Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Be to, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Nuosprendis yra teisėtas tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų (jų normų) reikalavimų. O nuosprendis yra pagrįstas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis turi būti įtikinamas ir turi nekelti jokių abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. O, kaip teigia nuteistasis, dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir nesant nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas. Antai apeliantas nurodo, kad, vertindamas faktines bylos aplinkybes, teismas analizavo tik objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau visiškai neanalizavo subjektyviųjų veikos požymių ir netyrė, ar jo veika buvo tyčinė, ar buvo tikslas ir motyvas piktnaudžiauti tarnyba, vykdant savo, kaip verslininko, veiklą pasinaudoti miesto tarybos nario pareigomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, ar einamosios pareigos taryboje sudarė galimybę atlikti veikas, turinčias piktnaudžiavimo tarnyba objektyviosios pusės požymių, o darė tik prielaidas. Teismas nuosprendyje tik nurodė, kad A. B. ėmėsi priemonių, jog taptų UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. Nuteistasis pripažįsta, kad tarp jo ir I. P. tokia kalba buvo, tačiau tai ir liko tik kalbos. Nuteistasis paaiškina, kad jis kaip verslininkas, ruošdamasis bendram verslo projekto įgyvendinimui kartu su I. P. , pasamdė savo asmeninėmis lėšomis projektuotoją L. R. V. , kuris pagal A. B. idėją, viziją, paruošė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priešprojektinį planą. Šis projektas sudomino I. P. , iš kurio parodymų matosi, kad jis įvertino idėją, pripažino ją ir laikė, kad A. B. pateiktą idėją būtina įgyvendinti, kad vertine išraiška (jo skaičiavimu) nuteistojo intelektualusis darbas vertas 200 000 litų. Tačiau, A. B. nuomone, jo darbas buvo vertas 250 000 litų, kadangi I. P. , įgyvendinant idėją, nuteistąjį iš bendro projekto įgyvendinimo vėliau pašalino. Tarp A. B. ir I. P. kilo ginčas dėl idėjos pasisavinimo vertės dydžio. I. P. sutiko sumokėti 200 000 litų, o A. B. , jo paties teigimu, reikalavo už savo intelektualinį darbą 250 000 litų atlygio. Tokiu būdu tarp nuteistojo ir I. P. kilo civilinis ginčas. Šio ginčo tolimesnį sprendimą I. P. perleido G. L. , o pastarasis R. S. . G. L. taip pat pripažino ir tai nuosprendžiu teismas nustatė, kad nuteistojo aukščiau nurodyto sklypo užstatymo idėjos vertė yra 200 000 litų. Tai įrodoma ir tuo, kad pastarasis paruošė sutartį, pagal kurią norėjo sumokėti už pasisavintą idėją, tačiau sutartis buvo nekokybiškai paruošta ir A. B. , jo paties aiškinimu, sutarties nepasirašė. Tuo tarpu, A. B. įsitikinimu, I. P. teiginio apie pinigų reikalavimą už ,,netrukdymą“ paskutinio pokalbio metu nepatvirtina nei subjektyvūs, nei objektyvūs bylos duomenys. Atitinkamai A. B. pažymi, kad paskutinio pokalbio metu dalyvavo liudytojas G. S. , kuris tokių jo grasinimų I. P. nepatvirtino. O, nuteistojo įsitikinimu, I. P. parodymai nepatvirtinti ir nepatikrinti kita objektyvia bylos medžiaga, todėl jais negalima vadovautis ir negalima jų laikyti įrodymais. Apeliantas nurodo, kad liudytojas G. S. visiškai patvirtino jo nuoseklų aiškinimą, kad jis (A. B. ) norėjo kartu su I. P. įgyvendinti bendrą projektą adresu (duomenys neskelbtini), bei kad susipyko su I. P. ir pareikalavo išeidamas iš projekto 250 000 litų atlygio už savo įdėtą darbą, o I. P. siūlė 200 000 litų. Šis liudytojas patvirtino nesusitarimą su I. P. dėl A. B. darbo vertės įkainojimo, t. y. kad vyko civilinis ginčas, kuris turėjo būti sprendžiamas civiline įstatymų nustatyta tvarka. Liudytojas G. L. teigia, kad A. B. buvo „trukdis, kenkėjas, kuris stabdo jų detalųjį planą“, tačiau nuteistasis pažymi, jog liudytojas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais, kaip tarybos narys, tai darė, bei nenurodė informacijos („...neoficialiai buvo pasakyta, kad problemas reikia spręsti su A. B. “) šaltinio, o ši aplinkybė nepatikrinta ir nepatvirtinta kita oficialia bylos medžiaga. Iš kitos pusės, iš liudytojo R. S. parodymų matosi, jog (duomenys neskelbtini) pokalbio metu nuteistasis pasakė, kad I. P. ir G. L. A. B. apgavo su projektu, kad jie pasisavino A. B. idėją, kad žadėjo atsiskaityti, tačiau nusisuko ir viską pradėjo tvarkyti be jo. Be to, apeliantas nurodo, kad antro susitikimo metu R. S. taip pat suprato, kad R. S. prašė pinigų už tai, kad viską sugalvojo, tai turėjo būti visų projektas, o G. L. ir I. P. pasisavino idėją ir A. B. paliko nuošalyje. Apeliantas nurodo, kad neatitinka tikrovės R. S. teiginys, jog nuteistasis supyko ant G. L. ir jo partnerių bei pradėjo trukdyti detaliojo plano patvirtinimui, nes, paties A. B. teigimu, to jis nesakė, nedarė ir negalėjau pagal savo pareigas padaryti, o byloje nėra duomenų, kad jis būtų tyčia trukdęs patvirtinti bet kokį miesto plėtros projektą. A. B. pažymi, kad iš garso įrašų taip pat matosi, jog pokalbio su R. S. metu nuteistasis sakė, kad I. P. pasisavino jo mintį dėl rekonstrukcijos, kad jam už darbą reikia 250 000 litų. Tokiu būdu apeliantas nurodo, kad jis visiems, kurie turėjo interesą dėl šio žemės sklypo, parodė, jog I. P. jį apgavo, pasisavino idėją, kad ją, kiek patobulintą, nori įgyvendinti nuteistajam nedalyvaujant, kad nenori atlyginti idėjos vertės. Visgi nuteistasis neigia buvęs kaip pareigūnas, trukdęs projektų eigai, jų tvirtinimui. Apelianto įsitikinimu, tarp jo ir I. P. iškilo civilinis ginčas, kurį be I. P. taip pat bandė padėti jam teigiamai išspręsti G. L. ir R. S. , o, nepavykus to padaryti, R. S. kreipėsi į STT.

Apelianto nuomone, liudytojų V. K. , L. N. , A. Č. , L. R. V. , V. N. , E. D. , A. V. , A. K. , A. P. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad jis rengė projektus ir siekė juos įgyvendinti nesinaudodamas savo užimamomis pareigomis miesto taryboje. Priešingai, apeliantas nurodo, jog nė viena jo idėja nebuvo priimta ir įgyvendinta, todėl jis neteisėtai pripažintas kaltu ir nuteistas. O dalyvavimas atvirose miesto plėtros diskusijose ir nuomonės išreiškimas vienu ar kitu klausimu nereiškia, kad nuteistasis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. B. gautą informaciją naudojo ne tik pareigoms atlikti, o pasipelnymo tikslais, tačiau nuosprendyje šios išvados nepagrindė faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visgi teismas padarė teisingą išvadą, kad, nepavykus įgyvendinti sumanymo, A. B. reikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus I. P. 250 000 litų atlyginimo už jo atliktą darbą. Apelianto nuomone, teismas pripažino, kad I. P. jam yra skolingas už atliktą darbą (plėtros mintį, viziją, priešprojektinio plano parengimą ir kt.), o, pastarajam atsisakius sumokėti 250 000 Lt (siūlė 200 000 Lt), tolesnes derybas perleido G. L. . Visgi nuteistasis teigia niekam negrasinęs, jog bus trukdoma įgyvendinti projektus, jeigu už darbą nebus sumokėti pinigai. Be to, apeliantas nurodo, kad LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir pavojingi padariniai yra pagrindinis įrodinėtinas materialių nusikaltimų sudėčių požymis. Taigi preziumuojant, kad A. B. grasino I. P. , G. L. ir R. S. , būtina ištirti, kokius veiksmus nuteistasis atliko, kad sutrukdytų jų verslui, verslo projektų įgyvendinimui. Priešingai, A. B. nurodo, kad jam būnant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariu (išrinktas 2003-07-16 (2 t. 3 b. l.)) ir šio komiteto pirmininko pavaduotoju (išrinktas 2006-10-10 (2 t. 7-9 b. l.)) plėtros projektas buvo patvirtintas, todėl jo veiksmai neapima nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas pažymi, kad I. P. patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymus, duotus akistatos su A. B. metu. I. P. teigimu, jis su A. B. , kuris jokiais ryšiais nebuvo susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) ar šios įmonės akcininkais, buvo susitikęs 4 kartus. Pirmame susitikime buvo kalbama apie tai, kad jeigu A. B. patvirtins 20 aukštų namo projektą, tai jis galės dalyvauti tame projekte. Tačiau apie konkretų A. B. dalyvavimą projekte kalbų nebuvo. Maždaug po metų per paskutinį susitikimą su A. B. , dalyvaujant komplekso direktoriui G. S. , A. B. pasakė, kad nieko neišeina, tokio aukštingumo netvirtina. Tuomet I. P. A. B. atsakė: „Kadangi jūsų projekto nepraleidžia, tai jūs man kaip ir nereikalingas. Aš pats žinau ką man daryti.“ Tada A. B. pareiškė, kad I. P. jam skolingas 250 000 litų už tai, kad netrukdytų tolesniam projektui. Pasak I. P. , jis pasijuto keistai, nes nebuvo pratęs už nieką duoti pinigų ir A. B. nežadėjo 250 000 litų. A. B. tiesiog rizikavo, norėjo padaryti daugiau, nei buvo leidžiama, tačiau jam tai nepavyko, todėl nebuvo už ką ir mokėti, nes prie projekto jis neprisidėjo. Toje teritorijoje pagal miesto bendrąjį planą buvo leidžiama statyti iki devynių aukštų gyvenamuosius namus ir kitoje pusėje plėsti infrastruktūrą. I. P. teigimu, tai tikrai nebuvo A. B. nuopelnas, tai jis žinojo iš anksčiau, o nuteistojo aiškinimai, kad I. P. pasisavino jo idėją, yra absurdas. Paskutinio pokalbio metu I. P. apsižodžiavo su A. B. , kuris pasakė, kad turi sumokėti 250 000 litų, kad netrukdytų projektą vystyti toliau. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas I. P. žmonos bendrovė pardavė apie 2005 metus, komplekso reikalais vėliaus rūpinosi I. P. pažįstamas G. L. . Tokiu būdu, prokuroro įsitikinimu, I. P. nurodytos aplinkybės paneigia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo išvadą apie tai, kad A. B. atliko tam tikrus darbus, kuriuos įvertino 250 000 litų pinigine išraiška. A. B. pasiūlymai užsakovui netiko, nes jie neturėjo jokios perspektyvos ir buvo neįmanoma jų įgyvendinti, tie sumanymai prieštaravo bendrajam miesto planui, o I. P. kategoriškai paneigė bet kokio teisėto užmokesčio A. B. galimybę, taip pat paneigė žadėjęs kokį nors užmokestį už pateiktas idėjas ar vizijas, kadangi visi A. B. veiksmai bei pasiūlymai buvo pastarojo iniciatyva ir būtent A. B. niekieno neprašomas siūlė savo sumanymus dėl pastatų rekonstrukcijos, sklypo užstatymo intensyvumo ir aukštingumo, siekdamas ateityje kokiu nors būdu tapti galimu projekto dalininku. Priešingai, liudytojas I. P. tik patvirtino kaltinime A. B. nurodytą faktinę aplinkybę, kad pinigų (250 000 litų) A. B. reikalavo ne už atliktą kokį nors darbą, o būtent už netrukdymą UAB (duomenys neskelbtini) detaliojo plano eigai (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ką I. P. suvokė ne kaip menamą, o realų grasinimą trukdyti. Be to, prokuroro įsitikinimu, teismas, kalbėdamas apie santykius su A. B. , yra neteisus savo išvadoje UAB (duomenys neskelbtini) vadovus, akcininkus ar jų atstovus įvardindamas užsakovu, nes tarp jų nebuvo jokių užsakovo ir vykdytojo teisinių santykių, o nuosprendyje pats teismas teigia, jog A. B. , kaip savivaldybės tarybos narys, pradėjo, nieko neprašomas, siūlyti savo sumanymus dėl sklypo užstatymo. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad liudytojas I. P. būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti A. B. , taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo I. P. parodymai nekito ikiteisminio tyrimo metu, jis jų nepakeitė akistatos su A. B. metu, todėl nėra pagrindo jų laikyti nenuosekliais ar vertinti kritiškai. Tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, teismas apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo jais vadovautis arba nurodyti jų nepatikimumo bei paneigimo priežastis, t. y. kodėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje vadovaujasi kitais objektyviais bylos duomenimis, neparemtais A. B. parodymais, ir kodėl atmeta liudytojo I. P. parodymus. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog I. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie kartu ir paneigia A. B. nurodytą gynybos versiją. Antai A. B. pinigų reikalavimo teisėtumo nepatvirtino ir apklaustas liudytojas G. S. , dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kuris teisme parodė suorganizavęs I. P. susitikimą su A. B. . Susitikimo metu buvo aptarta idėja pastatyti gyvenamuosius namus, o juos pardavus iš gautų lėšų pastatyti sporto kompleksą, kas visiškai atsipirktų. Buvo padaryta preliminari apie 20 milijonų litų sąmata. Susitikime su I. P. A. B. pasiūlė, kad I. P. jam parduotų pusę akcijų ir bendromis jėgomis jie spręs komplekso klausimą. Tačiau, anot G. S. , I. P. iškalbingai pratylėjo. Paskutinio susitikimo su I. P. metu A. B. papasakojo apie savo (duomenys neskelbtini) viziją, tačiau I. P. ji netiko, o to susitikimo metu apie 250 000 litų sumą kalbama nebuvo. Visgi G. S. girdėjo, kaip išeidamas I. P. pasakė, jog A. B. ilgai nebus valdžioje ir jis palauks naujų rinkimų. Be to, I. P. dar sakė, kad jis niekur neskuba ir gali palaukti, kol A. B. nebedarys įtakos. Tokiu būdu, prokuroro įsitikinimu, liudytojas G. S. tik patvirtino I. P. duotus parodymus apie tai, kad A. B. , reikalaudamas pinigų, naudojosi ne savo kaip fizinio asmens, o savivaldybės tarnautojo statusu. Visgi G. S. nepatvirtino A. B. parodymų apie tai, kad susitikimo metu I. P. žadėjo su A. B. atsiskaityti už nuveiktus darbus.

Prokuroro teigimu, nuteistojo A. B. gynybos versiją paneigė, o kartu kaltinimo aplinkybes dėl kyšio reikalavimo patvirtino ir liudytojas G. L. , kuris UAB (duomenys neskelbtini) detaliojo plano reikalais pradėjo rūpintis nuo 2005 metų gruodžio mėnesio. Kai planas buvo paruoštas, jį pateikė apskrities administracijai, kuri patvirtino, o po to pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Vėliau vyko architektūrinis derinimas (duomenys neskelbtini) departamente, kur planas vis užstrigdavo, nes atsirasdavo visokių problemų. Detaliojo plano derinimas užstrigdavo (duomenys neskelbtini) komitete, kur jo nebuvo leidžiama patvirtinti, ir viskas grįždavo į Plėtros departamentą, o apie tai G. L. informuodavo departamento direktorius L. N. arba jo pavaduotojas E. D. . Pasak G. L. , 2006 m. vasarą buvo suorganizuotas susitikimas pas miesto mero pavaduotoją A. V. , kuriame dalyvavo jis pats, A. V. , E. D. , L. N. , A. B. , V. N. ir architektas L. V. . G. L. nustebo, nes sklypas priklausė jiems, o čia atvyko A. B. ir pradėjo aiškinti, kad viskas yra blogai (architektūra bloga, idėja bloga, detalusis planas niekam tikęs). A. B. pradėjo rodyti kažkokias vizualizacijas su dviem dangoraižiais. G. L. buvo keista, kad jiems neleidžia statyti 8 aukštų, o čia ėjo kalba apie dangoraižius. Susitinkime buvo nutarta, kad savininkas turi spręsti, ką daryti savo sklype, o ne kažkoks kitas žmogus. Po kiek laiko G. L. sužinojo, kad A. B. yra tas trukdytojas, kuris stabdo jų detalųjį planą. Liudytojui neoficialiai buvo pasakyta, kad problemas reikia spręsti su A. B. . Po įvykusio susitikimo pas A. V. G. L. susirado A. B. , kuris pasiūlė susitikimą neutralioje vietoje. Susitikimo metu G. L. paklausė, kokia yra problema. A. B. įvardijo 250 000 litų sumą, kuri jį tenkintų už netrukdymą projekto eigai. G. L. prisiminė, kad A. B. buvo sakęs, jog jam jau paruošta 200 000 litų, bet jo tai netenkina ir jis nori 250 000 litų. A. B. G. L. darė spaudimą dėl pinigų, buvo skambinama kiekvieną dieną. A. B. sakydavo, kad bus posėdis, ir klausdavo, ar ruošiami pinigai. Šiuo klausimu G. L. su A. B. buvo susitikęs daug kartų, bet pinigų duoti jam nesiruošė. G. L. neturėjo kitos galimybės ir turėjo sakyti, kad sumokės, tokiu būdu tik tempė laiką. Jis klausė A. B. , kaip šis nori gauti pinigus, o A. B. nurodė, kad grynaisiais. G. L. atsakė, kad tiek grynųjų neturi ir negali duoti, gali sumokėti tik pagal sutartį, tada atnešė A. B. paruoštą sutartį, tačiau ši sutartis A. B. netiko. Po tokių kalbų ir trukdžių G. L. net buvo nusprendęs parduoti šį sklypą, o būdamas Klaipėdoje atsitiktinai sutiko iki tol nepažįstamą R. S. . Įsikalbėjus pasakė, kad nori parduoti sklypą (duomenys neskelbtini), kad yra šiokių tokių trukdžių, bet žino, nuo ko tai priklauso, ir įvardino A. B. , o vėliau juos ir suvedė. R. S. nenupirko sklypo, nes buvo toks laiko tarpas, kai A. B. gydėsi Druskininkuose ir tuo metu pavyko labai greitai viską sutvarkyti – detalųjį planą patvirtino ne tik komitete, bet ir tarybos posėdyje. Po to A. B. , sutikęs G. L. , klausė apie pinigus. Tačiau G. L. atsakė, kad nėra už ką duoti. Tokiu būdu, prokuroro nuomone, liudytojo G. L. parodymai dar kartą paneigia nuteistojo A. B. teiginius apie tai, kad jis reikalavo ne kyšio, o pagrįsto atlygio už nuveiktus darbus ar suteiktas paslaugas, t. y. patvirtina kaltinamajame akte išdėstytas visas faktines aplinkybes. Atitinkamai G. L. kategoriškai patvirtino, kad A. B. iš jo tiesiogiai reikalavo 250 000 litų dydžio kyšio ne už kažkokius menamus darbus, o būtent už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas būtų patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryboje, o tiksliau (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete, kurio nariu, o vėliau pirmininko pavaduotoju buvo A. B. . Prokuroro įsitikinimu, byloje nėra nustatyta, kad liudytojas G. L. (kaip ir liudytojas I. P. ) būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti A. B. , o iš bylos medžiagos matyti, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo įstaigoje, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl G. L. parodymus vertinti kritiškai bei atmesti nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Aukščiau aptarti liudytojų parodymai, apelianto įsitikinimu, paneigia Vilniaus apygardos teismo padarytą išvadą, kad A. B. atlyginimo reikalavimo realumas yra pagrįstas tuo, jog A. B. pasamdė architektą L. V. paruošti projektinį pasiūlymą UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir pagal 2006 m. birželio 22 d. sutartį A. B. įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai vadovo L. V. , už atliktus darbus sumokėti 10 000 litų, kaip avansą sumokėdamas 5000 litų. Visgi šiais duomenimis pagrįsdamas savo išvadą, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad A. B. susitikimai su I. P. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose vyko vėliausiai 2005 metais (I. P. teigimu, 2005 metais komplekso akcijas jo žmonos valdoma įmonė pardavė), taip pat į tai, kad dar nuo 2005 metų gruodžio mėnesio projektą vystyti ėmėsi G. L. , kuris su A. B. pirmą kartą susitiko tik 2006 metų vasarą vykusio pasitarimo pas (duomenys neskelbtini) vicemerą A. V. metu ir tik tada pamatė architekto L. V. parengtas vizijas, kurias buvo užsakęs A. B. . Prokuroro nuomone, minėtais įrodymais, o ypač rašytine sutartimi, yra paneigta teismo išvada apie tai, kad A. B. atliko kokius nors realius darbus, taip pat ir A. B. gynybinė versija apie tai, kad I. P. jam buvo pažadėjęs piniginį atlygį už darbą ir idėjas (šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas kaip liudytojas L. V. ). Tokiu būdu prokuroras mano, kad A. B. pas architektą L. V. 2006 metų birželio 22 d. užsakė UAB (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos viziją tik tam, kad turėtų objektyvų pagrindą argumentuoti viešuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje rengiamuose aptarimuose savo nepritarimą tikrųjų rengėjų pateiktam projektui, o kartu „už akių“ iš tikrųjų projektų rengėjų ir užsakovų (G. L. , o vėliau ir R. S. ) toliau reikalauti 250 000 litų kyšio, grasindamas neatlikti teisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus. Anot prokuroro, tokią išvadą patvirtina ne tik liudytojai I. P. , G. L. , 2006 m. birželio 22 d. sutartis, bet ir kiti byloje apklausti liudytojai: A. V. , V. N. , A. K. , L. V. , V. K. , L. N. . Be to, minėtais įrodymais yra paneigta ir teismo išvada, kad A. B. reikalavo atlyginimo ne šiaip už idėjas ar vizijų pateikimą, bet už realiai atliktą darbą. Tai, kad A. B. reikalavo 250 000 litų dydžio kyšio už netrukdymą UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano eigai, patvirtintino ir byloje apklaustas liudytojas R. S. , o tokie duomenys užfiksuoti jo padarytuose susitikimų garso įrašuose. Apelianto nuomone, teismo išvadą dėl nuteistojo A. B. nurodyto atlygio realumo paneigia ir byloje esantys A. B. pokalbių telefonu su G. L. , R. S. ir G. S. įrašai, kurie nuosprendyje iš esmės liko neįvertinti.

Įvertinus visus aukščiau nurodytus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek bendrai su kitais įrodymais, prokuroro įsitikinimu, galima padaryti kategorišką išvadą, kad A. B. neturėjo jokio teisinio ar kito pobūdžio pagrindo reikalauti piniginio atlygio iš I. P. , G. L. ir R. S. , kadangi jis jų prašymu ar užsakymu jokių veiksmų neatliko, tarp jų nebuvo jokių rašytinių ar žodinių susitarimų, o jei ir atliko, tai išimtinai savo iniciatyva ir verslo rizika. O I. P. , G. L. ir R. S. neturėjo ir neturi jokios prievolės mokėti A. B. ketvirtį milijono litų, o tokio atlygio nė vienas iš nurodytų asmenų niekuomet A. B. ir nežadėjo. Atitinkamai byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, kad A. B. neturėjo jokio pagrindo reikalauti pinigų, akivaizdu, kad ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo padaryta išvada dėl to, kad A. B. reikalavo ir prašė atsilyginti už atliktą darbą, t. y. prašė bei reikalavo ne kyšio, o atlyginimo už padarytą darbą, o darbas buvo padarytas, yra nepagrįsta ir neteisėta, sąlygojusi nepagrįstą ir neteisėtą nuteistojo A. B. veiksmų įvertinimą.

Atsižvelgus į visus prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus baudžiamojoje byloje išanalizuotus ir patikrintus įrodymus, prokuroro įsitikinimu, akivaizdu, kad A. B. nusikalstama veika visiškai atitinka LR BK 225 str. 3 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kartu prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išnagrinėjo ir detaliai aprašė nuteistojo grasinimų turinį ir kryptingumą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė visus veiksmus, kuriuos A. B. žadėjo atlikti gavęs reikalaujamą pinigų sumą, o kartu ir tokius veiksmus, kurių jis kryptingai neatliko, nors turėjo ir privalėjo atlikti vykdydamas jam suteiktus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nario, o vėliau šio komiteto pirmininko pavaduotojo įgaliojimus, kas visiškai atitinka LR BK 225 str. 3 d. objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Visgi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai aiškino kyšininkavimo (LR BK 225 str.) ir piktnaudžiavimo (LR BK 228 str.) nusikaltimų požymius, vadovavosi tik A. B. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai, o A. B. nusikalstamą veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš LR BK 225 str. 3 d. į LR BK 228 str. 2 d. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, prokuroras apeliaciniu skundu prašo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti: A. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 228 str. 2 d. į LR BK 225 str. 3 d. ir paskirti jam penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, teismo išvadų nepagrindė įrodymų viseto analize, o netinkamas įrodymų vertinimas sąlygojo teismo išvadų neatitiktį faktinėms bylos aplinkybėms ir atitinkamai netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, todėl nuteistasis prašo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2008-06-28 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas savaip vertina I. P. , G. S. , G. L. , R. S. ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus, tačiau pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, o įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Visgi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau ne dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų. Apeliaciniame skunde nuteistasis analizuoja byloje apklaustų liudytojų parodymus ir nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo subjektyviųjų veikos požymių, kad pinigų buvo reikalaujama už atliktą darbą, o tarp jo ir I. P. atsirado civilinis ginčas, todėl, apelianto nuomone, konstatuotina, jog projektus jis rengė ir įgyvendinti siekė nepasinaudodamas savo užimamomis pareigomis (duomenys neskelbtini) taryboje ir niekam negrasino. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuomet, kai asmens veika apima veikos padarymo metu galiojančiame LR BK numatytos nusikalstamos veikos požymius, nepriklausomai nuo santykių tarp šalių atsiradimo pagrindų, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkrečiu atveju konstatuoti, kad A. B. veika neapima nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo. Nuteistasis teigia, kad I. P. jam siūlė 200 000 litų, o jis pats savo darbą įvertino ir reikalavo 250 000 litų. Tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme I. P. parodė A. B. darbą geriausiu atveju galintis įvertinti 20 000 litų. Atitinkamai 2007-07-12 vykusios I. P. ir A. B. akistatos metu I. P. parodė, kad A. B. už tai, kad detalusis planas su pastatų aukštingumu iki 9 aukštų būtų patvirtintas savivaldybėje, reikalavo 250 000 litų, tačiau I. P. iš karto atsisakė jo pasiūlymo ir jie susipyko. Visgi minėtos akistatos su I. P. metu nuteistasis sutiko su I. P. parodymais, jog jis (A. B. ) siūlė didinti pastatų aukštingumą iki 20 aukštų, nors pagal miesto reglamentą toje vietoje buvo leidžiama statyti pastatus iki 9 aukštų, taip pat savo iniciatyva rengė projektinius pasiūlymus su didesnio negu leidžiama pagal bendrąjį miesto planą aukštingumo pastatais, o apskaičiavimus rengė pastatams iki 9 aukštų. Tokiu būdu minėti A. B. parodymai atitinka I. P. parodymus pirmosios instancijos teisme, kuomet I. P. parodė, jog kalba apie galimą A. B. dalyvavimą projekte buvo galima pastarajam (duomenys neskelbtini) savivaldybėje suderinus detalųjį planą, kuriame numatyti daugiau nei dvigubai didesnio negu leidžiama pagal bendrąjį miesto planą aukštingumo pastatai, o apie jokią kitą A. B. iniciatyvą jokio susitarimo nebuvo. Atitinkamai A. B. , nebūdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, taip pat neturėdamas jokių teisių į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturėjo imtis iniciatyvos rengti projektinius pasiūlymus, dėl kurių nebuvo tartasi iš anksto, o tai padaręs A. B. neturėjo jokių reikalavimo teisių, todėl bet koks jo reikalavimas atlyginti už savo rizika atliktą darbą yra neteisėtas. Iš anksčiau išanalizuotų I. P. , G. L. , G. S. , R. S. parodymų, taip pat pastarojo ir G. L. pokalbių su A. B. aišku, kad mokėti 250 000 litų A. B. už jo paties iniciatyva pristatytas idėjas geranoriškai niekas nesutiko, todėl A. B. minėtų 250 000 litų reikalavo pasinaudodamas savo įgaliojimais ir įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete. Tuo tarpu byloje esantis G. L. pateiktos sutarties, pagal kurią būtų sumokėti pinigai A. B. , projektas, kurio neginčija ir pats A. B. , tik patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, nerasdami kitos išeities, buvo pasiryžę sumokėti A. B. pinigus už tai, už ką iš esmės ir buvo reikalaujami pinigai, t. y. už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimą ir patvirtinimą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Visgi tai, kad A. B. minėtos sutarties taip ir nepasirašė, kartu su kitais byloje esančiais teisme ištirtais įrodymais tik patvirtina, jog A. B. , būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) komiteto nariu (nuo 2006-10-10 – pirmininko pavaduotoju), puikiai suvokė savo reikalavimo (250 000 litų) nepagrįstumą ir neteisėtumą, tačiau savanaudiškais tikslais ir toliau siekė patenkinti savo neteisėtą reikalavimą bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu A. B. grasinimus, jog, nepatenkinus jo piniginio reikalavimo, Apskrities viršininko administracija nutrauks su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą sklypo nuomos sutartį ir dėl to bendrovė negalės vykdyti jokių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbų, akivaizdžiai patvirtina anksčiau išanalizuoti I. P. parodymai, taip pat A. B. pokalbių su G. L. ir R. S. įrašai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

A. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl pasekmės yra įrodinėtinas nusikalstamos veikos požymis. Teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad A. B. savo kaip valstybės tarnautojo veiksmais diskreditavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės kaip vietos savivaldos institucijos, taip pat ir valstybės tarnybos autoritetą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Visgi kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką perkvalifikavo iš LR BK 225 str. 3 d. į LR BK 228 str. 2 d., tačiau LR BK 228 str. 2 d. taikymas yra galimas tik tuomet, kai veikoje nėra kyšininkavimo požymių, o, esant prokuroro skundui, byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pagal bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktą kaltinimą LR BK 225 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Apeliantas nurodo, kad nė viena jo idėja taip ir nebuvo priimta ir įgyvendinta, todėl jis neteisėtai pripažintas kaltu ir nuteistas, o jam būnant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) komiteto nariu (nuo 2006-10-10 – pirmininko pavaduotoju) buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad LR BK 225 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo duoti kyšį pareiškimo. Iš kitos pusės tai, kad, A. B. būnant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) komiteto nariu, buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nepaneigia liudytojų I. P. , G. L. , R. S. , A. K. , L. R. V. , A. V. , G. S. parodymais, taip pat A. B. pokalbių su G. L. ir R. S. įrašais nustatytų A. B. pastangų darant įtaką, jog būtų nepritarta A. K. paruoštam teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliajam planui (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) departamente ir (duomenys neskelbtini) komitete, taip pat 250 000 litų kyšio reikalavimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (netrukdymą teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliajam planui patvirtinti). Be to, įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 225 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius veiksmus, kuriuos kyšio reikalaujantis asmuo atliktų ar neatliktų papirkėjų naudai, bet ir apskritai kyšio reikalaujančio valstybės tarnautojo palankumo ateityje. Be to, nors nuteistasis A. B. akcentuoja, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas būtent jam būnant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko pavaduotoju, tačiau iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto 2006-12-19 posėdžio Nr. 61 protokolo aišku, kad A. B. balsavime nedalyvavo. Be to, iš A. B. 2006-12-18 pokalbio su R. S. aišku, kad A. B. elgesys 2006-12-19 vykusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžio metu iš esmės buvo nulemtas to, kad R. S. pažadėjo pirkti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir sumokėti A. B. 250 000 litų (nepriklausomai nuo to, kad vėliau taip nieko ir nesumokėjo). Be to, nors A. B. apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad iš I. P. pinigų niekada neprašė, o pats I. P. jam siūlė pinigus, kuriuos nuteistasis norėjęs įteisinti (sutarties su G. L. projektas), tačiau A. B. parodymai dėl pinigų nereikalavimo ar jų reikalavimo už atliktą darbą (idėjas ir jų pristatymą) vertintini kritiškai, nes, be visų jau minėtų įrodymų, iš 2007-07-12 A. B. akistatos su G. L. ir tai patvirtinančių A. B. parodymų pirmosios instancijos teisme aišku, kad net patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, A. B. iš paskutiniųjų reikalavo G. L. sumokėti pinigus (A. B. : „Kur mano babkės?“), o reikalauto kyšio jam niekas taip ir nesumokėjo dėl ne nuo A. B. valios priklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. B. , būdamas valstybės tarnautoju (LR BK 230 str. 1 d.) bei kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto narys ir tarybos narys turėdamas įgaliojimus dalyvauti svarstant ir tvirtinant detaliuosius planus, sumanė pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, visų pirma, tvirtinant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir numatant didesnio aukštingumo pastatus negu leidžiama pagal bendrąjį miesto planą ir tokiu būdu sudalyvauti statybų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projekte siekdamas asmeninės turtinės naudos, tačiau, UAB (duomenys neskelbtini) akcininko atstovui atsisakius A. B. paslaugų, pastarasis, neturėdamas absoliučiai jokių reikalavimo teisių (tiek paties A. B. , tiek L. A. V. parodymais nustatyta, kad A. B. savarankiškai užsakė projektinius pasiūlymus ir tai buvo jo paties rizika, nes jokių teisių nei į UAB (duomenys neskelbtini) pastatus, nei sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis neturėjo, taip pat nebuvo sudaręs ir jokių sutarčių dėl pasiūlymų rengimo), kerštaudamas už I. P. atsisakymą priimti A. B. vystant nekilnojamojo turto projektą (duomenys neskelbtini), reikalavo 250 000 litų, o suprasdamas, kad jo paties nusistatytas reikalavimas yra neteisėtas ir jo niekas geranoriškai netenkins, sudarė kliūtis A. K. parengtam detaliajam planui patvirtinti ir reikalavo iš I. P. , o vėliau iš G. L. 250 000 litų už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pritartų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete bei nesudarytų kliūčių tvirtinant šį detalųjį planą. Priešingu atveju, grasindamas, kad jeigu nebus patenkintas jo kaip valstybės tarnautojo neteisėtas 250 000 litų reikalavimas (nebus duotas 250 000 litų kyšis), minėtas detalusis planas nebus patvirtintas, o (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija nutrauks su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą sklypo nuomos sutartį ir dėl to bendrovė negalės vykdyti jokių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbų. Atitinkamai siekdamas pasipelnyti iš kitų asmenų būsimo projekto sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykus išsireikalauti 250 000 litų kyšio nei iš I. P. , nei iš G. L. už teigiamą atsiliepimą apie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pritarimą ir nesudarymą kliūčių jam patvirtinti (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, reikalavo 250 000 litų kyšio iš R. S. , svarsčiusio galimybę įsigyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Kyšininkavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo reikalavimo duoti kyšį pareiškimo. Pats A. B. taip pat iš esmės neginčija 250 000 litų reikalavimo, tačiau nurodo, jog tokios pinigų sumos jis reikalavo kaip verslininkas už savo idėjas. Tačiau reikalavimo nepagrįstumą patvirtina tai, kad A. B. pats nusistatė reikalavimo dydį ir suprasdamas, jog savo reikalavimui patenkinti neturi jokio teisinio pagrindo, siekdamas priversti UAB ,,Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ akcininkus tenkinti jo neteisėtą reikalavimą, akivaizdžiai naudojosi savo tarnybiniais įgaliojimais (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete bei įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Be to, tai, kad A. B. puikiai suprato, kas yra kyšis, taip pat tai, kad jo 250 000 litų reikalavimas yra ne kas kita kaip kyšio reikalavimas, patvirtina ir paties A. B. 2007-07-13 apklausa (T. 2, b. l. 79-80), kurios metu jis nurodė, kad jokios naudos sau nesitikėjo, o visą laiką, t. y. po to, kai G. L. pasiūlė savo žmogų (R. S. ), elgėsi kaip provokatorius, norėdamas išprovokuoti, kad Rimas duotų pinigus, t. y. kyšį, ir vėliau neva norėjo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, kad jis būtų nubaustas už kyšio davimą, taip pat G. L. ir R. S. sulaikyti su įkalčiais duodant kyšį. Be to, minėtos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu A. B. parodė, kad su R. S. kalbėjo apie tai, jog jis (A. B. ) gali prastumti detalųjį planą, o Rimas sakė, kad už detaliojo plano patvirtinimą duos 250 000 litų kyšį. Tokiu būdu teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad reikalaudamas 250 000 litų iš I. P. , o vėliau iš G. L. ir R. S. nuteistasis suprato neteisėtą savo veikos pobūdį, tačiau siekdamas asmeninės turtinės naudos norėjo taip veikti, t. y. A. B. veikė tiesiogine tyčia.