U., A. K., R. M., A. M., K. Š., R. D., H. J., K. U., R. A., G. P., R. P., S. Č., O. M., M. M., D. G., N. S., A. L., V. K., J. T., A. S., R. L., R. A., E. N., I. N., V. K., L. N., V. N., D. V., M. G., L. G., R. Z., D. Z., E. J., A. R., R. V., D. J., O. B., O. T., A. S., R. A., D. T., A. M., N. M., S. M., L. J., M. J., K. C., R. C., L. R., A. Š., G. P., D. P., L. I., P. I., D. S., J. K., E. D., E. G., J. V., V. M., R. G., A. S., A. S., J. O., V. P., T. L., P. L., D. F., V. P., A. G., G. G., A. G., N. V., S. T., G. J., Ž. K., A. M., R. C., E. C., P. Z., J. K., R. M., R. M., R. G., L. L., V. N., V. M., J. K., V. D., Ž. V., G. D., A. M., A. D., A. D., I. G., G. S., P. Z., A. K., T. K., E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Patikslinto ieškinio reikalavimai ir argumentai.

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš SB „Stumbras“ ieškovei 2 215,36 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.1.2. punkte numatyta, kad atliekų tvarkytojas (ieškovas) taiko tik savivaldybės tarybos patvirtintus paslaugų įkainius (tarifus). 2.2.2. punkte numatyta, kad atliekų turėtojas (atsakovas) sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams) įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančių atliekų kiekius).

2.1. 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-1590 pakeitimas, kuriuo visos šalies savivaldybės įpareigotos nustatyti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą iš atliekų turėtojų. 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 384 buvo patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės. Pagal šias taisykles iki 2016 m. pabaigos visos savivaldybės privalėjo patvirtinti naujas rinkliavas arba įmokas ir jas pradėti taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. ITS-322 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (toliau – DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei taikymo tvarkos aprašą. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybė realiai nustatė naujus atsiskaitymo įkainius (tarifus).

2.2. Ieškovė nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. atsakovės prašymu atliekos nebuvo tvarkomos, nes sodininkų bendrijos narių veiklos sezoniškus nulėmė jų poreikius. Sodininkų bendrijos pirmininkei pateikus prašymą nuo 2017 m. balandžio 1 d., kaip šalių sutarta, atliekos buvo surenkamos nustatytu periodiškumu. Pagal išvežamų atliekų kiekį atsakovei nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už kintamąją DVĮ dalį. Nustačius ir apskaičiavus pastoviąją DVĮ dalį, teikiant sąskaitą už 2017 m. liepos mėnesį Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kintamosios dalies už einamąjį mėnesį buvo įtraukta ir pastovioji dalis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Vėliau kiekvienoje iš sąskaitų buvo įtraukiamos tiek pastovioji, tiek kintamoji DVĮ dalys. Be to, apskaičiuojant pastoviąją DVĮ dalį ieškovės darbuotojai apskaitos sistemoje pastebėjo klaidą, todėl remiantis metodikos 24.1. punktu pateikė kreditinę sąskaitą (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono savivaldybės DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžių lentelėje, patvirtintoje 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, numatytas parametras yra nekilnojamojo turto objektų skaičius turto vienetais, už kurių kiekvieną skaičiuojama po 0,598 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pateiktus duomenis, jog bendrijoje yra 280 sklypų su namais ir 35 iš jų yra sudarę individualias sutartis, nuo likusių 245 objektų buvo skaičiuojama pastovioji DVĮ dalis.

2.3. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė viešąją sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Kadangi DVĮ mokestį privalo mokėti visi atliekų turėtojai nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, ieškovas privalėjo pareikalauti apmokėjimo, tiek pagal kintamąją, tiek pagal pastoviąją DVĮ dalį būtent nuo teisės akto įsigaliojimo momento, o ne nuo Sutarties sudarymo momento. Apskaičiuoti pastoviąją DVĮ dalį buvo reikalingi tiek oficialūs duomenys, tiek sodininkų bendrijos bendradarbiavimas, todėl DVĮ pastoviosios dalies apskaičiavimui reikėjo laiko. DVĮ įmoka yra dvinarė ir vienos dalies sumokėjimas nereiškia visiško atsiskaitymo už paslaugas. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti pateikta tik atlikus pastoviosios DVĮ dalies apskaičiavimą ir ji buvo paskaičiuota iš karto už 7 mėnesius. Tikėtinai dėl to, jog sąskaita už 7 mėnesius atsakovei atrodo didelė, atsakovės manymu neatitinka logikos, tačiau ieškovo įsitikinimu ji yra visiškai pagrįsta.

2.4. Atsakovei paslaugos buvo teiktos nuolatos ir nepertraukiamai, atsakovės pageidaujamu periodiškumu ir kiekiais. Atsakovė atsiskaitinėjo tik už kintamąją dalį arba iš viso pagal savo galimybes nesiedama mokėjimų su konkrečiomis sąskaitomis. Nors sutartyje buvo aptartas konkretus išvežamų atliekų skaičius konteineriais ir periodiškumu, sodininkų bendrijos pirmininkė kreipėsi į UAB „Jonavos paslaugas“ prašydama atsižvelgti į jų poreikius ir esant dideliam atliekų kiekiui vasaros laikotarpiu atliekas išvežti dažniau. Ieškovas reagavo į šį prašymą jį tenkindamas, taigi sutartyje numatyto kieko atliekų išvežimas buvo atliktas atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus.

2.5. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į ieškovę prašydama nutraukti 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutartį, tačiau šalys dėl to nesusitarė, o paslaugos atsakovei buvo teiktos Jonavos rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pretenzijų dėl teiktų paslaugų kokybės, savalaikiškumo ar kitų sutartinių ieškovės įsipareigojimų atsakovė nereiškė. Atsakovė už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. tinkamai neatsiskaitė, į 2018 m. sausio 30 d. pretenziją dėl skolos nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos buvo suteiktos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

II. Atsikirtimai į ieškinį ir argumentai.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog, su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinka. Atsakovė nurodo, jog ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog atsakovė už paslaugas neatsiskaitė nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog atsakovė su ieškove 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė viešąją sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Iki šios sutarties pasirašymo atsakovė ir ieškovė tarpusavio civilinius teisinius santykius grindė 2014 m. balandžio 10 d. sutartimi, pagal kurią už atliekų tvarkymą nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytos ir apmokėtos sekančios PVM sąskaitos faktūros: už 2017 m. balandžio mėn. 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 24,10 Eur sumai (apmokėta 2017 m. gegužės 26 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); už 2017 m. gegužės mėn. 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 48,21 Eur sumai (apmokėta 2017 m. birželio 21 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)); už 2017 m. birželio mėn. 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 40,17 Eur sumai (apmokėta 2017 m. liepos 13 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)); už 2017 m. liepos mėn. 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 40,17 Eur sumai (apmokėta 2017 m. rugpjūčio 7 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.1. Atsakovė nurodė, jog ieškovei už paslaugų teikimą per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki naujos sutarties pasirašymo yra neskolingas. Ieškovė galimai net pats nežino kiek ir kokių atliekų tvarkymo paslaugų atliko, nes 2018 m. rugpjūčio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovės sumokėtas lėšas už paslaugas per 2017 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn., perkėlė į kreditą. Kitaip tariant, gaunasi taip, kad ieškovė per 2017 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. paslaugų kaip ir neatliko, o tik išrašė sąskaitas ir nepagrįstai reikalavo apmokėjimo. Pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutartį, atsakovė už suteiktas paslaugas mokėjo tik dalinai. Dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningo elgesio atsakovė negalėjo ir net neturėjo pagrindo apmokėti ieškovei už paslaugas, kurių ji nebuvo suteikusi. Atsakovė su ieškove viešąją sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo pasirašė tik 2017 m. rugpjūčio 29 d., o PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugų teikimą per 2017 m. rugpjūčio mėn. pagal naują sutartį pateikia jau 2017 m. rugpjūčio 31 d. Šioje sąskaitoje faktūroje, nežiūrint į tai, kad sutartis galiojo tik dvi dienas, bet ieškovas vis tiek nurodo 245 vnt. pastoviosios dalies ir 10 konteinerių kinamosios dalies ir reikalauja už tai sumokėti, nors atliekų paslaugos pagal sutarties nuostatas realiai ir neatliko. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pagal sutarties 3.2. punkto nuostatas ieškovė sutarties galiojimo laikotarpiu privalėjo skaičiuoti tik 3 konteinerių kainą, o ne 10 konteinerių.

