Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Jungtinė (duomenys neskelbtini), (ankstesnis žinomas adresas: (duomenys neskelbtini));

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. dėl to, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini). A. O. išėjus į lauką, R. J. A. O. atžvilgu pradėjo smurtauti, kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, iš nugaros pargriovė, o jam virstant ant betoninio kiemo grindinio ant kairės rankos buvęs 57,92 Eur (200 litų) vertės laikrodis trenkėsi į betoninį kiemo grindinį, dėl ko buvo sudaužytas laikrodžio stiklas ir subraižytas korpusas. Dėl tokių R. J. veiksmų A. O. patyrė 57,92 Eur (200 litų) turtinę žalą.

Be to, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str.1d. dėl to, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) A. O. išėjus į lauką, R. J. A. O. atžvilgiu pradėjo smurtauti, kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, o po to pargriovė ant betoninio kiemo grindinio, dėl ko A. O. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniajame rieše, dešinio kelio sąnaryje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. A. O. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. J. elektroniniu paštu pranešė, jog yra užsienio valstybėje (Anglijoje) ir grįžti į Lietuvą nėra galimybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 str. 1 d. baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, kadangi jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas A. O. parodė, kad jis pažįsta R. J.. Jie gyveno tame pačiame name. Konfliktas tarp jo ir R. J. kilo 2014 m. vasario 13 d. Tą dieną R. J. girtuokliavo, vis išeidavo į kiemą, šūkaudavo. Apie 17 val. vakaro R. J. atėjo pas jį į butą. R. J. prašė duoti cigarečių į skolą, buvo neblaivus. Jie kalbėjosi ant slenksčio. Jis buvo prie laukinių durų namo viduj, o R. J. stovėjo lauke. Jis cigarečių jam nedavė, norėjo duris uždaryti, tačiau R. J. to padaryti neleido – įkišo koją į tarpdurį. Tuomet jis išėjo į lauką ir R. J. prie jo pripuolęs pradėjo smurtauti – kumščiais sudavė į ranką, liemenį. R. J. iš nugaros pripuolė ir pastūmė. Jis griuvo ant betoninių grindų veidu. Kadangi atstatė kojos kelį, neužsigavo veido. Kai jis parkrito, R. J. sudavė jam per veidą. Jis nespėjo atsiremti rankomis į žemę, jo delnai buvo į viršų ir laikrodis tėškėsi ant žemės, tačiau nenukrito. Skaudėjo dešinės rankos riešą. Užsigavo kojas, buvo nubrozdinta. Kraujosruvos ant kojos atsirado nuo griuvimo ir nuo suduotų smūgių. Griūdamas susidaužė laikrodį – sudaužytas laikrodžio stiklas, nubraižytas korpusas. Prieš tai laikrodis buvo sveikas, laikrodį nešiojo ant kairės rankos. Laikrodį įsigijo 2013 m. vasarą turguje, mokėjo 200 LT (58 Eur). Prašo priteisti visą laikrodžio vertę iš R. J.. R. J. jam taip pat suplėšė marškinėlius, tačiau atlyginti turtinę žalą už suplėšytus marškinėlius nereikalauja. Paskui R. J. pažįstamas atėjo – O. K., kuris kartu gėrė su juo, jis juos išskyrė, ir jie toliau abu nuėjo gerti. O. K. nėra R. J. giminaitis. Kai O. K. atėjo, jis ir R. J. gulėjo ant žemės. O. K. visos pradžios nematė, jis vėliau tik atėjo. Kieme daugiau nieko nebuvo. Po to jis grįžo į kambarį. Jis gyvena kartu su mama. Jai viską papasakojo. Mama matė, kad marškinėliai sudraskyti, tačiau kaip smurtavo R. J. prieš jį ji nematė. Mamai papasakojo viską, tačiau sužalojimų nerodė. Kitą dieną po įvykio nuėjo pas specialistą. Iki to laiko sužalojimų nebuvo ant jo kūno, jie atsirado po griuvimo. Prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos už fizinio skausmo sukėlimą, kadangi skaudėjo ranką, jis negalėjo dirbti. Jis R. J. nebuvo apkabinęs, su kaltinamojo parodymais nesutinka. R. J. yra mažo ūgio, mažesnis už jį, kūno sudėjimas vidutiniškas.

Liudytoja J. O. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio tarp A. O. ir R. J. 2014-02-13 nematė, apie tokį įvykį sūnus A. O. nepasakojo, neprisimena apie A. O. suplėšytą maikutę. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad R. J. ateidavo pas jos sūnų pasiskolinti pinigų, cigarečių. Sūnus A. O. nerodė jai sudaužyto laikrodžio. Jis daug tų laikrodžių senienų turi, nežino ar jie veikiantys, ar neveikiantys.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-9-00215-14 nustatyta, kad 2014-02-17 į Tauragės apskrities vyriausiajį policijos komisariatą su pareiškimu kreipėsi A. O. (b.l. 8 ), kuris nurodė, kad 2014-02-13 R. J. buvo girtas, apie 17 val. atėjo prie jo laukinių buto durų, skambino skambučiu ir pradėjo reikalauti, kad jis duotų cigarečių į skolą. Jam atsisakius duoti cigarečių, R. J. neleido uždaryti durų ir pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Tarp jo ir R. J. kilo muštynės, kada R. J. pradėjo veržtis į butą. Per muštynes buvo apibrozdintos jo rankos ir kojos, sudaužytas rankinis laikrodis, kada jis parkrito ant betoninių plytelių kieme ir suplėšyta maikė. 2014-04-23 Tauragės apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str.1d.

2014-05-02 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 18-19) nustatyta, kad A. O. parodė namo duris, prie kurių jis buvo sumuštas.

Akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos su įtariamuoju R. J. metu nukentėjusysis A. O. parodė, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 17 val., pas jį į namus, adresu Stoties g. 49-2, Tauragės m., atėjo R. J., jis buvo neblaivus. Jam atidarius duris, R. J. jo paprašė cigarečių į skolą, jis jam pasakė, kad neduos. Norėjo uždaryti duris, bet R. J. neleido, pradėjo plėšti duris iš lauko pusės, kad jų neuždarytų. Jam išėjus į lauką, kieme, prie namo durų, R. J. pradėjo prieš jį smurtauti, t.y. kumščiais sudavė jam kokius 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Jis gindamasis priešinosi, sudavė jam keletą smūgių atgal. Grumtynių metu R. J. jam suplėšė marškinėlius. Tada R. J. jį pastūmė iš nugaros, jis pargriuvo ant betoninio grindinio ir sudaužė rankinį laikrodį. Kitų asmenų aplink nebuvo. O. K. kieme nematė.

Akistatos su nukentėjusiuoju metu įtariamasis R. J. parodė, kad pažįsta A. O., jis yra jo kaimynas, jų santykiai geri. Pas A. O. atėjo pasiskolinti cigarečių ar pinigų, tiksliai neprisimena. A. O. pasakė, kad neskolins. Kai A. O. norėjo uždaryti duris, jis užkišęs koją jam neleido uždaryti durų. Tada A. O. jį puolė ir jie abu pargriuvo ant žemės. Jie vienas kitam smūgių nesudavė. Visą tai matė kieme buvęs jo pusbrolis O. K., daugiau lyg pašalinių asmenų nebuvo. Viskas tuo tą dieną ir baigėsi (1 t., b. l. 38-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio 2014 m. vasario 14 d. specialisto išvada G63/14(11) nustatyta, kad A. O. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniajame rieše, dešinio kelio sąnaryje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, bei konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes arba griūnant ir atsitrenkiant į tokius. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip penkių jėgų poveikyje. A. O. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 21-22).

2014-05-20 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės I.Paulauskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00215-14 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, R. J., nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str.1d. sudėties, nutrauktas; pasiūlyta A. O. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. J. nepasitvirtino.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad privatus kaltintojas nukentėjusysis A. O. nepateikė duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad R. J. būtų padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1d. bei 187 str.3d. Tokia išvada padaryta įvertinus nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. O., liudytojos J. O. parodymus, ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00215-14 metu duotus R. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00215-14 medžiagą, specialisto išvadą.

Įrodyta, kad egzistavo aplinkybės, kad privatus kaltintojas A. O. ir kaltinamasis R. J. gyveno tame pačiame keleto butų name, buvo kaimynai. Privatus kaltintojas A. O. 2014 m. neteisėtai prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis; kad R. J. iš A. O. kartais pirkdavo, kartais skolindavosi cigaretes; 2014-02-13 R. J. atėjo pas A. O. pasiskolinti cigarečių ar pinigų, kurių A. O. R. J. nedavė ir nepaskolino.

Privatus kaltintojas A. O. pareiškime policijai (2015-02-21) parodė, kad tarp jo ir R. J. kilo muštynės, kad per muštynes buvo apibrozdintos jo rankos ir kojos ( dėl smūgių sudavimo nenurodė). 2014-02-14 specialistui, apžiūrėjusiam jį, nurodė, kad jį sužalojo R. J., suduodamas ir pastumdamas ant grindinio ( į kokias kūno vietas sudavė, kiek smūgių nenurodė ). 2014-05-02 apklausiamas policijoje liudytoju A. O. parodė, kad kieme prie jo namo durų R. J. pradėjo prieš jį smurtauti: kumščiais sudavė jam į nugarą, į šoną, į kitas kūno vietas, viso galbūt apie 5 smūgius ( A. O. jau buvo susipažinęs su 2014 m. vasario 14 d. specialisto išvada G63/14(11), kad sužalojimai padaryti nemažiau kaip penkių jėgų poveikyje) grumtynių metu suplėšė maikę; kad jis priešinosi, sudavė keletą smūgių atgal; R. J. jį iš nugaros stūmė, dėl ko jis griuvo ant betoninio grindinio ir dėl ko sudužo jo rankinis laikrodis; kad visą tą įvykį matė jo mama J. O.. 2014-05-05 A. O. papildomai paaiškino, kad nėra tikras ar mama matė įvykį namuose; jis nieko nepasakojo. 2014-05-15 akistatos metu A. O. tvirtino, kad R. J. sudavė kumščiais jam kokius 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Teisme apklausiamas A. O. nurodė, kad R. J. pradėjo kumščiais duoti į ranką, į liemenį, jį pargriovė, kai parkrito -su kumščiais davė per veidą; kad mamai papasakojo kas nutiko su R. J..

Įvertinus privataus kaltintojo paaiškinimus, darytina išvada, kad privataus kaltintojo nurodytos aplinkybės dėl R. J. jam suduotų smūgių vietų, skaičiaus nenuoseklios, apie penkių smūgių sudavimą A. O. policijoje paaiškina jau turėdamas su savimi 2014 m. vasario 14 d. specialisto išvadą, G63/14(11), kurioje pasakyta, kad sužalojimai padaryti nemažiau kaip penkių jėgų poveikyje.

Liudytoja J. O. nepatvirtino privataus kaltintojo A. O. parodymų. Ji parodė, kad A. O. jai nieko nepasakojo apie 2014-02-13 įvykį, ji nieko nematė, triukšmo kieme negirdėjo, jokių sumušimų ar sužalojimų ant sūnaus nematė, A. O. jai nerodė sudaužyto laikrodžio; žino, kad sūnus turi daug senų laikrodžių.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu neneigia 2014-02-13 susitikęs su A. O., neneigia buvęs neblaivus, tačiau viską pamenantis. R. J. neigia mušęs A. O., sudavęs jam smūgius tiek 2014-05-05 įtariamojo apklausos metu, tiek 2014-05-15 akistatos metu, tiek 2014-05-15 įtariamojo apklausos metu. R. J. aiškino: todėl kad A. O. neleido uždaryti durų užkišus koją, todėl R. J. supyko ir puolė jį, kad A. O. jį apkabino ir jie abu griuvo ant žemės. Jis nežinojo, kad sudužo A. O. laikrodis, jis nieko nesakė, nepastebėjo suplėšytos A. O. maikės.

Teismas negali kategoriškai paneigti R. J. versijos, kad jis tyčia nemušė A. O., jo nestūmė, laikrodžio nesugadino. Teismui įvertinus 2014 m. vasario 14 d. specialisto išvadą G63/14(11), kad sužalojimai (nubrozdinimai ir kraujosruva) A. O. galėjo būti padaryti griūvant ar atsitrenkiant; į privataus kaltintojo A. O. duotus paaiškinimus dėl jo nugriuvimo ant betoninių plytelių, laikrodžio sugadinimo aplinkybes ( R. J. iš nugaros pripuolė ir pastūmė jį, jis griuvo ant betoninių grindų veidu, atstatė kojos kelėną ir neužsigavo veido; jis nespėjo atsiremti rankomis į žemę, jo delnai buvo į viršų ir laikrodis tėškėsi ant žemės, tačiau nenukrito), teismo nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis R. J. yra mažo ūgio, mažesnis, smulkesnio kūno sudėjimo už privatų kaltintoją A. O., labiau tikėtina versija, kad supykusiam A. O. rankomis apkabinus R. J. už nugaros, esant skirtingiems svorių centrams, abu griuvo ant betoninių plytelių, ko pasekoje A. O. susižalojo, susiplėšė maikutę ir susigadino laikrodį.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą šiuo atveju tenka privačiam kaltintojui, kaltinamasis savo kaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei LR BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Taigi, iš visumos byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizės neįrodyta, jog kaltinamasis R. J. 2014 m. vasario 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini). A. O. išėjus į lauką, A. O. atžvilgiu pradėjo smurtauti, kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, o po to pargriovė ant betoninio kiemo grindinio, dėl ko A. O. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniajame rieše, dešinio kelio sąnaryje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. A. O. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. išteisintinas, nes konstatuotina, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p.).

Teismui konstatavus, kad neįrodyta, jog kaltinamasis R. J. nežymiai sužalojo A. O., todėl jo veiksmuose nėra ir tyčios sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Byloje nesurinkus įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. J. tyčia sugadino, sunaikino 57,92 Eur vertės svetimą turtą, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 dalį išteisintinas, nes konstatuotina, jog nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p.). Priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Kadangi R. J. išteisintinas, todėl A. O. civilinis ieškinys dėl 58 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 86) ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 89) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d. 2p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso 303 str. 5d.1p. teismas

nusprendžia:

R. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

R. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. O. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.