Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovės J. L. (D.) atstovui advokatui Zigmui Burbai, atsakovo G. L. atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, ji atlieka bausmę pataisos namuose. Jos atstovas ieškinį palaiko iš dalies, ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą ir nepalaiko reikalavimo dėl ikisantuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo ir prašo palikti santuokinę L. pavardę, įsipareigojimas kreditorei L. B. lieka jos asmenine prievole bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, nes šalims yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (55 b. l.). Šalys nurodo, jog nepilnamečių vaikų neturi (1, 2, 40, 41 b. l.). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise nekilnojamojo turto nevaldo (48, 49 b. l.). Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis santuokoje įgytų transporto priemonių sutuoktiniai neturi, o G. L. vardu registruotas automobilis yra ikisantuokinis turtas (47 b. l.). Ieškovė tarpusavio išlaikymo neprašo, kreditorei L. B. žalą atlyginti įsipareigoja pati, nes baudžiamojoje byloje priteista iš jos.

Dėl santuokos nutraukimo.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuolat su ieškove konfliktavo, vartojo alkoholinius gėrimus, negerbė jos, smurtavo, jis buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Atsakovo atstovas teigia, kad atsakovas nesutinka su santuokos nutraukimu, prašo jos nenutraukti, bet jeigu būtų sprendžiama kitaip, prašo atsižvelgti, kad ieškovė yra nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl įžvelgia ir ieškovės kaltę, dėl ko santuoka turėtų būti nutraukta dėl abipusės kaltės.

Šalims buvo skirtas terminas susitaikyti, bet, pasibaigus jo terminui, ieškovė prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir santuoką nutraukti (60, 64 b. l.).

Iš byloje esančių nuosprendžių matyti, jog 2014-02-14 nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-04-01 smurtavo artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę J. L. (70-72 b. l.). Ieškovė 2013-12-27 nuosprendžiu yra nuteista pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme už tai, kad ji 2013-06-12, būdama apsvaigusi, nužudė žmogų, t. y. padarė labai sunkų nusikaltimą (73-81 b. l.), dėl ko šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2013-06-29 buvo suimta, bausmės pabaiga - 2022-06-29 (8 b. l.).

Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.). Iš paminėtų įrodymų, byloje esančių paaiškinimų matyti, jog abu sutuoktiniai pažeidė savitarpio pagarbos, lojalumo, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kt. sutuoktinių pareigas, todėl abu laikytini kaltais dėl santuokos iširimo, dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 3.61 str. 2, 3 d., CPK 178, 185 str.).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės – L., L. (CK 3.69 str., CPK 185 str.).

Tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civilinio kodekso 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai, koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Civilinio kodekso 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsniai. Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai ir teismas šioje vietoje neturi būti aktyvus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Ieškovė neteikė įrodymų apie turimą turtą, todėl teismas buvo aktyvus ir šiuos duomenis išreikalavo. VĮ Registrų centro, VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (47- 49 b. l.).

Ieškovė kreditorei L. B. apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą išsiuntė pranešimą. Iš kreditorės prieštaravimų negauta. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ši prievolė yra asmeninė J. L. prievolė, kurią ji įsipareigoja sumokėti viena. Iš nuosprendžio matyti, jog iš ieškovės J. L. L. B. priteista 765 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt – neturtinės žalos atlyginimas. Duomenų, kad prievolė būtų įvykdyta, nepateikta. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys turėtų kitų kreditorių (73-81 b. l., CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šalims buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl jos valstybei iš šalių nepriteistinos (96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282 straipsniais, Civilinio kodekso 3.59, 3.61straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. (D.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – L., L..

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Dalintino turto, nepilnamečių vaikų nėra.

Pagal 2013-12-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį priteistą žalos atlyginimą kreditorei L. B. vykdys asmeniškai ieškovė J. L..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.