Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomo nurodymo nugriauti statinį panaikinimo, trečiasis asmuo L. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija, Inspekcija) 2023 m. rugsėjo 29 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini): „nugriauti 6,0 m ilgio, 3,4 m pločio bei 3,40 m aukščio (nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio stogo krašto) medinių konstrukcijų pastatą (toliau – ginčo pastatas) miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas), ir sutvarkyti statybvietę“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad legaliai įsigijo ginčo pastatą pagal Trakų apylinkės teismo antstolių kontoros 2001 m. rugpjūčio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trakų poilsio namai“ turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. rugpjūčio 24 d. Priėmimo ir perdavimo aktą, kuris yra ieškovo nuosavybės teisę į nupirktus iš varžytinių statinius (įskaitant ginčo pastatą) sukuriantis dokumentas. Antstolis per varžytines pardavė ginčo pastatą be jam atliktų kadastrinių matavimų, todėl ginčo pastatas neatitiko nekilnojamojo turto vieneto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro objektu reikalavimų ir dėl to nebuvo (nėra) įregistruotas ieškovo nuosavybe. Ieškovas buvo kviestas atsakovo atvykti į ginčo pastato apžiūrą, tačiau pateikė atsakovui prašymą ją atidėti ir savo susirgimo medicininius dokumentus, tačiau atsakovas visgi vienašališkai nuvyko į žemės sklypą ir surašė ginčo pastato apžiūros aktą bei Privalomą nurodymą nugriauti ginčo pastatą.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą. Atsakovė nurodė, kad pagal Inspekcijos pateiktą 2023 m. rugsėjo 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. nepateikė statytojo teisę pagrindžiančių dokumentų, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija statytojui A. D. surašė ginčo Privalomąjį nurodymą. Papildomai paminėjo, kad Inspekcija 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2D-20105 kreipėsi į Elektrėnų rajono savivaldybės administraciją ir Valstybinę miškų tarnybą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo, ar pastato statyba žemės sklype nepažeidžia galiojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų. Inspekcija gavo Elektrėnų savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 03.2-1278 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame nurodoma, kad „žemės sklypui nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų nustatytos užstatymui tinkamos teritorijos ar kitos pastatų ar statinių statybos galimybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2 papunkčių nuostatos; pastatas yra miškų ūkio paskirties žemėje, vandens telkinio apsaugos juostoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pažeistos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsnių nuostatos“. Inspekcija taip pat gavo Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. R2-4509 „Dėl tarnybinės pagalbos ir išvados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad „pastatas nepatenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotą miško žemės plotą, tačiau minėtas pastatas pastatytas miškų ūkio paskirties žemės sklype. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Teisė statyti kitus statinius miškų ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nėra numatyta“. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašo duomenimis 2.3513 ha ploto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio; naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Teritorijai, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos NTR: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, miško žemė. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o kadastro duomenų nustatymas galioja nuo 2008 m. kovo 3 d. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o L. U.. Ieškovas neatitinka statytojui keliamų reikalavimų (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, redakcija galiojusi Privalomojo nurodymo priėmimo metu), nes žemės sklypo, kuriame pastatė ginčo pastatą nevaldo jokiu įstatyme nurodytu pagrindu, ieškovas vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė statytojo teisę pagrindžiančių dokumentų, todėl Privalomasis nurodymas dėl ieškovo vykdytos neteisėtos pastato statybos surašytas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamo Privalomojo nurodymo, nes vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, visų pirma, jis surašytas ieškovui dėl neteisėtos pastato statybos žemės sklype, nes ieškovui neturint statytojo teisės pastato statyba yra draudžiama ir ieškovas šių aplinkybių ieškinyje nepaneigia. Ieškovas įrodinėja, kad ginčo pastatas ir ieškovo 2001 m. varžytinėse įsigytas pastatas – valčių stoties pastatas yra tas pats, tačiau ieškovo pateikiami įsigijimo dokumentai ir galimai 2001 m. fotofiksacija šių aplinkybių nepatvirtina, be to, ieškovas pripažįsta, kad apie jo įsigytą pastatą duomenų Nekilnojamojo turto registre nėra. Pagal NTR duomenis žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o L. U., registruotų pastatų taip pat nėra. Ieškovas neatitiko statytojui keliamų reikalavimų ir tokio pastato statyba žemės sklype negalima, Inspekcija pagrįstai pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Privalomuoju nurodymu įpareigojo ieškovą nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

4. Ieškovas dublike nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad ginčo pastatas yra sovietinių laikų teisėtos statybos Valčių stoties pastatas, kurį ieškovas A. D. legaliai ir teisėtai įsigijo 2001 m. per antstolio organizuotas varžytines.

5. Triplike atsakovė paaiškino, kad nors ieškovas dublike ir įrodinėja, kad ginčo pastatas ir ieškovo 2001 m. varžytinėse įsigytas pastatas – valčių stoties pastatas yra tas pats objektas, tačiau ieškovo pateikiami įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina, be to, ieškovas ir dublike pripažįsta, kad apie jo įsigytą pastatą duomenų Nekilnojamojo turto registre nėra. Pagal NTR duomenis žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o L. U., registruotų pastatų taip pat nėra. Vadovaujantis NTR esančiais duomenimis ir Inspekcijos specialistų vietoje nustatytomis aplinkybėms būtent naujo ginčo pastato statyba užfiksuota Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo dublike nurodyti argumentai, kad ginčo pastatas yra jo 2001 m. įsigytas valčių stoties pastatas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

6. Trečiasis asmuo L. U. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad L. U. įgaliotas asmuo K. Š. 2023 metų vasara pastebėjo, kad žemės sklype, atsirado statinys su stogu, langais ir durimis. Taip pat jis pamatė, kad vietomis yra išlyginta žemės sklypo dalis, pakrantėje pastebėjo iškirstus medžius, Monio ežero pakrantėje pastatytus laikinus suolus iš medžio padėklų. Kadangi nei jis, nei Žemės sklypo savininkas L. U. leidimų tokiems darbams nebuvo išdavę, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Trečiasis asmuo taip pat pateikė papildomus įrodymus byloje ir nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktu (duomenys neskelbtini) ieškovui – A. D. nebuvo parduotas joks „valčių nuomos punktas su prieplauka“, o tik klubo pastatas su priklausančiais inžineriniais tinklais. Akivaizdu, jog priėmimo ir perdavimo akte 2001 m. rugpjūčio 24, kurį pasirašė UAB „Trakų poilsio namai“ direktorius G. G. ir A. D., įrašas „valčių nuomos punktas su prieplauka“ yra neteisėtas, nes toks turtas iš varžytinių Trakų rajono apylinkės teismo antstolio A. D. nebuvo parduotas. Tai kartu reiškia, kad ieškovas ir šiuo pagrindu neturi jokio teisinio pagrindo atstatyti to, ko nėra nupirkęs iš varžytinių, svetimame žemės sklype.

7. Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, nupirko valties prieplauką, pirkimas vyko iš antstolio vykdytų varžytinių. Yra pateiktos nuotraukos, plane pažymėta. Kitos valčių stoties nėra. Privalomajame nurodyme schema sutampa su ortofotografija. Pastatas buvo dvigubai didesnis. Statiniai buvo anksčiau, dabar tik liekanos. Matininkas neužfiksavo tokių statinių 2003 m. Pastatas buvo išnykęs. Kodėl matininkas nefiksavo: stulpai nepatenka į sklypą, tiltelio nebuvo, todėl nefiksavo. Ieškovas matavimų irgi neatliko. Ieškovas norėtų kreiptis dėl statinio įteisinimo, bet kol vyksta byla – neverta. Niekas neprieštaravo, kad ieškovas ateitų į svetimą žemę. Rekreacinė paskirtis pastatyto pastato. Antstolis blogai atliko pareigas ir paties ieškovo aplaidumas yra pastato neįteisinimas. Dabartinis statinys yra neypatingas statinys ir jam leidimo nereikia. Servitutas nenustatytas.

8. Ieškovas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo, kai pirko pastatą, kad žemė priklauso L. U.. Laikydavo ginčo pastate valtį. Pastatą dar kartą buvo atstatęs ir anksčiau, L. U. žinojo apie atstatymą. 2023 m. vasarą atstatė pastatą. Laikina konstrukcija. Kai sunyko nupirktas turtas, tada atstatė. Kai kilo kaimynų ginčas, tada sužinojo apie tai, kad sklypas L. U.. Neinformavo L. U., kad turi turtą jo žemėje ir jį atstatys. Galvojo, kad ten valstybės žemė.

9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nustatyta neteisėta statyba. Tai nėra savavališka statyba. Asmuo turėjo valdyti nuosavybės teise žemės sklypą. Nėra dokumentų, kad gali statytojo teisę įgyvendinti. Sklypas yra miško paskirties žemė. Turi būti miško reikmėms skirtas pastatas, o ginčo pastatas nenustatytos paskirties. Nuo 2000 m. jokių pastatų nėra fiksuota, NTR nėra jokių duomenų apie pastatus. Buvo fiksuota nauja statyba. Jei būtų likę dalių ir registruota, tai galėtų rekonstruoti, remontuoti. Ieškovas vykdė statybą ne vieną kartą, bet sunyko. Inspekcijos nuomone, yra nustatytas pažeidimas ir turi statinį nugriauti. Jei gali įteisinti, tai turi imtis veiksmų, šiuo atveju ieškovas įteisinimo nedarė, žemės sklypo nevaldo, statinys neatitinka miško žemės pastatų paskirties. Jokių išviešintų dokumentų apie pastatą nėra. Jokių lyginamųjų duomenų nėra. Žemės sklypas suformuotas, bet ieškovas neturi teisės naudoti žemės sklypo.

10. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamasis gyvena užsienyje, bet turi įgaliotinį. Matavimų metu jokių statinių nebuvo. Vėliau tikslino kadastrinius matavimus dėl kelio. Dėl pastatų statybos ieškovas nei į jį, nei į įgaliotinį nesikreipė. Laikini statiniai negali būti statomi kito asmens sklype. Nėra įrodymų, kad ieškovas nusipirko pastatą, nėra nuosavybės dokumentų. Galimai buvo laikini pastatai. L. U. nuo 2001 m. būna sklype, atvažiuoja, nežino, ar matė kitus atstatymus.

11. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo direktorius poilsiavietės, dalyvavo aukcione, nupirko namuką, pardavimo metu pilnametis. Dalyvavo ir aukcione dėl valčių prieplaukos. Aukcioną laimėjo A. D.. Valčių stotis buvo apardyta, paskui atstatyta. Poliai ir lieptas buvo likęs. Žemė greičiausiai L. U.. A. D. pirko klubą, keletą namukų, valčių prieplauką, elektros pastotę ir valgyklą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Byloje ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės Statybos inspekcijos 2023 m. rugsėjo 29 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini): „nugriauti 6,0 m ilgio, 3,4 m pločio bei 3,40 m aukščio (nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio stogo krašto) medinių konstrukcijų pastatą miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“.

13. Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2,3513 ha ploto, yra miškų ūkio paskirties, asmeninės nuosavybės teise priklauso L. U.. Sklypui nustatytos žymos: teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis) (0,0228 ha plotui), teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) (2,31513 ha plotui), teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) (2,3513 ha plotui), teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) (0,2896 ha plotui), teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) (1,2878 ha plotui).

14. Pagal Inspekcijos pateiktą 2023 m. rugsėjo 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. nepateikė statytojo teisę pagrindžiančių dokumentų, todėl vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija statytojui A. D. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2024 m. kovo 29 d. „nugriauti 6,0 m ilgio, 3,4 m pločio bei 3,40 m aukščio (nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio stogo krašto) medinių konstrukcijų pastatą (toliau – pastatas) miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“.

15. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miško žemėje draudžiama: statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, bei 100 straipsnio 4 dalyje nurodoma, specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai; b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių 2 pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių“.

16. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. rugsėjo mėn. Patikrinimo akte nurodytas nenustatytos paskirties medinių konstrukcijų, ant (galimai) senų betoninių pamatų 6,0 m ilgio, 3,4 m pločio bei 3,40 m aukščio (nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio stogo krašto) pastatas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 2 lentelės 5 punktu, pagal savo parametrus priskirtinas I grupės nesudėtingųjų negyvenamųjų pastatų kategorijai, kurio statybai projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo pastatas yra rekreacinės paskirties. Taigi šis ginčo pastatas yra ne miško infrastruktūrai priskirtinas inžinerinis statinys ar įrenginys ir neatitinka miško infrastuktūrai priskirtinų objektų kategorijos. Privalomajame nurodyme pagrįstai šio statinio statyba nustatyti SŽNSĮ 95 straipsnio pažeidimai.

17. Ieškovas teigia, kad ginčo pastatas yra sovietinių laikų teisėtos statybos Valčių stoties pastatas, kurį ieškovas A. D. legaliai ir teisėtai įsigijo 2001 metais per antstolio organizuotas varžytines. Šias aplinkybes ieškovas grindžia 2001 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo perdavimo aktu, kuriuo remiantis teismo antstolių kontoros prie Trakų apylinkės teismo turto pardavimo aktu (duomenys neskelbtini) 2001 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Takų poilsio namai“ direktorius K. G. perdavė A. D. klubo pastatą su pagalbiniais įrenginiais ir inžineriniais tinklais, žemos įtampos požeminiu elektros kabeliu 3x50-1x25 2 km, valčių nuomos punktą su prieplauka. Ieškovo atstovas paaiškino, kad paties varžytinių akto neturi. Trečiasis asmuo į bylą pateikė 2001m. rugpjūčio 26 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. spalio 1 d. turto be varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Pagal 2001 m. rugpjūčio 16 d. antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2001 m. rugpjūčio 16 d. pardavė A. D. klubo pastatą (mūrinis) dviejų aukštų, pastatytą 1976 m. su priklausančiais inžineriniais tinklais, varžytinių akte jokių nuorodų apie valčių prieplaukos pardavimą nėra. Nors liudytojo A. G. teigimu, jis taip pat dalyvavo ir aukcione dėl valčių prieplaukos pardavimo, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad varžytinių metu buvo parduodama ir valčių prieplauka. Ieškovas į bylą pateikė tik 2001 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad jam perduodamas ir valčių nuomos punktas, tačiau, kaip minėta, varžytinėse šis turtas nebuvo parduodamas. Be to, valčių stoties pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, matininko V. U. 2002 m. spalio 10 d. parengtame L. U. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, prie Monio ežero pakrantės, jokių statinių nebuvo užfiksuota, jokie statiniai neužfiksuoti ir 2008 m. tikslinant L. U. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis. Ieškovas, nors ir teigia, jam priklauso ginčo pastatas, tačiau jokių veiksmų jo įteisinimui nesiėmė.

18. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Minėto straipsnio 5 dalyje išdėstyta, kad jei statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

19. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas neatitinka statytojui keliamų reikalavimų (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes žemės sklypo, kuriame pastatė ginčo pastatą nevaldo jokiu įstatyme nurodytu pagrindu. Ieškovas, vykdydamas Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė statytojo teisę pagrindžiančių dokumentų, todėl Privalomasis nurodymas dėl ieškovo vykdytos neteisėtos pastato statybos surašytas pagrįstai.

20. Taigi nors ieškovas įrodinėja, kad ginčo pastatas ir ieškovo 2001 m. varžytinėse įsigytas pastatas – valčių stoties pastatas yra tas pats objektas, tačiau ieškovo pateikiami įsigijimo dokumentai ir galimai 2001 m. fotofiksacija šių aplinkybių nepatvirtina, ieškovas taip pat pripažįsta, jog apie jo įsigytą pastatą duomenų Nekilnojamojo turto registre nėra. Pagal NTR duomenis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o L. U.. Be to, ieškovo pastatyto pastato parametrai nesutampa su jo nurodomos valčių stoties parametrais, šių aplinkybių neginčija ir pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad pastatytas du kartus mažesnis statinys nei buvo pirktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ne pastatė naują pastatą, o atstatė, pasak jo, jam priklausančią valčių stotį, todėl ieškovo nurodyti argumentai, kad ginčo pastatas yra jo 2001 m. įsigytas valčių stoties pastatas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

21. Teismas konstatuoja, kad atsakovė atliekant tyrimą dėl pažeidimų žemės sklype, atliko faktinių duomenų patikrinimus, nagrinėjo informaciją, esančią informacinėse sistemose, nagrinėjo žemės sklypo planus, aktualius kadastro žemėlapių duomenis ir, atsižvelgiant į atsakovės surinktus duomenis, bei atsižvelgiant į jų visumą, Privalomuoju nurodymu pagrįstai konstatavo teisės aktų pažeidimus.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas konstatuoja, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad skundžiamas atsakovės priimtas administracinis aktas – Privalomasis nurodymas, galėtų būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nurodytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Trečiasis asmuo L. U. palaikė atsakovės poziciją byloje ir pateikė prašymą priteisti 1 218,45 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: sumokėjo 1 200 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, 18,45 Eur už papildomų įrodymų gavimą iš VĮ Registrų centro. Išlaidas advokato padėjėjo pagalbai patvirtina pridedamos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju, trečiojo asmens prašomas priteisti iš ieškovo 1 218,45 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkinamas. Ieškinį atmetus, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 218,45 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika eurų ir 45 centus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė