Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2471-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
1-2471-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25412-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2471-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25412-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. P. 2018 m. gegužės 29 d., apie 20.17 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė tėvui L. P. į veido sritį, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kairiame žande, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su tėvais - motina B. P. ir tėvu L. P.. 2018 m. gegužės 29 d., jiems būnant namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus, apie 20.17 val. tarp jo ir tėvo L. P. kilo konfliktas, kurio metu V. P., išprovokuotas L. P., vieną kartą rankos kumščiu sudavė savo tėvui L. P. į veido sritį, prakirsdamas skruostikaulį, matė, kad iš žaizdos bėgo kraujas. Įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi, ketina atsiprašyti L. P. ir pasižada daugiau prieš jį nesmurtauti (b. l. 45–46, 52).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su sutuoktine B. P. ir sūnumi V. P.. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 29 d. jiems būnant namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus, apie 20.17 val. tarp jo ir sūnaus V. P. kilo žodinis konfliktas, tačiau priežasties neprisimena. Konflikto metu sūnus V. P. sudavė jam vieną kartą rankos kumščiu į veido kairės pusės skruostikaulį, dėl ko L. P. juto fizinį skausmą, o iš prakirstos žaizdos bėgo kraujas. Nurodė, kad jis mobilaus telefono neturi, todėl nuėjo pas kaimyną R. paprašyti, kad iškviestų greitosios medicinos pagalbos medikus. L. P. paaiškino kad dėl šio įvykio jis savo sūnui atleido, V. P. jo atsiprašė ir nurodė, kad tai jau antras kartas kai sūnus smurtauja jo atžvilgiu (b. l. 23–24).

Iš 2018 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad jame užfiksuota, jog telefonu bendravus su pranešėju R. S. šis paaiškino, kad įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis L. P. jis nematė (b. l. 34).

Iš 2018 m. gegužės 29 d. Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. 20.17 val., apie įvykį pranešė R. S., nurodydamas, kad pas jį atėjęs kaimynas prašė pagalbos, nes jį rankomis muša sūnus, greitosios medicinos pagalbos medikų atsisakė (b. l. 13).

Iš 2018 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nuvykus į įvykio vietą užfiksuoti L. P. parodymai apie tai, jog jo sūnus V. P. jį sumušė, trenkdamas ranka į veidą ir prakirsdamas žandą. Asmenys, buvę namuose, buvo akivaizdžiai neblaivūs (b. l. 6–9).

Iš 2018 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nukentėjusysis L. P., dėl patirto sužalojimo, greitosios medicinos pagalbos medikų pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur nuvykus L. P. papildomos informacijos, turinčios reikšmės tyrimui, nesuteikė (b. l. 10).

Iš 2018 m. gegužės 30 d. Kauno AVPK KP NVRS tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. Specialisto išvados Nr. G1679/2018(02), matyti, kad L. P. konstatuota muštinė žaizda kairiame žande, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).

Iš 2018 m. gegužės 29 d. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 10082 matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d., 21.30 val. V. P. nustatytas 3,89 promilių girtumas. (b. l. 70).

Iš 2018 m. gegužės 29 d . Alkotesterio parodymų matyti, kad L. P. 2018 m. gegužės 29 d., 21.44 val., nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 14).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad 2018m. gegužės 29 d., apie 20.17 val., V. P., žodinio konflikto metu, dėl menkavertės priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą prieš šeimos narį – tėvą L. P., ir suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, vieną kartą, rankos kumščius sudavė jam į veido sritį ir padarė muštinę žaizdą kairiame žande, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. P. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto, su savo šeimos nariu – tėvu L. P., metu, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis L. P. yra V. P. tėvas, jie gyvena kartu, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalis prasme, todėl V. P. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (b. l. 89–93), nukentėjusiajam pranešimas išsiųstas (b. l. 94), prašymų negauta.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dėl analogiškos veikos prieš tą patį asmenį (b. l. 80–83).

Kaltinamasis teistas (b. l. 78–79), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 76–77), nedirba (b. l. 72), registruotas darbo biržoje (b. l. 74), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 85), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 88).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. P., esant neišnykusiam teistumui padarė analogišką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. P. skirtinos bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis nepateikė jokių duomenų dėl patirtos žalos ir jos dydžio, be to kaltinamasis nedirba, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis vieną kartą teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau nesutiktina su prokurorės siūlomu bausmės dydžiu, ir jis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, sunkinančias aplinkybes yra didintinas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, o ne minimaliam, kaip to prašo prokurorė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. P. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš L. P., į tai, kad nusikalstamus veiksmus to paties nukentėjusiojo atžvilgiu atlieka jau antrą kartą, ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. P. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54) paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. gegužės 29 d., 21.15 val., iki 2018 m. gegužės 30 d., 13.20 val. (b. l. 57, 60), tai yra iš viso vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. P. paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 29 d., 21.15 val., iki 2018 m. gegužės 30 d., 13.20 val. (b. l. 57, 60), tai yra iš viso vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

V. P. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis