Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1287-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
2A-1287-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15145-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Atsakovas
J. Z., A. Z.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1287-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15145-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.14; 121.18; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams J. Z. ir A. Z. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų 692, 71 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Kadangi atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Pažymėjo, kad atsakovų skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. metais už bendros dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visi mokesčiai už komunalines paslaugas sumokėti pilnai, išskyrus šiluminės trasos remonto, už kurį jie neprivalo mokėti. 2011 m. spalio 3 d. laiptinėje (butai 1-6) buvo atjungti nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandentiekio tinklų. Jų bute įrengta automatinio šildymo ir karšto vandens sistema. 2013 m. kovo 5 d. butas parduotas, apie tai buvo pranešta UAB „Naujamiesčio būstas“.

Ieškovas, teismo posėdžio metu, atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovų 70,00 Lt skolą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Naujamiesčio ūkis“ 2012 m. kovo 13 d. surašė Aktą „Dėl karšto vandens nutekėjimo“, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatytas padidėjęs karšto vandens sunaudojimas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio mėn. ieškovas ir UAB „City Service LT“ pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. Š-V12-066578-2. Akte nurodoma, kad buvo atlikti šildymo vamzdyno remonto darbai, viso už 12 462, 30 Lt. 2012-05-31 – 2013-02-28 ieškovas teikė atsakovams sąskaitas, kuriose nurodė, kad atsakovai turi sumokėti už šildymo ir karšto vandens sistemos remontą - 542,46 Lt. Tokia atsakovų skolos suma susidarė visą 12 462, 29 Lt sumą išdalinus proporcingai visiems namo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 3 d. butų nuo 1 iki 6, esančių name (duomenys neskelbtini), gyventojai ir butų savininkai atsijungė nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų. Teismas nurodė, kad atsakovams, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir t.t., pareiga apmokėti proporcingai savo daliai išlaidas namui išlaikyti kyla iš įstatymo. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip proporcija, gaunama visą konkrečiam savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų (gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų), esančių daugiabučiame gyvenamajame name, naudingąjį plotą palyginus su namo visu naudinguoju plotu. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio mėn. atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūrą buvo laikomasi tapačios atjungimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad atsakovai nuo 2011 m. spalio 3 d. nebeprivalo mokėti už šilumą, nes jie nebeturi šilumos vartotojų statuso. Taip pat jie neturi mokėti ir už šildymo vamzdyno remonto darbus, kurie buvo atlikti 2012 m. vasario mėnesį, t.y. atsakovams jau nesant šilumos vartotojams. Teismas nustatė, kad šiluma iš vieno šilumos mazgo tiekiama keliems turintiems vieną adresą -(duomenys neskelbtini), esantiems namams (korpusams), o ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti kurioje vietoje buvo atlikti vamzdyno remonto darbai, kodėl išlaidos už vamzdyno remontą buvo padalintos tik vieno namo gyventojams. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų skolos dydžio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai, nuosavybės teise valdę patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių bendrosios nuosavybės administratorius yra ieškovas ir, kurios yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atleisti nuo pareigos proporcingai prisidėti prie bendrosios inžinerinės įrangos remonto, kad tokia teismo išvada prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kurioje numatyta, kad faktas ar atsakovai naudojasi ar nesinaudoja bendrąja daline nuosavybe yra teisiškai nereikšmingas ir neatleidžia atsakovų nuo pareigos prisidėti prie jos išlaikymo ir išsaugojimo. Teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą neįsigilino į aplinkybes, kad atsakovai visą skolos laikotarpį mokesčius administratoriui mokėdavo kitas sumas, nei sąskaitas pateikė ieškovas, todėl kiekvieną mėnesį susidarydavo neapmokėtas likutis periodo pabaigai. Teismo sprendimas atmesti ieškovo ieškinį pilna apimtimi už atsakovų bendrosios nuosavybės teise valdomos šilumos trasos remontą ir administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų suteikimą, kai dėl ieškovo teikiamų paslaugų kokybės ar atlikimo klausimas nebuvo keliamas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis ieškovo teisę į teikiamų paslaugų atlyginimą, t.y. 622, 71 Lt skolos ieškovo naudai priteisimą.

Atsiliepimas

Atsakovai J. Z. ir A. Z. atsiliepimu į ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šiluminis mazgas, kuris įrengtas ne (duomenys neskelbtini) namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, o (duomenys neskelbtini) esančiame name, negali būti laikomas bendra inžinerine įranga, kurios eksploatacines išlaidas turėtų dengti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėjant apelianto apeliacinį skundą vertintini skundo teisiniai ir faktiniai argumentai.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už inžinerinių įrenginių remontą (centralizuoto šildymo vamzdyno) remontą atsakovams atsijungus nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandentiekio tinklų. Byloje nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2011 spalio 3 d. 1-6 butų gyventojų susitarimu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus pritarimu buvo atjungtas nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandentiekio tinklų. Atsakovai J. Z. ir A. Z. iki 2013 m. kovo 5 d. buvo buto, esančio(duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo informuotas apie namo, esančio (duomenys neskelbtini) atjungimą nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandentiekio tinklų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl atsakovams nesant šilumos vartotojams, nuo 2011 m. spalio 3 d. neprivalėjo mokėti už šilumą, o taip pat ir už inžinerinių įrenginių remontą. Teismas nustatė, kad atsakovai įrodė, jog yra teisėtai atlikę rekonstrukciją, ir šilumos įrenginius rekonstravo, nepažeisdami Šilumos ūkio įstatymo nuostatų bei 2003-06-30 d. Ūkio ministro įstatymu Nr. 4-258 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų. Šių taisyklių nuostatos numatė tvarką, kurios laikantis atsakovai galėjo vykdyti rekonstrukcijos darbus. Ši buto atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuota CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 23–25 straipsniuose, ūkio ministro 2003 m. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis butų savininkai daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., byla Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., byla Nr. 3K-7-359/2007). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai atsijungiant nuo šildymo sistemos laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Šias išvadas patvirtina šiuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai šios tvarkos laikėsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl skolos už šilumos energiją priteisimo vartotojui atjungus šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005 yra nurodęs, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją.

Byloje nustatyta, kad šiluma iš vieno šilumos mazgo buvo tiekiama keliems turintiems vieną adresą –(duomenys neskelbtini), esantiems namams (korpusams). Iš byloje esančios surinktos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas, posėdžio metu negalėjo paaiškinti kurioje vietoje buvo atlikti vamzdyno remonto darbai ir kodėl išlaidos už vamzdyno remontą buvo padalintos tik vieno namo gyventojams. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui, kaip paslaugos tiekėjui, tenka teisėtų paslaugų suteikimo dydžio įrodinėjimo našta, tačiau apeliacinės teismo vertinimu, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis savo reikalavimų ir skolos dydžio nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovų 622, 71 Lt dydžio skolą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu principu visa suma už vamzdyno remontą buvo padalinta visiems gyventojams.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė