Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-327/2015

Teisėja Jūratė Petraškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23599-2015-9

2015 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, se­kre­to­riau­jant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam V. A., jo gynėjai advo­ka­tei Albinai Cirulienei, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. ape­lia­ci­nį skundą dėl Jonavos rajono apy­linkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinai nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose bei laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. išbūtas laikas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pagal nuteistas už tai, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. balandžio 26 d., apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyve­nan­čiu tėvu T. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., metu, panaudodamas smurtą – tyčia ranka sudavė du smūgius nu­kentėjusiajam T. A. į krūtinę, sukeldamas fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas ape­liacinio skundo ribų, pa­ti­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas V. A. kaltu rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tin­kamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo as­me­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai motyvavo. Prie­šin­gai, negu nurodoma ape­lia­ciniame skunde, apylinkės teismas atsižvelgė ir į V. A. atsa­ko­my­bę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir gailėjimąsi, ir į tai, kad nusikaltimas sunkių pa­sek­mių nesukėlė, ir į kitas skunde nurodytas aplinkybes. Tei­sė­jų kolegijos nuomone, nuteistajam V. A. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytam nusi­kaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

V. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pri­skiriama nesunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nustatyta viena V. A. atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, viena jo atsakomybę sunkinanti ap­linkybė. V. A. anksčiau neteistas, tačiau 2013-05-13 buvo atleistas nuo baud­žia­mosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką prieš savo motiną. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Visos apylinkės teis­mo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytas nusi­kaltimas nėra at­si­tiktinis, todėl nusprendęs ­jam skirti laisvės apribojimo bau­smę, mažesnę už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkį, teis­mas nepa­žei­dė ben­drų­jų bausmių sky­rimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. Teismo pas­kirtas įpa­rei­gojimas – nustatytu laiku būti namuose ir baudžiamojo poveikio priemonė – laisvės apribojimo lai­ko­tarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atitinka BK 48 str. ir 72² str. numa­ty­tus reikalavimus bei padaryto nusikaltimo pobūdį.

Be to, esant reikiamoms sąlygoms, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė nuteis­ta­jam BK 64¹ str. įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtąją bausmę vienu trečdaliu.

BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areš­tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Apylinkės teismas, skirdamas V. A. ne pačią švel­niausią, tačiau vieną iš švelnesnių bausmių, atsižvelgė ne tik į paminėtas nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čias aplinkybes, tačiau ir į jo sveikatos būklę – jam neterminuotai nustatytas tik 35 procentų dar­bin­gumas, todėl nuteistasis negalėtų pilnavertiškai atlikti viešųjų darbų bausmės. Nors pirmos ins­tan­cijos teismas ir nesvarstė galimybės taikyti nuteistajam BK 62 str. nuostatas, tačiau bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija neįžvelgia tokios galimybės, įvertinusi jau aukščiau minėtas bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą vei­ką paskirta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui. Be to, pažy­mė­tina, kad paskirtoji bausmė nesudaro kliūčių nuteistajam dirbti.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo V. A. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)­-3466 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos V. A. išlaidos sudaro 26,98 eurų. Šios išlaidos yra lai­ky­ti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bū­tinojo gy­nėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­nau­doti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo ga­li­my­bes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­ky­bę, taip pat atsi­žvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant ad­vokatą apeliantui būtų išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad V. A. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas, kad nėra duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įstatymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.