Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6897-2024 J. C. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 200 Eur bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. J. C. nubausta už tai, kad 2024 m. kovo 14 d.07.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, prieš pradėdama lenkimo manevrą nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, lenkdama priekyje važiavusią transporto priemonę, nedavė kelio priešpriešais važiavusiai kitai transporto priemonei, tokiu būdu priešpriešais važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, siekiantį išvengti susidūrimo, privertė stabdyti jo vairuotą transporto priemonę. Taip pat, tęsdama vairavimą, nerodydama atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, apvažiavo kitą priekyje jos važiavusią transporto priemonę per autobusų stotelę. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82.2, 101, 125, 136.3 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. C. nesutikdama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 5 d. nutarimu, pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo jos atžvilgiu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo J. C. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.2. Atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka bei teisme metu įvertinus byloje esančius įrodymus buvo teisingai nustatyta, kad J. C. 2024 m. kovo 14 d. 7.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, prieš pradėdama lenkimo manevrą, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, lenkdama priekyje važiavusią transporto priemonę, nedavė kelio priešpriešais važiavusiai kitai transporto priemonei, tokiu būdu priešpriešais važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, siekiantį išvengti susidūrimo, privertė stabdyti jo vairuotą transporto priemonę. Taip pat, tęsdama vairavimą, nerodydama atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, apvažiavo kitą priekyje jos važiavusią transporto priemonę per autobusų stotelę. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas J. C. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. J. C. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodydama, kad nusižengimo padarymo metu jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ disponavo E. P., kuriam jis buvo paliktas remontuoti, arba kažkuris kitas tik E. P. žinomas asmuo, kuriam jis perdavė automobilį, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. priimtą sprendimą kaip nepagrįstą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 5 d. nutarimą, atnaujinti administracinio nusižengimo, kuriame užfiksuotas KET pažeidimas jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, nustatyti kaltus asmenis bei priimti atitinkamą sprendimą.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs tiek į ANK 431 straipsnyje, tiek ir 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusižengimų kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 5 d nutarimas dėl J. C. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad J. C. padarė šiuos jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Nors apeliantė ir tvirtino, kad nusižengimų padarymo metu ji jai priklausančio automobilio nevairavo, nurodė asmenį, nusižengimų padarymo metu galimai valdžiusį jos automobilį, tačiau ši jos versija, nei bylą tiriant Institucijoje, nei nagrinėjant apylinkės teisme, nepasitvirtino.

8. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

9. Bylos duomenimis J. C. buvo tinkamai pranešta apie automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su pavojingu ir chuliganišku vairavimu, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidimu. J. C. aplinkybių, jog jai buvo pranešta ir žinoma, kad jai priklausanti transporto priemonė užfiksuota darant administracinius nusižengimus, neginčijo, tačiau tvirtino, jog administracinių nusižengimų padarymo metu jai priklausančią transporto priemonę vairavo ne ji, nes administracinių nusižengimų padarymo metu jai priklausantis automobilis buvo paliktas autoservise E. P. ir jis tuo metu valdė jai priklausantį automobilį. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, ar J. C. nagrinėjamo įvykio metu, kai buvo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ar minėtą automobilį tuo metu valdė kitas asmuo, kuris ir padarė jai inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

10. Kaip jau buvo minėta, J. C. pateikta versija, kad administracinių nusižengimų padarymo metu automobilį valdė ne ji, o E. P., kuriam ji automobilį buvo palikusi remontuoti, arba kažkuris kitas tik E. P. žinomas asmuo, kuriam jis perdavė automobilį, buvo tiriama Institucijos bei įvertinta ir pirmosios instancijos teismo. Apylinkės teismas, nagrinėdamas J. C. administracinio nusižengimo bylą, ėmėsi priemonių išsamiai ištirti bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik J. C. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei priėmusios nutarimą, atstovą, bet ir apklausė liudytojus D. L., E. P., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tame tarpe ir vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

11. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. C. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ar keisti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei galvoja pati apeliantė J. C., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

12. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog J. C. tvirtina esanti nekalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų, neduoda pagrindo besąlygiškai tikėti jos dėstoma įvykio versija, kurią pasak apeliantės, patvirtina liudytojai E. P. ir D. L., ir ją priimti kaip teisingą. Apeliantės teiginiai, jog nusižengimų padarymo metu jos automobilis buvo servise ir jos automobilį tuo metu valdė E. P. ar kitas jam žinomas asmuo, paneigti byloje surinktų objektyvių duomenų visuma. Nors E. P. tvirtino, kad J. C. buvo palikusi savo automobilį pas jį autoservise iš vakaro ir jis kitos dienos anksti ryte atvykęs į darbą automobilį suremontavo, tačiau pastebėtina tai, kad automobilio remontas (liudytojas nurodė, kad ūžė priekinis guolis) akivaizdu, jog užėmė pakankamai laiko, o be to, kaip tvirtino liudytojas E. P., suremontuotą automobilį jis pastatė ir nuėjo toliau dirbti, jam dirbant priėjo vaikinas, su kuriuo vyko pokalbis dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo ir pardavimo, jaunuolis apžiūrėjo automobilį, jam patiko salonas (kas leidžia manyti, jog buvo apžiūrimas ir automobilio salonas), paprašė išbandyti automobilį, jis nufotografuoja vaikino asmens dokumentą, o tai taip pat užima pakankamai laiko. Taigi, šiuo atveju vertinant liudytojo E. P. parodymus, kad jis į darbą atvyko anksti, kaip jis teigė, kad priklausomai nuo to, kiek turi mašinų tvarkymui, gali atvykti ir 7 val. (ir vėliau), atlikti aptartus veiksmus (suremontuoti automobilį, pastatyti jį lauke, toliau eiti dirbti, pasikalbėti į autoservisą užėjusiu vaikinu, apžiūrėti automobilį, nufotografuoti vaikino asmens dokumentą ir pan.), neįtikima, kad D. L., kuris nurodė, jog pro garažus ėjo prieš 8 val., kai pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir šalia stovintį žmogų, kuris jį apžiūrinėjo, tvarkė kitą automobilį, būtų užfiksuotas J. C. priklausančiu automobiliu 07.42 val. darantis Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, liudytojo D. L. nurodytas aplinkybes, kad automobiliu važiavo nuo garažo pasukdamas į dešinę pusę, tada važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, paskui suko į dešinę link šviesoforo, po to suko į kairę, taip pat prasuko pro „(duomenys neskelbtini)“, paskui vėl suko į dešinę ir nuvažiavo link garažų, kai nuo „(duomenys neskelbtini)“ pasuko į dešinę, važiavo 55 km/h greičiu, tačiau pamatė, kad mirksi priekyje esantis šviesoforas, todėl paspaudė „gazą“ bei atliko lenkimo veiksmą, paneigia vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad atliekant lenkimo manevrą priekyje nebuvo matyti jokio šviesoforo, jog po lenkimo manevro atlikimo automobilis iki sankryžos, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, važiavo dar pakankamai ilgą atstumą, automobilis sankryžoje sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Apygardos teismas, vertindamas šiuos liudytojų E. P. ir D. L. parodymus, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog liudytojų E. P. ir D. L. parodymai negali būti laikomi teisingais ir patikimais, ir kad liudytojai bei pati apeliantė, sąmoningai klaidino tiek Instituciją, tiek ir pirmosios instancijos teismą, nurodydami, kad J. C. inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu jai priklausantį automobilį vairavo ne ji, o kitas asmuo – D. L..

13. Nors siekdama išvengti administracinės atsakomybės apeliantė tvirtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilio vairuotojo vietoje sėdi ne ji, ir tai net ne moteris, o vyras, tačiau šie jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Vaizdo įraše matyti, kaip automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) daromi administraciniai nusižengimai, susiję su pavojingu vairavimu, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidimu, tačiau sėdinčio už automobilio vairo asmens nesimato, todėl negalima daryti išvados, jog už automobilio vairo sėdi būtent vyras. Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojų E. P. ir D. L. parodymai, kurie bandė įtikinti, kad administracinių nusižengimų padarymo metu automobilį vairavo D. L., pagrįstai buvo atmesti kaip nepatikimi įrodymai ir laikytini kaip J. C. gynybinė pozicija, pastarajai siekiant išvengti administracinės atsakomybės ją perkeliant kitam asmeniui.

14. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi administracinių nusižengimų bylose surinktais objektyviais duomenimis (vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys duomenys), kaip patikimais J. C. kaltę pagrindžiančiais duomenimis. J. C. apeliaciniame skunde pateikta versija, kad administracinių nusižengimų metu jai priklausantį automobilį vairavo ne ji, o kitas asmuo, buvo pagrįstai atmesti Institucijos ir apylinkės teismo. J. C. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ji pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 417 straipsnio 1 dalį buvo nubausta nepagrįstai.

15. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. C. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyti ir teisingai kvalifikuoti. Taip pat J. C. už šiuos administracinius nusižengimus administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, paskirta subendrinta nuobauda nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.