3.2. Atsakovė nurodė, jog ieškovė jau sutarties pasirašymo dieną, taip pat pateikė atsakovui ir kitą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų paslaugų kiekiai visiškai neatitinka nei elementarios logikos, nei sutarties nuostatų. Pažymėtina, kad sutarties 3.2. punkto nuostatos nurodo jog už suteiktų paslaugų skaičiuojamo mokesčio ataskaitinis laikotarpis yra mėnesis, kai pastovoji dalis yra 245 vnt. po 0,598 Eur be PVM ir kintamoji dalis yra 3 konteineriai po 3,32 Eur be PVM. Kaip matosi iš atsakovui pateiktos apmokėti sąskaitos už 2017 m. rugpjūčio mėn., ieškovas nepagrįstai nustatė pastoviąją dalį 1 715 vnt., kuri net 7 kartus viršija sutartyje numatytą ir sutartą kiekį, juolab, kad sąskaitoje 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pastovioji dedamoji taip pat yra nurodyta 245 vnt. Tas pats yra su kinta dalimi, kur per 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutarties pasirašymo dieną, ieškovas sugebėjo net 19 konteinerių išvežti, o pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą per 3 dienas papildomai dar 10 konteinerių išvežti. Ieškovas neteisėtai reikalauja apmokėti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos sumas bei sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) netaikęs atitinkamo koeficiento pastoviajai daliai bei vienašališkai ir neaišku dėl kokių priežasčių padidinęs konteinerių kiekį, pasielgė tiesiog nesąžiningai ir dar reikalauja už tai sumokėti. Atsakovė patikina, kad sutiktu ieškovei iš dalies sumokėti sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sumas, sumokant už atliekų tvarkymą už 2017 m. rugpjūčio mėn. tik kintamą dalį, kas sudarytų 40,17 Eur.

3.3. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nėra sąžiningas civilinių teisinių santykių subjektas vien todėl, kad teikdama atliekų tvarkymo paslaugas, PVM sąskaitose – faktūrose surašytose iki 2017 m. lapkričio 30 d. nepagrįstai reikalauja atsakovės apmokėti pastoviąją dalį. Nors ieškovė ieškinio teisinį pagrindą nurodo Jonavos rajono savivaldybės tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir jį keitusį 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ITS-264, bet nenurodo teismui, kokiu teisiniu pagrindu 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutartyje jau yra nurodomi konkretūs dvinariai įmokų tarifai (sutarties 3.2. punktas), kai jų dydžio nustatymo metodiką Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino tik 2017 m. lapkričio 30 d. Kitaip tariant ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalavo sumokėti pastoviosios dalies įmoką, kai dar Jonavos rajono savivaldybė net nebuvo nustačiusi, kaip šią įmoką paskaičiuoti turėtų.

3.4. Atsakovė sutinka gera valia sumokėti ieškovei už atliekų tvarkymo paslaugas per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. yra 479,66 Eur. Iš šios sumos atėmus jau per 2017 m. spalio ir 2017 m. gruodžio mėnesius sumokėtas sumas – bendra suma 136,58 Eur, likusi atsakovės mokėtina suma yra 343,08 Eur.

III. Trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškinį ir argumentai.

3.5. Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybėje įvesta ir pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. Jonavos rajono savivaldybės taryba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi paskyrė įmonę UAB „Jonavos paslaugos“. Savivaldybės pasinaudodamos joms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 suteikta diskrecijos teise, galėjo pasirinkti vieną iš dviejų mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą būdų, t. y. nustatyti vietinę rinkliavą arba nustatyti kitą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendė Jonavos rajono savivaldybėje įvesti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 buvo patvirtinta įmokos už komunalini atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (Metodikos ir Aprašo pakeitimai atlikti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-322). Metodikos 1 priede nustatytos nekilnojamojo turto objektų kategorijos, nustatyti DVĮ dedamųjų kintamieji, remiantis Metodika, apskaičiuoti įmokų dydžiai kiekvienai nekilnojamojo turo objekto kategorijai. Sodų paskirties objektams dvinarės įmokos dedamoji nustatyta pagal parametrą – nekilnojamojo turto objektų skaičius, turto vnt., kintamoji dedamoji (kai naudojamas kolektyvinis konteineris) nustatyta pagal parametrą – nekilnojamojo turto objektų skaičius, turto vnt. Jonavos rajono savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo abejoti dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio pastoviosios ir kintamosios dedamųjų nustatymo teisėtumu.

3.6. Kiekvienai sodininkų bendrijai yra priskirti bendrojo naudojimo (kolektyviniai) konteineriai sodininkų buityje susidariusioms atliekoms šalinti ir kuriais naudojasi sodininkų bendrijoje esantys asmenys, t. y. asmenys, kurie savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę sodininkų bendrijoje ir dėl šios priežasties su paslaugų administratoriumi nėra sudarę individualios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties. Sodų ir garažų paskirties objektams nustatytą mokestį (DVĮ pastoviąją ir kintamąją dalis) moka sodininkų ir garažų bendrija (juridinis) asmuo. Gyventojai, deklaravę savo gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje, atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos dvinarę įmoką moka pagal individualių namų objektų kategorijai nustatytus pastoviosios ir kintamosios įmokų dydžių parametrus. Sodininkų bendrija, kurios teritorijoje esantys mėgėjų sodų sklypų savininkai šalina mišrias komunalines atliekas į tokių atliekų šalinimui skirtus bendro naudojimo (kolektyvinius) konteinerius ir su paslaugų administratoriumi yra sudariusi komunalinių paslaugų teikimo sutartį, laikoma, kad būtent bendrija yra teršėja/atliekų turėtoja.

3.7. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims įteikti per įgaliotą asmenį sodininkų bendrijos ,,Stumbras“ pirmininkę L. R. bei viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

4. 2018 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo priimtas ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinys atsakovei sodininkų bendrijai „Stumbras“ dėl skolos priteisimo. 2018 m. spalio 5 d. byla persiųsta kitiems teismo rūmams – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. 2018 m. gruodžio 18 d. civilinė byla buvo sustabdyta dėl administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, kurioje sprendžiama dėl savivaldybės tarybos priimto teisės akto atitikties įstatymo reikalavimams. 2019 m. lapkričio 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat, pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 30¹ straipsnio 1 daliai. Taip pat, pripažino, jog pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 Jonavos rajono savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Jonavos paslaugos“ ir SB „Girininkai“ apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl komunalinių paslaugų teikimo Nr. 447-1. 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. ITS-322 patvirtinta dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei taikymo tvarkos aprašą. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė viešąją sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo.

5.1. Byloje, taip pat pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 24,10 Eur sumai (už kintamąją dalį 3 vnt.); 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 48,21 Eur sumai (už kintamąją dalį 6 vnt.); 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 40,17 Eur sumai (už kintamąją dalį 5 vnt.); 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 40,17 Eur (už kintamąją dalį 5 vnt.); 2017 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje minusuota 152,65 Eur suma pagal balandžio, gegužės, birželio ir liepos PVM sąskaita faktūras bei išrašyta nauja 2017 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 1 317,27 Eur sumai (už pastoviąją dalį 1715 vnt. ir už kintamąją dalį 19 vnt; 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 217,45 Eur sumai (už kintamąją dalį 10 vnt. ir pastoviąją dalį 245,00 vnt.); 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 225,49 Eur sumai (už kintamąją dalį 12 vnt. ir pastoviąją dalį 245 vnt.); 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 224,76 Eur sumai (už kintamąją dalį 12 vnt. ir pastoviąją dalį 244 vnt.), 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 176,55 Eur sumai (už pastoviąją dalį 244 vnt.); 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 176,55 Eur sumai (už pastoviąją dalį 244 vnt.); 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 166,52 Eur sumai (už pastoviąją dalį 244 vnt.). Byloje taip pat, pateiktas UAB „Jonavos paslaugos“ sodininkų bendrijos „Stumbras“ sutarties apyvartos ataskaita, iš kurios matyti, kad įsiskolinimas ieškovei sudaro 2 215,36 Eur.

5.2. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. gegužės 26 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 21 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 13 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 8 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 152,65 Eur sumą.

Dėl ginčo esmės

6. Jonavos rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama ATĮ 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 „Dėl komunalinių atliekų sistemos administratoriaus paskyrimo ir sistemos organizavimo funkcijų perdavimo“ Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieškovę, kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Vadovaudamasi ATĮ 30 straipsnio 11, 12, 13, 14 dalių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. su atliekų tvarkytoju UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartį Nr. 12/03-191 (sutarties forma patvirtinta Jonavos r. savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1TS-92). Sutartis atnaujinta ir pratęsta nuo 2017 m. balandžio 2 d. Nr. 1T-32. Sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo sutartį UAB „Jonavos paslaugos“, kaip atliekų tvarkytoja, įsipareigojo teikti komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis sutartimis ir kitais teisės aktais bei savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais) ir kt.

7. Šioje byloje kilo ginčas tarp ieškovės, kaip Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriaus, ir atsakovės, kuri yra Jonavos rajono savivaldybėje, Stoškų kaime veikianti sodininkų bendrija, atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. ieškovės suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas.

Dėl atsakovės atsiskaitymo už ieškovės suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas.

8. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. ITS-322, patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei tvarkos taikymo aprašą. Kaip patvirtino pati ieškovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., atsakovės atliekos nebuvo tvarkomos, dėl sodininkų bendrijos narių veiklos sezoniškumo, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ieškovė išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo apskaičiuota kintamoji dalis minėtu laikotarpiu – viso 152,65 Eur.

9. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovės sumokėtas lėšas už kintamąją dalį laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, perkėlė į kreditą ir išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 317,27 Eur sumai, kurioje apskaičiavo tiek kintamąją, tiek pastoviąją dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio – liepos mėnesiais. Vėliau išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo skaičiuojama tiek kintamoji, tiek pastovioji dalys

10. Ieškovės teigimu, nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (toliau ir – DVĮ), susidedančios iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių, už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė mokėjo tik kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą), o mokėti pastoviosios įmokos dalies nesutiko, dėl ko tarp šalių kilo ginčas.

11. Atsakovė savo 2018 m. balandžio 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo pasirašė tik 2017 m. rugpjūčio 29 d., o jau po dviejų dienų buvo pateikta sąskaita faktūra pagal naują sutartį nurodant 245 vnt. pastoviosios dalies ir 10 konteinerių kintamosios dalies ir reikalauja už tai sumokėti, nors realiai atliekų paslaugos pagal sutarties nuostatas ir neatliko. Taip pat atsakovė nurodo, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų paslaugų kiekiai visiškai neatitinka nei elementarios logikos nei sutarties nuostatų. Nurodė, jog atsakovei pateiktoje apmokėti sąskaitoje už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, nustatyta pastovioji dalis 1 715 vnt., septynis kartus viršija sutartyje numatytą ir sutartą kiekį, juo labiau, kad sąskaitoje nurodyta dedamoji 245 vnt. Taip pat ir su kintamąja dalimi, kur per 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutarties pasirašymo dieną, ieškovas sugebėjo net 19 konteinerių išvežti, o pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 dienas papildomai dar 10 konteinerių.

12. Pasisakant dėl atsakovės atsiliepimo argumentų pažymėtina, jog PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), ji atsakovei 1 317,27 Eur sumai buvo išrašyta 2017 m. rugpjūčio 29 d., už 2017 m. sausio–liepos mėnesius, t. y. už 7 mėnesius, o ne vien už rugpjūčio mėnesį: 1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 1715 vnt., t. y. 245 vnt. x 7 kartai; 2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 19 vnt. 1,1 kubinių metrų talpos konteinerių per balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius, kaip matyti iš ankstesnių PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), būtent yra išvežtų konteinerių suma (3+6+5+5).

13. Kaip nurodė ieškovė, apskaičiuoti pastoviąją dvinarės įmokos dalį buvo reikalingi tiek oficialūs duomenys, tiek sodininkų bendrijos bendradarbiavimas – UAB „Jonavos paslaugos“ darbuotojai vyko į vietą tikrinti nekilnojamojo turto objektų (sklypų su namais) skaičių, aptarė šį klausimą su bendrijos pirmininke, todėl DVĮ pastoviosios dalies apskaičiavimui reikėjo laiko. Ieškovė nurodė, jog atsakovės nekilnojamojo turto objektų skaičius yra 280, ką patvirtina į bylą pateikta sodininkų bendrijos pirmininkės pasirašyta lentelė duomenims pateikti. Iš 280 nekilnojamojo turto objektų, 35 sodininkai turi individualias buitinių atliekų tvarkymo sutartis, todėl nuo likusių 245 objektų buvo skaičiuojama pastovioji DVĮ dalis.

14. Nors ieškovė ginčo laikotarpiu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras tik už kintamąją įmokos dalį (už 2017 m. balandžio–liepos mėn.). 2017 m. rugpjūčio 29 d. pastebėjus klaidą ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kuria buvo išminusuotas 19 vnt. konteinerių sutvarkymo už keturis mėnesius bendra 126,16 Eur be PVM (19 x 6,64), o apskaičiavus pastoviąją dalį 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., kur buvo paskaičiuota 63,08 Eur be PVM (19 x 3,32) kintamoji dalis už ištuštintus 19 vnt. konteinerių nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. bei pastovioji dalis už 1 715 vienetus (245 NT objektai x 7 mėn.) po 0,598 Eur (1 NT objekto kaina). Po 2017 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitos faktūros išrašomos ir teikiamos bendrijai periodiškai kiekvieną mėnesį iš eilės įtraukiant tiek pastoviąją, tiek kintamąją įmokos dalis.

Dėl pareigos mokėti dvinarės įmokos pastoviąją dedamąją dalį.

15. Bylos ginčo objektas – dvinarės įmokos pastovioji dedamoji ir jos dydis, yra nustatyti vietos savivaldos institucijos – Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintais dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika ir dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašu (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), taip pat tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323, kuriuo patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266). Šie teisės aktai buvo priimti vykdant LR vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATĮ) savivaldybėms valstybės pavestas funkcijas.

16. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 25 straipsnis nustato, kad būtent savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. ATĮ taip pat numato, kad viena, kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės gali įsteigti juridinį asmenį, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantį atliekų tvarkymo paslaugas (ATĮ 2 straipsnio 44 dalis, 30 straipsnio 1–3 dalys). Šiuo atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi Jonavos rajono savivaldybėje paskyrė ieškovę.

17. ATĮ 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis). LRV 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos LRV 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kurių 22 punkte buvo nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį ATĮ nustatyta tvarka.

18. Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punktas nustatė, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma DVĮ, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265). 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1TS-0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.

19. ATĮ 301 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Minėtos LRV 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintos taisyklės taip pat numato du pasirinktinus įmokų mokėjimo būdus – sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą. Tačiau abiem atvejais, tiek nustatant vietinę rinkliavą, tiek pasirinkus paslaugų teikimo sutarties variantą, turi būti mokama ta pati dvinarė įmoka (DVĮ) su pastoviąja ir kintamąja dedamosiomis. Šiomis LRV patvirtintomis taisyklėmis privalo vadovautis visos savivaldybės, savo pasirinkimu nustatydamos vietinę rinkliavą, arba kitą įmoką tuo atveju, kai per sistemos administratorių sudaromos paslaugų sutartys su nekilnojamojo turto objektų savininkais ar įgaliotais atstovais.

20. Nagrinėjamu atveju nėra teisėto pagrindo manyti, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina, nes savo priimtuose teisės norminiuose aktuose Jonavos rajono savivaldybės taryba aiškiai pasirinko komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų sutartį, mokant nustatytą DVĮ (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 31.3 punktas ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto aprašo 7 punktas). Konkrečiu atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o kintamoji dedamoji skirta padengti kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir ją moka subjektai, kuriems teikiamos komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslaugos. Šiuo atveju abiejų įmokos dalių mokėjimas negali būti atsiejamas ar vertinamas kaip skirtingos įmokos, nes tai yra vienos įmokos dalys.

21. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad už Tvarkos taikymą atsakingas Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas. Aprašo 17 punkte taip pat nurodyta, kad DVĮ surinkimą Jonavos rajono savivaldybės tarybos pavedimu organizuoja ir tvarko administratorius. Aprašo 19 punkte nurodyta, kad DVĮ mokėtojai privalo sumokėti savivaldybės tarybos patvirtintą DVĮ už komunalinių atliekų tvarkymą pagal gautas PVM sąskaitas faktūras ar kitus mokėjimo dokumentus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šiuo atveju, kaip jau minėta, tokio Administratoriaus funkcijos Jonavos rajono savivaldybėje yra paskirtos ieškovei, kuri turi teisę ir pareigą savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti DVĮ surinkimą ir teikti įmokos mokėtojams PVM sąskaitas faktūras, įtraukiant į jas ir pastoviąją įmokos dedamąją.

22. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neteisėtai reikalaudamas apmokėti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos sumas bei sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) netaikęs atitinkamo koeficiento pastoviajai daliai bei vienašališkai ir neaišku dėl kokių priežasčių padidinęs konteinerių kiekį, pasielgė tiesiog nesąžiningai ir dar reikalauja už tai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovo apmokėti pastoviąją dalį, kai Jonavos rajono savivaldybė net nebuvo nustačiusi kaip šią įmoką paskaičiuoti turėtų. Šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

23. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, sudarydama 2014 m. balandžio 10 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“. Be to, minėtos sutarties 2.2.2. punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų turėtojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančių atliekų kiekius).

24. Šiuo atveju pažymėtina, kad ATĮ 301 straipsnio 1 dalis nustato, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Įstatymas numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: NT objekto savininkai, NT objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba NT objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (nauja redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 25 punktas nustato, kad pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius. Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal NT objektų skaičių (2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktas). Konkrečiu atveju atsakovei skaičiuojama pastovioji DVĮ dedamoji yra nustatyta pagal bendrijos teritorijoje esančių NT vienetų skaičių, išeliminavus iš jo sodo valdas, kurios jų savininkai yra sudarę individualias paslaugų sutartis su ieškove. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų matyti, kad ši įmokos dalis skaičiuojama 245 turto vienetų atžvilgiu. Tokius duomenis ieškovei pateikė pati atsakovė.

26. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo ištyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat teismas pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, LVAT administracinė byla Nr. eA-372-552/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis). LVAT pažymėjo, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą iš visų nekilnojamojo turto objektų savininkų šios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys to pageidautų, ar šie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa). Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa). D. M. 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo LVAT pažymėjo, kad šiomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarką, o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iš galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa).

27. Įvertinęs, jog ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiškai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 punktas) arba šią teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 punktas).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nors Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime (kurį LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą) ir pripažino, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, tačiau nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai taikant minėtą sprendimą, nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020). Pažymėtina, kad panašias išvadas padarė ir Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-6-480/2020.

29. Kaip jau minėta 2014 m. balandžio 10 d. sutarties tarp ieškovės ir atsakovės, 2.2.2. punkte nurodyta kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų turėtojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančių atliekų kiekius). Taigi vertinant ieškovės išrašytą 2017 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., šiame kontekste, konstatuotina, jog ieškovė vadovaudamasi Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintomis Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašu, pagrįstai gavusi visą reikalingą informaciją apskaičiavo pastoviąją dvinarės įmokos dalį ir pareikalavo ją apmokėti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.

30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir valstybės bei savivaldybės nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovė, būdama su ieškove atsiskaičiusi už jos faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėjusi ieškovei DVĮ kintamąją dedamąją, neturi pareigos mokėti pastoviąją dedamąją, laikytini visiškai nepagrįstais ir atmestini, o iš atsakovės ieškovei priteistina visa patikslintame ieškinyje nurodyta įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. suma, sudaranti 2 215,36 Eur.

31. CK 6.189 straipsnis numato, kad šalių sutartis joms turi įstatymo galią, šalys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Šiuo atveju ir 2014 m. gegužės 21 d. sutarties punktas 2.1.2, ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutarties punktas 3.1 numatė, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti įkainiai ir tarifai, kas reiškia, jog, nepriklausomai nuo kitų sutarties nuostatų, patys įkainiai turi būti taikomi nuo administracinio teisės akto – Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas įmokos dydis – įsiteisėjimo momento. Sąskaitos už suteikiamas paslaugas išrašymo momentas, teismo nuomone, šiuo atveju negali būti laikomas įtakojusiu ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę, atsisakiusią apmokėti jai pateiktas sąskaitas, tarp jų ir sąskaitą už praėjusius 7 mėnesius.

Dėl procesinių palūkanų

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 proc. dydžio procesines palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra verslininkė, o savivaldybės valdoma įmonė ir abi šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės priteistinos tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro – 50,00 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai.

34. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

35. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8 punkte nustatyta, kad už ieškinį yra taikomas 2,5 koeficientas (8.2 papunktis), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 papunktis), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.17 papunktis), už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.18 papunktis), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 papunktis) ir už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 3 punkte numatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

36. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. IV ketvirtį buvo 884,8 Eur, 2018 m. IV ketvirtį –970,3 Eur, 2018 m. III ketvirtį –935,7 Eur, 2018 m. II ketvirtį –926,7 Eur, 2018 m. I ketvirtį –895,2 Eur, 2019 m. IV ketvirtį – 1 358,6 Eur, 2019 m. III ketvirtį – 1 317,6 Eur, 2019 m. II ketvirtį – 1 289,0 Eur, 2019 m. I ketvirtį – 1 262,7 Eur ir 2020 m. I ketvirtį – 1 381,0 Eur.

37. Iš 2018 m. gegužės 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 500,00 Eur nurodyta už susitikimą su klientu, situacijos aptarimą, ieškinio parengimą (5 valandos) ir 300,00 Eur pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos)). Kadangi už 2018 m. kovo 28 d. pateiktą pirminį ieškinį maksimali priteistina suma yra 2 212 Eur (884,8 x 2,5)), konstatuotina, jog nurodyta 500 Eur suma už susitikimą su klientu, situacijos aptarimą, ieškinio parengimą (5 valandos) Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija. Tačiau nurodyta 300 Eur suma už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos), kuris, kaip matyti iš 2018 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio pažymos, suapvalintai truko tik 1 valandą, teismo nuomone, viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kadangi už 1 val. atstovavimą 2018 m. gegužės 29 d. parengiamajame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 88,48 Eur (884,8 x 0,1), o pagal Rekomendacijų 3 punktą išlaidos, turėtos už advokatės 1 valandos vykimą į teismą, esantį kitoje vietovėje nei registruota advokatės darbo vieta (šiuo atveju Vilniuje), šiuo atveju negalėtų būti priteisiamos iš atsakovės ne tik dėl to, kad jų dydis net nepagrįstas jokiais įrodymais, bet ir dėl to, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, advokatė į teismo posėdį vyko ne teismo iniciatyva (o pačios ieškovės pasirinkimu), ne dėl teismingumo ypatumų ir ne dėl to, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, už 1 pasirengimo parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus priteistinas dydis yra 88,48 Eur (884,8 x 0,1), konstatuotina, jog bendra pagal 2018 m. gegužės 24 d. sąskaitą priteistina maksimali suma yra 676,96 Eur (500+ 88,48 + 88,48).

38. Analogiškai 2018 m. lapkričio 4 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2018-11/4 nurodyta, jog už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą teismo posėdyje patirtos išlaidos sudaro 300,00 Eur, tačiau pritaikius nuolaidą, ši suma pačios ieškovės mažintina iki 150,00 Eur. Darytina išvada, jog toks išlaidų dydis yra protingas ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas rekomendacijas. Vadinasi, vadovaujantis Rekomendacijų 3 ir 8 punktu, maksimali pagal abi į bylą pateiktas sąskaitas priteistina suma galėtų būti 826,96 Eur (676,96+150,00). Teismo vertinimu, tokios išlaidos yra protingos ir atitinkančios patvirtintas rekomendacijas. Taigi iš atsakovės ieškovei priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 826,96 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

39. Patenkinus ieškovo ieškinį, valstybei iš atsakovės priteisiamos 16,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 268–270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523, buveinė – Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) iš atsakovės sodininkų bendrijos „Stumbras“ (juridinio asmens kodas 191385496, registracijos adresas Ruklio g. 4-70, Ruklos k., Jonavos r. sav.): 2 215,36 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų 36 ct) įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą ir jų surinkimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 215,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 826,96 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 96 ct) išlaidas advokato pagalbai atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės sodininkų bendrijos „Stumbras“ (juridinio asmens kodas 191385496, 16,93 Eur (šešiolikos eurų 93 ct ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis