Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (SK-115, 2022) SPR-93 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti 2022 m. balandžio 26 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą Nr. (SK-115, 2022) SPR-93 (toliau – ir Sprendimas).

3. Paaiškina, kad dėl nežinomų priežasčių buvo ,,užblokuota“ - atjungta nuo socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „Mažeikių rajono savivaldybė“. Nors savivaldybė yra viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. puslapio „Mažeikių rajono savivaldybė“ valdytojas atsako už savo puslapyje paskelbtą informaciją, tačiau savivaldybė piktnaudžiauja užimamomis pareigomis, neteisėtai ir nepagrįstai neleidžia pareiškėjai naudotis savivaldybės socialinio tinko „Facebook“ puslapiu, tai padaryta be jokio teisinio pagrindo.

4. Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Tarnybos kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 50 straipsnyje. Pareiškėjos pateiktame skunde Tarnybai nebuvo pateikta nei vieno teiginio, paskelbto visuomenės informavimo priemonėje, ji nenurodė kaip būtų pažeista jos garbė ir orumas, privatumas ar asmens duomenų apsauga. Pareiškėja nesikreipė dėl jokios viešai paskelbtos informacijos, o skunde kelti klausimai susiję su savivaldybės institucijų ir atsakingų pareigūnų veiksmais. Todėl, įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes nustatyta, kad skundas Tarnyboje nenagrinėtinas, kadangi, pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės dėl draudimo komentuoti socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė“ nėra priskirtinos žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai - žurnalistų etikos inspektoriui nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjai, komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle. Pareiškėjos skunde nebuvo keliamas joks klausimas dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, todėl jos prašymas nepriklauso atsakovo kompetencijai, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjos skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Tarnybos 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (SK-115, 2022) SPR-93, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėja 2022 m. balandžio 1 d. pateikė skundą Tarnybai dėl draudimo naudotis socialinio tinklo „Facebook“ puslapiu „Mažeikių rajono savivaldybė“, paaiškindama, kad Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės meras ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja per pusantrų metų nenurodė ir nepateikė nei vieno pareiškėjos komentaro, palikto puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė”, kuris neatitiktų socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenės standartų bei taisyklių.

7. Tarnyba 2022 m. balandžio 26 d. Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, argumentuodama, kad žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija apibrėžta VIĮ 50 straipsnyje, o aplinkybės dėl draudimo komentuoti socialinio tinklo Facebook puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė“ nėra priskirtinos žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, t. y. žurnalistų etikos inspektoriui nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle.

8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau- ir VAĮ).

8.1. Taigi, viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja VIĮ. Šiame įstatyme žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija apibrėžta VIĮ 50 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų nustatytos ir tokios Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos; 4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; 6) teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo; 7) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius; 8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos; 9) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose; 10) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires; 11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną; 12) įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

8.2. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Asociaciją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais pradėti administracinio nusižengimo teiseną; Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas; skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu; tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina; atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą); skundo (pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti.

8.3. VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 1 punktas nustato, kad inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso inspektoriaus kompetencijai.

9. Kaip nustatyta byloje, Tarnyba gavo pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

10. Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja pateikdama skundą nurodė, jog buvo pažeisti visuomenės informavimo principai ir paaiškino, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, Mažeikių rajono savivaldybės meras ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja per 1,5 metų nenurodė ir nepateikė pareiškėjos komentaro, kuris neatitiko „Facebook“ bendruomenės standartų ar kitokių taisyklių. Per nurodytą laikotarpį valdininkai nenurodė ir nepateikė kokį konkrečiai punktą pareiškėja pažeidė „Facebook” bendruomenės standartų ar kitokių taisyklių.

11. Teismas vertindamas pareiškėjos 2022 m. balandžio 1 d. skundo turinį bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Tarnyba, vadovaudamasi VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 1 punktu pareiškėjos skundą pagrįstai atsisakė nagrinėti, nes VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta tokia Inspektoriaus funkcija, kurios pagrindu Inspektorius turėtų vertinti draudimą komentuoti socialinio tinklo „Facebook“ puslapiuose, be to, žurnalistų etikos inspektoriui nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjai, komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle. Be to, pareiškėja nepateikė jokios visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, dėl kurios galėtų būti pažeidžiami visuomenės informavimo principai.

12. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, VIĮ nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas, tačiau ši nuostata nereiškia, kad visuomenės informavimo priemonė kiekvienam asmeniui privalo suteikti platformą jo minčių ir idėjų sklaidai įrašu, komentaru ar kita forma. Pažymėtina, kad nėra kvestionuotina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų), informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų teisė pasirinkti, kokia informacija bus skelbiama jų valdomoje visuomenės informavimo priemonėje, šiuo atveju puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė” socialiniame tinkle „Facebook“. Pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Tarnybos Sprendimas yra nepagrįstas, todėl Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė motyvuotą, teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.

13. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ įstatymo nuostatas, pareiškėjos skundas Tarnybai nėra priskirtinas žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai pagal VIĮ 50 straipsnį, Tarnyba turėjo teisėtą pagrindą taikyti VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 8 punktą bei 9 dalies 1 punktą ir atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą (pareiškimą), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.