Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-1074-999/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
2-1074-999/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Ieškovas
V. J.
Išvadą teikia
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1074-999/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00060-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovės V. J. atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Mylimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui D. K., išvadą teikianti institucija Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., kuriuo prašo: 1) pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintos V. J. ir D. K. taikos sutartimi sudarytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, jog teismo taikos sutartimi patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarka prašo pakeisti, kadangi ta tvarka, kuri buvo nustatyta taikos sutartimi, ieškovei išvykus gyventi į Daniją, pasirodė, kad neatitinka Danijoje keliamų reikalavimų. Danijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba tam, kad ieškovei suteiktų gyvenamąją vietą kartu su dukra, sprendė klausimą dėl vaiko bendravimo su tėvu ir iškilo klausimas, kad pagal nustatytą tvarką, kokiu būdu ieškovė kas antrą šeštadienį ar kaip nurodyta bendravimo tvarkoje nustatytomis kitomis dienomis, spės važinėti į Lietuvą ir kaip ji sudarys galimybes vaikui bendrauti su tėvu. Danijoje Lietuvos teismo sprendimas turi būti įteisintas per teismą. Ieškovė turėtų būti įpareigota vežioti vaiką nurodytomis dienomis į Lietuvą. Danijoje ieškovė pasakė, kad tokių galimybių neturės. Danijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad būtina spręsti klausimą per teismą, pradėti naują procesą, kuris užtikrintų vaiko teises. Danijoje kelti civilinę bylą ir pradėti procesą yra per daug sudėtinga, nes atsakovas ten nevažiuos, jis gyvena Lietuvoje. Ši teismo prašoma patvirtinti pakeista bendravimo tvarka yra suderinta su Danijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl naujos pakeistos bendravimo tvarkos patvirtinimo. Prašo patvirtinti šią bendravimo tvarką: 1) D. K. bendrauja su dukra G. K., gim. 2012-10-21, elektroninėmis priemonėmis ir telefonu pastoviai, kada tik yra jam galimybės, bet atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą taip, kad bendravimas netrukdytų vaiko ramybei, jo užimtumui ir miegui. Kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir grąžinamas sekmadienį 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, kai vaikas yra Lietuvoje; 2) D. K. bendrauja su dukra G. K., gim. 2012-10-21, kas antrais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas (pradedant nuo 2018 m.) pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) D. K. turi teisę paimti dukrą G. K., gim. 2012-10-21, iš (duomenys neskelbtini), o mama užtikrinti vaiko buvimą šiuo adresu žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 17 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės dienos 19 val. išskyrus atvejus, kai yra kitaip nurodyta prie konkrečios šventės: vasario 16 d. – neporiniais metais, kovo 11 d. – poriniais metais, gegužės 1 d. – neporiniais metais, birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo dieną – kiekvienais metais, birželio 24 d. – Joninių (Rasų) diena - neporiniais metais, liepos 6 d. – poriniais metais, rugpjūčio 15 d. – Žolinė - neporiniais metais, lapkričio 1 d. – neporiniais metais. Paaiškino, jog minėtą punktą pareikalavo įtraukti Danijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad valstybinių švenčių metu privaloma užtikrinti tiek tėvo, tiek motinos bendravimą su vaiku; 4) D. K. bendrauja su dukra G. K., gim. 2012-10-21, per vasaros atostogas nepertraukiamai nuo 14 dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 5) per rudens, žiemos ir pavasario atostogas (vaikui pradėjus lankyti mokyklą), D. K. bendrauja su dukra nepertraukiamai tris kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdamas į vaiko interesus, vaiko ir atostogų grafikus; 6) jeigu dukters G. K., gim. 2012-10-21, susirgimo atvejais, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su D. K. bendravimo su dukra dienomis, D. K. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią galimą ir tinkamą abiem šalims laiką; 7) mama V. J. užtikrina D. K. galimybę kas antrą dukros gimtadienį, tai yra spalio 21 d., vaiko buvimą Lietuvoje taip, kad tėvas pasiimtų vaiką 11 val. iš jos buvimo vietos, o D. K. grąžina vaiką tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; 8) V. J. nedelsiant informuoja D. K. apie vaiko susirgimo atvejus; 9) vaiko tėvų susitarimu D. K. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku; 10) vaiko tėvai įpareigojami informuoti vienas kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužiais, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius dukros G. įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes tėvui (mamai) dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose; 11) D. K. gali kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, interneto ryšiu. Be to, ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog šiuos reikalavimus galima ir būtina patvirtinti, kurie užtikrintų vaiko gyvenimą Danijoje, socialines išmokas ir kitų lengvatų suteikimą. Vaikas legaliai gali būti įregistruotas Danijoje ir gauti išmokas. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena Danijoje, o kai buvo tvirtinama taikos sutartis kitoje civilinėje byloje, ji tuo metu su vaiku gyveno Lietuvoje. Jos vyras gyveno ir dirbo Danijoje, kuris sugrįždavo į Lietuvą. 2017 metų pabaigoje ieškovė su vaiku išvyko į Daniją, gavo leidimą gyventi Danijoje, nuomojasi namą, yra geros sąlygos gyventi. Atsakovas gyvena Lietuvoje. Kai buvo nagrinėjama pirmoji civilinė byla, ieškovė tuomet prašė atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią, tačiau tam prieštaravo Šilalės vaiko teisių apsaugos skyrius, su tuo nesutiko ir atsakovas, kad jam būtų apribota tėvo valdžia. Tuomet ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Išlaikymo tu metu atsakovas iš viso nebuvo teikęs. Kai teismui pateikė ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, atsakovas pradėjo dukrai teikti išlaikymą ir mokėjo tris mėnesius, o ketvirtą kartą išlaikymą ne visą sumokėjo prieš šį teismo posėdį. Teismo sprendimu patvirtinus taikos sutartį, išlaikymo mokėjimas nutrūko. Atsakovas registravosi darbo biržoje. Atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovo su vaiku bendravimo visiškai neliko, nors ieškovė atsakovą informuoja apie dukros sugrįžimą į Lietuvą. Prašo patvirtinti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, kuri yra suderinta su Danijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kuriai neprieštarauja Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovas D. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti asmeniškai, į teismo posėdį atsakovas D. K. neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui D. K. nedalyvaujant.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b. l. 32-33), kurią teismo posėdžio metu jų atstovė palaikė ir nurodė, jog neprieštarauja su ieškinyje pateikta pakeista nepilnamečio vaiko G. K. bendravimo su atsakovu D. K. tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

CPK 785 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Kaip byloje nustatyta, tiek ieškovė V. J., tiek atsakovas D. K. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šilalės rajone, ieškovė kreipėsi į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, taigi darytina išvada, kad ieškovė pasirinko jurisdikciją Lietuvoje pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartyje nustatytą bendravimo su jų nepilnamete dukra tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (b. l. 8-10) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys nustatė atskirai gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Kaip matyti iš ieškovės atstovo paaiškinimų atsakovas D. K. po taikos sutarties pasirašymo bendravimą su dukra nutraukė, išlaikymo neteikia. Teismo posėdyje buvo pateiktas elektroniniu būdu gautas ieškovės V. L. laiškas, kuriame ieškovė paaiškina, kad atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 29 d. Kai pranešė apie sprendimą likti Danijoje, mokėjimas nutrūko. Taip pat nurodo, jog Kalėdoms buvo grįžę į Lietuvą, atsakovui buvo pranešta apie tai, bet atsakovas pas dukrą neatvyko ir susisiekti nebandė. Apie išvykimą taip pat pranešė, kaip numatyta taikos sutartyje 5 dienas prieš išvykstant, tačiau D. K. susisiekti taip pat nebandė. Be to, patvirtina, jog 2018 m. kovo 20 d. į savo banko sąskaitą gavo 48 eurus iš teritorinės darbo biržos atsakovo D. K. vardu (b. l. 41). Darytina išvada, kad ieškovė sudaro visas galimybes atsakovui bendrauti su dukra ir laikosi taikos sutartyje patvirtintų reikalavimų. Tuo tarpu atsakovas D. K. neišreiškė ir neišsakė savo nuomonės dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie jį žinojo, todėl darytina išvada, kad atsakovas D. K. neprieštarauja pateikto ieškinio reikalavimams ir su jais sutinka. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, jog neprieštarauja ieškovės V. J. pateiktai pakeistai tėvo D. K. bendravimo su mažamete dukra G. K. tvarkai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad ieškovės pateikta bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl ieškinys tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 100 eurų žyminio mokesčio bei 550 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo D. K. ieškovės naudai priteistina viso 650 eurų: 100 eurų žyminio mokesčio ir 550 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir valstybės naudai iš atsakovo D. K. priteistina 6,84 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės V. J. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintos ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikos sutartimi sudarytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti sekančią tvarką:

1) D. K. bendrauja su dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), elektroninėmis priemonėmis ir telefonu pastoviai, kada tik yra jam galimybės, bet atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą taip, kad bendravimas netrukdytų vaiko ramybei, jo užimtumui ir miegui. Kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, kai vaikas yra Lietuvoje;

2) D. K. bendrauja su dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas (pradedant nuo 2018 m.) pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

3) D. K. turi teisę paimti dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), o mama užtikrinti vaiko buvimą šiuo adresu žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 17 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės dienos 19 val. išskyrus atvejus, kai yra kitaip nurodyta prie konkrečios šventės: vasario 16 d. – neporiniais metais, kovo 11 d. – poriniais metais, gegužės 1 d. – neporiniais metais, birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo dieną – kiekvienais metais, birželio 24 d. – Joninių (Rasų) diena - neporiniais metais, liepos 6 d. – poriniais metais, rugpjūčio 15 d. – Žolinė - neporiniais metais, lapkričio 1 d. – neporiniais metais;

4) D. K. bendrauja su dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai nuo 14 dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

5) per rudens, žiemos ir pavasario atostogas (vaikui pradėjus lankyti mokyklą), D. K. bendrauja su dukra nepertraukiamai tris kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdamas į vaiko interesus, vaiko ir atostogų grafikus;

6) jeigu dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), susirgimo atvejais, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su D. K. bendravimo su dukra dienomis, D. K. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią galimą ir tinkamą abiem šalims laiką;

7) mama V. J. užtikrina D. K. galimybę kas antrą dukros gimtadienį, tai yra spalio 21 d., vaiko buvimą Lietuvoje taip, kad tėvas pasiimtų vaiką 11 val. iš jos buvimo vietos, o D. K. grąžina vaiką tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8) V. J. nedelsiant informuoja D. K. apie vaiko susirgimo atvejus;

9) vaiko tėvų susitarimu D. K. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku;

10) vaiko tėvai įpareigojami informuoti vienas kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužiais, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius dukros Gabijos įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes tėvui (mamai) dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;

11) D. K. gali kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, interneto ryšiu.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,84 eurus (šešis eurus aštuoniasdešimt keturis centus) pašto išlaidų, priteistas lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank”, banko kodas 73000 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 650 eurų bylinėjimosi išlaidų: 100 eurų (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 550 (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė