- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-27
- Bylos Nr.
- A-143-1087-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovei Vilijai Bačkirienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovams Rimantui Domeikai ir Ievai Blažanauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį su prašymu priteisti pareiškėjui padarytos žalos atlyginimą bei su teismo procesu susijusias išlaidas.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 2 d. sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjas 2005 m. lapkričio 16 d. pareiškimu patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 155 479,27 Lt turtinės žalos, 6 000 Lt neturtinės žalos, 504,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, dienpinigius (10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną).
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo reikalavimus grindė tuo, jog 1991 metais jo tėvas K. Z. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos jam priklausiusį 5,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemę pageidavo gauti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tačiau 1998 m. Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo veiksmais, neatsižvelgiant į pareiškėjo tėvo K. Z. valią žemę natūra gauti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), žemė K. Z. vardu natūra buvo grąžinta kitoje vietoje (duomenys neskelbtini). Dėl šio pažeidimo Marijampolės rajono apylinkės teismas 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu panaikino Marijampolės apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 84‑7996 dėl nuosavybės teisės atkūrimo K. Z. į 5,60 ha žemės, grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini), bei visus po to sekusius teisinius veiksmus, susijusius su šiuo sprendimu. Pareiškėjas teigė, kad dėl nuosavybės atkūrimo ne pagal K. Z. valią pareiškėjo paveldėta sodyba liko be 3,0 ha žemės ir be namų valdos, nes pagal įstatymus sodybą, 3,0 ha žemės ir namų valdą turėjo paveldėti 1996 m. Be to, nurodė, kad dėl neteisėtų Šakių apskrities viršininko administracijos skyriaus vedėjo ir Jankų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės veiksmų ar neveikimo nuo 1992 iki 1996 m. buvo delsiama įteisinti jau naudojamą asmeninės paskirties žemę ir namų valdą jo tėvui, o tai yra akivaizdus tuo metu galiojusių įstatymų pažeidimas.
2005 m. lapkričio 16 d. patikslintame ieškinyje (II t., b. l. 65-66) pareiškėjas detalizavo patirtą žalą ir nurodė, kad žalą padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais iki 2001 m. liepos 1 d. sudaro:
150,00 Lt – samdytas vairuotojas automobiliu vežė pareiškėją 1999-04-27, 1999‑04‑28, 1999-08-30 į Marijampolę, Šakius ir atgal;84,00 Lt – kelionė į Šakius visuomeniniu transportu 1999-07-13, 1999-10-28. Kad tomis dienomis buvo Šakiuose liudija mokesčių mokėjimo kvitai;59,00 Lt – sumokėti mokesčiai Šakiuose K. Z. vardu dėl žemės įteisinimo;24,04 Lt – sumokėti mokesčiai už nekilnojamąjį turtą;24,78 Lt – mokesčiai už dokumentus įteisinant žemę pareiškėjo vardu;155,00 Lt – sugaištas laikas-penkios dienos, po 31,00 Lt. (įvairūs važinėjimai);29,00 Lt – išlaidos miesto autotransportui, tekstų rinkimas, telefoniniai pokalbiai;53,00 Lt – notaro paslaugos už žemės paveldėjimą;91 713,00 Lt – paveldėjo tik trobesius be žemės. Nuo 1996-04-29 iki 1999‑04‑27 neturėjo žemės, todėl vadovaujantis pateikta skaičiavimo metodika, susidaro ši žala (negautos pajamos dėl negalėjimo auginti bulves bei jas realizavus gauti pajamų): trys metai po 30 571,003000,00 Lt - nuo 1996-04-29 iki 2001-07-01 negalėjo naudotis paveldima sodyba dėl namų valdos nebuvimo. Žala sudaro po 50,00 Lt kas mėnesį;3818,00 Lt - nuo 1996-04-29 iki 1999-10-17 negalėjo naudotis pastatais dėl žemės valdos nebuvimo. Pastatų vertė priverstinai sumažėjo 8 procentais.
Visas žalos dydis – 99 109,82 Lt.
Taip pat nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais po 2001 metų liepos l d., ir bylinėjimosi išlaidos sudaro:
21,00 Lt – dokumentų dauginimo išlaidos;10,60 Lt – 2002-10-01 kelionė į Kauną ir atgal;16,50 Lt – 2002-11-14 kelionė į Kauną ir atgal dalyvauti byloje;18,20 Lt – 2002-12-03 kelionė į Kauną ir atgal dalyvauti byloje;18,00 Lt – 2003-01-09 kelionė į Kauną ir atgal dalyvauti byloje;24,50 Lt – 2003-03-18 kelionė į Marijampolę ir atgal dalyvauti byloje;19,45 Lt – 2003-04-23 kelionė į Marijampolę ir atgal dalyvauti byloje;33,10 Lt – 2003-05-09 kelionė į Marijampolę ir atgal paimti teismo sprendimo;175,00 Lt - sugaištas laikas (7 dienos po 25,00 Lt);84,20 Lt – teismo išlaidos pagal 2005-01-20 rašytą prašymą;13,95 Lt – kelionė į Kauną ir atgal 2005-02-02 paimti sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3-31-05;3,58 Lt – 2005-02-11 išsiųstas apeliacinis skundas;3,40 Lt – 2005-09-22 išsiųstas atsiliepimas byloje;32,50 Lt – 2005-09-30 kelionė į Kauną ir atgal dalyvauti byloje;30,50 Lt – 2005-11-11 kelionė į Kauną ir atgal dalyvauti byloje;39 741,30 Lt – 2002 metais prasidėjus civilinės bylos Nr. 2-468-09/2003 nagrinėjimui nuo 2002-01-01 iki teismo pabaigos 2003-04-23 neturėjo žemės. Pagal anksčiau pateiktą metodiką žala susidaro: 30 571,00 Lt per 1,3 m.2 400,00 Lt – nuo 2001-07-01 iki 2005-02-02 negalėjo naudotis sodyba dėl namų valdos nebuvimo, kas sudaro po 50,00 Lt kas mėnesį;1 203,00 Lt – nuo 1999-10-17 iki 2005-02-24 negalėjo naudotis pastatais dėl namų valdos nebuvimo, pastatų vertė priverstinai sumažėjo;12 000,10 Lt – žala, kuri susidarė, kad negali turėti 2,0 ha žemės prie namų dėl Šakių rajono valdininkų kaltės;1 025,15 Lt – buvo priverstas pirkti namų valdą, nors ją privalėjo gauti kartu su paveldėjimu 1996 m. neatlygintinai;6 000,00 Lt – neturtinė žala, kuri susidarė nuo 2001 m. nes neteisėti valdininkų veiksmai privedė prie to, kad 2001 m. tapo nedarbingas – II grupės invalidas.
Viso turtinė žala – 56 369,45 Lt, neturtinė žala – 6 000,00 Lt, bylinėjimosi išlaidos – 4,48 Lt. Viso – 62 873,93 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko. Atsiliepime, kuris buvo pateiktas pirmą kartą nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, nurodė, kad K. Z. 1991 m. rugsėjo 10 d. parašė prašymą Šakių rajono Jankų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atstatymo į K. Z. 5,60 ha žemės (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad žemę pageidauja gauti (duomenys neskelbtini). Iš Jankų apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymą apie buvusią žemės valdos dalį paėmė pats K. Z. ir tai patvirtina jo parašas, esantis pažymų apie buvusias žemės valdas registracijos žurnale.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad Šakių rajono žemėtvarkos skyrius iki 1997 m. negalėjo spręsti klausimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo K. Z., kadangi pažyma apie buvusią žemės valdą buvo pateikta Marijampolės rajono Kazlų Rūdos agrarinės reformos tarnybai. Lietuvos Respublikos Seimui 1997 m. liepos l d. priėmus naują Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakciją, minėta pažyma buvo grąžinta Šakių rajono Jankų seniūnijos agrarinės reformos tarnybai. Grąžinus pažymą, bei po K. Z. mirties (mirė 1996 m.) į Šakių rajono žemėtvarkos skyrių niekam nesikreipus dėl išvados paruošimo į kitą vietovę, (duomenys neskelbtini) dukra A. M. D., kaip galima pretendentė paveldėti K. Z. turtą, 1998 m. balandžio 9 d. parašė prašymą pamatuoti žemę natūra. Neturint žinių apie kitus paveldėtojus, buvo atsižvelgta į A. M. D. (K. Z. ir O. Z. dukters) prašymą pamatuoti 5,60 ha žemę natūra (duomenys neskelbtini). Galimai pretendentei paveldėti K. Z. turtą, išreiškus valią, projekto autorė L. B. parengė nuosavybės teisių atkūrimo bylą, grąžinant žemę natūra, pagal kurią buvo priimtas Marijampolės apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apie tai, kad į mirusio K. Z. turtą yra kitų paveldėtojų, Šakių rajono žemėtvarkos skyriui informacija nebuvo pateikta.
Pagal A. M. D. prašymą grąžinti žemę natūra, Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 84-7996 K. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,60 ha žemės, grąžinant ją natūra (duomenys neskelbtini). Šakių rajono žemėtvarkos skyrius apie paveldėtoją V. Z. sužinojo tik tada, kai jis 2000 m. lapkričio 22 d. Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams Jankų seniūnijoje parašė prašymą dėl K. Z. sklypo padalijimo, tačiau dokumentų apie paveldėtą turtą po K. Z. mirties Jankų seniūnijos specialistams nepateikė. Apie testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą Šakių rajono žemėtvarkos skyrius sužinojo tik tuomet, kai V. Z. 2002 m. kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl Marijampolės apskrities 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 84-7996 panaikinimo. V. Z., paveldėjęs pagal testamentą minėtą žemės sklypą ir 2000 m. lapkričio 22 d. pateikęs prašymą dėl paveldėto žemės sklypo padalijimo, sutiko su nuosavybės teisių atkūrimo būdu, tik vėliau dėl nežinomų priežasčių persigalvojo ir kreipėsi į Seimo kontrolierius dėl Marijampolės apskrities 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 84-7996 panaikinimo. Pagal Seimo kontrolierės išvadą Marijampolės apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą dėl minėto Marijampolės apskrities sprendimo bei paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-468-09/2003 panaikino Marijampolės apskrities 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 84-7996 dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Z. į 5,60 ha žemės, grąžinant ją natūra (duomenys neskelbtini), taip pat panaikino atitinkamus įrašus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Marijampolės filiale bei 1999 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, registro Nr. 3500, ir 1999 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3500.
Marijampolės apskrities viršininko administracija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal A. M. D., gyvenančios su K. Z. sutuoktine ir naudojusios žemę bei pateikusios prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, ir į tai, kad pareiškėjas tik 2002 m. persigalvojo bei vilkino Marijampolės apskrities 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 84-7996 apskundimą, žala pareiškėjui nebuvo padaryta (LR CK 6.253 straipsnio komentaras). Pažymėjo, kad V. Z. 2003 m. gruodžio 11 d. vėl pateikė prašymą grąžinti žemės dalį natūra (duomenys neskelbtini).
Su pareiškėjo V. Z. prašymu dėl nuostolių atlyginimo atsakovės atstovas nesutiko dėl šių motyvų:
grąžinus pažymą bei po K. Z. mirties į Šakių rajono žemėtvarkos skyrių V. Z. nepateikus paveldėjimo dokumentų bei prašymo parengti išvadą į kitą vietovę ir A. M. D. pateikus prašymą, nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos, grąžinant ją natūra;atkūrus nuosavybės teisę į 5,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), V. Z. 1999 m. balandžio 27 d. paveldėjo iš K. Z. 7/9 žemės dalį, o 2000 m. lapkričio 22 d. pateikęs prašymą atlikti žemės sklypo padalijimo projektą dar kartą patvirtino, kad sutiko su žemės nuosavybės atkūrimo būdu, grąžinant ją natūra;V. Z. prašymą dėl išvados paruošimo į Kazlų Rūdos seniūniją, Kazlų Rūdos savivaldybę parašė tik panaikinus Marijampolės apskrities 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 87-7996;pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų dėl reikalaujamos piniginės kompensacijos dydžio pateisinimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko administracijos, 1025,15 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 50 Lt teismo išlaidų ir 50 Lt dienpinigių atlyginimo.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas K. Z. 1991 m. rugsėjo 10 d. parašė prašymą Šakių rajono Jankų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atstatymo į 5,60 ha žemės (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog nuo 1992 m. žemę pageidauja gauti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). 1996 m. K. Z. mirė. 1998 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 84-7996 K. Z. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 5,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra buvusioje vietoje. Sprendžiant K. Z. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, grąžinamo sklypo ribos paženklinimo metu buvo derinamos su jo dukra A. M. D. 1999 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimu 5,60 ha K. Z. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) paveldėjo žmona O. Z. (2/9 dalis) ir sūnus V. Z. (7/9dalis, t. y. 4,3556 ha). Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Marijampolės filiale nuosavybė 1998 m. rugsėjo 24 d. įrašu Nr.58/4119 buvo įregistruota K. Z. turto paveldėtojų vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta tvarka. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, žalos faktas, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalo elgtis. Sprendžiant, ar pareiškėjo V. Z. reikalavimas tiek dėl materialinės, tiek dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar valstybinės institucijos –Marijampolės apskrities viršininko administracijos darbuotojai, spręsdami K. Z. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus.
Teismas nurodė, kad 2003 m. balandžio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu panaikintas 1998 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 84‑7996 bei su tuo susiję V. Z. nuosavybės teisę į 7/9 žemės liudijantys dokumentai, nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas nesilaikant pirminiame žemės savininko prašyme išreikštos valios dėl atkūrimo būdo. Dėl paminėtos aplinkybės teismas konstatavo, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos pareigūnai veikė ne pagal įstatymus, todėl jų veiksmai neteisėti. Tačiau teismas nusprendė, kad turtinės žalos buvimo fakto pareiškėjas neįrodė.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad patikslintame pareiškime kaip turtinę žalą pareikėjas nurodė išlaidas, susijusias su palikimo priėmimu. Teismas nurodė, kad žinodamas, jog 1998 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu K. Z. nuosavybės teisės atkurtos natūra anksčiau buvusioje žemės vietoje, kaip žemės savininko įpėdinis šio sprendimo pareiškėjas neapskundė, palikimą priėmė, sumokėjo privalomus mokesčius. 2000 m. lapkričio 22 d. Šakių rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėjas pateikė prašymą dėl šios žemės padalijimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad minimas išlaidas pareiškėjas patyrė, įgyvendinęs savo valią dėl palikimo priėmimo, todėl jos nelaikytinos turtine žala.
Sprendžiant 91 713 Lt žalos, atsiradusios dėl negauto bulvių derliaus 1996 m. balandžio 29 d. – 1999 m. balandžio 27 d. laikotarpiu neturėjus žemės (duomenys neskelbtini), taikytinos 1964 m. CK normos. 485 šio kodekso straipsnis nustatė, jog negautos pajamos atlyginamos ne daugiau negu priklausytų palūkanų, kurios apskaičiuojamos nuo turėtų išlaidų, turto netekimo arba sužalojimo sumos pagal komercinių bankų mokamas už terminuotus indėlius vidutines palūkanas. Negautas bulvių derlius, teismo manymu, būtų prilygintinas negautoms pajamoms, tačiau jų apskaičiuoti neįmanoma, nepateikus įrodymų apie bulvių derliui gauti būtinas išlaidas, realią galimybę auginti šią kultūrą nurodomoje vietoje bei rodiklius, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti netekto turto kiekį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio jo reikalavimo pagrįstumą. Analogišku pagrindu teismas atmetė ir V. Z. reikalavimą priteisti 3 000 Lt iš sodo ir daržo derliaus negautos naudos 1996 m. balandžio 29 d. - 2001 m. liepos l d. laikotarpiu, 2 400 Lt už negalėjimą naudotis paveldėta sodyba (duomenys neskelbtini) 2001 m. liepos l d. – 2005 m. vasario 2 d. bei 12 000 Lt už prarastą dėl Šakių rajono valdininkų kaltės galimybę naudotis 2 ha sklypu prie nuosavų namų.
Teismas taip pat konstatavo, kad V. Z. reikalavimas priteisti 39 741,30 Lt už negautą bulvių derlių, neturėjus žemės (duomenys neskelbtini) civilinės bylos Nr.2-468-09/2003 nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2002 m. sausio l d. iki 2003 m. balandžio 23 d., atmestinas kaip nepagrįstas, nes minimu laikotarpiu pareiškėjas buvo šios žemės savininkas, o duomenų apie tai, jog nurodomu laiku atsakovas būtų trukdęs jam įgyvendinti savininko teise į žemę, auginant joje pageidaujamą kultūrą, nėra.
Kaip nepagrįstą teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo priteisti pastatų nuvertėjimo nuotolius tiek 1964 m. Civilinio Kodekso, tiek 2000 m. CK pagrindu. Teismas konstatavo, kad V. Z. neįrodė nei tos aplinkybės, jog pastatais neturėjo galimybės naudotis, nei fakto, jog negalėjimą naudotis pastatais būtų lėmusi atsakovo kaltė. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė prašyme nurodomo nuvertėjimo sudėties.
Teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodomų išlaidų, turėtų ryšium su Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr. l(44)-53/2003 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-468-09/2003 nagrinėjimu, negalima prilyginti žalos ar nuostolių sąvokai pagal jų atsiradimo metu galiojusias civilinės teisės normas. Šių išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 45 straipsnis ir 1964 m. Civilinio proceso kodeksas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pagrįstas ir įrodytas yra V. Z. reikalavimas dėl 1 025,15 Lt žalos, atsiradusios priverstinai nupirkus žemę prie namų valdos (duomenys neskelbtini), kai nuosavybės teisę į šią žemės dalį turėjo būti įgyta, nuosavybės teisę atkūrus LR įstatyme dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytu terminu bei K. Z. prašyme nurodomu būdu.
Teismas nurodė, kad kaip žalos atlyginimą pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, susijusias su šios administracinės bylos nagrinėjimu (10-15 punktai). Teismas konstatavo, kad patikslintame pareiškime išdėstyti prašymai dėl žalos priteisimo yra laikytini prašymu priteisti proceso išlaidas, jos yra iš dalies pagrįstos, todėl priteistina 50 Lt suma.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas taip pat padarė išvadą, kad dėl neteisėtų Marijampolės apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, kurie turi būti atlyginami kaip moralinė (neturtinė) žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad išreiškęs valią priimti tėvo vardu atsiradusį palikimą, pareiškėjas sutiko su atsakovo sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl jo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai negali būti įvertinti prašyme nurodoma suma. Įvertinęs tai, jog nuosavybės teisės į žemę liko neatkurtos ilgą laiką, neturtinę žalą teismas įvertino 500 Lt. Be to, teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų reikalavimų pagrįstumą, priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsniu, priteisė pareiškėjui 50 Lt dienpinigių.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo jo padarytą pareiškėjui turtinę žalą pagal patikslinto (2005 m. lapkričio 16 d.) ieškinio punktus:
pirmajame lape: 9 – 91 713 Lt, 10 – 3 000 Lt, 11 – 3 818 Lt;antrame lape: 17 – 2 400, 18 – 1 203 Lt, 19 – 12 000, 20 – 1 025,15 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 000 Lt dydžio moralinės žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant kelionės išlaidas, susijusias su šia byla: pagal patikslinto (200511-16) ieškinio punktus antrame lape: 12 – 3,58 Lt, 13 – 3,40 Lt, 14 – 32,50 Lt, 15 – 30,50 Lt bei 2005 m. gruodžio 9 d. ir 2005 m. gruodžio 19 d. kelionės išlaidas – 65,40 Lt; viso – 135,38 Lt.
Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad, pareiškėjo nuomone, nebuvo iš esmės ištirti dokumentai minimi 2005 m. vasario 10 d. apeliaciniame skunde: Seimo kontrolierių A. Taminsko 1996 m. lapkričio 28 d. Nr 10-28/456 ir G. Račinskienės 2002 m. kovo 21 d. Nr. 2001/03-1315 pažymos, kuriose aiškiai įvardinti atsakovo vardu veikiančių pareigūnų sąmoningi tyčiniai veiksmai. Tvirtina, kad dar 1991 m. Šakių rajono žemėtvarkos skyrius gerai žinodamas išreikštą pareiškėjo tėvo K. Z. valią vykdė priešingus nei tėvo valia veiksmus. Iš minimų dokumentų akivaizdu, kad K. Z. realiai savo valią pagal tuo metu galiojusius įstatymus įgyvendinti galėjo jau 1994 m., kai inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) po pastatais ir šalia jų valdė 1,82 ha, o 1995 m. jam dar paskirta 0,70 ha. Viso remiantis Kazlų Rūdos apylinkės 1 šaukimo 1 sesijos 1993 m. kovo 12 d. sprendimu tėvas iki mirties valdė 2,52 ha.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes pareiškėjas teigia, kad Šakių rajono žemėtvarkos skyrius daugiau kaip 6 metus delsė vykdyti savo tiesiogines pareigas, o 1998 m. ne pagal tėvo valią grąžino žemę natūra (duomenys neskelbtini), o ne po jam priklausiusiais pastatais ir šalia jų (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties pareiškėjo paveldėta sodyba liko be namų valdos, be žemės. Dėl tokių Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų pareiškėjas 9 metus neturėjo žemės, tuo būdu negalėjo naudotis pastatais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendime namų valdos nebuvimo faktas komentuojamas visai kitaip – teismas vietoj namų valdos nebuvimo fakto kalba apie žemės nebuvimą šalia namų valdos. Pareiškėjas mano, kad tai skirtingi dalykai. Tvirtina, kad dėl šios teismo klaidos buvo priimti klaidingi sprendimai žalos atlyginimo klausimu, nes žalą pareiškėjas siejo su tuo, kad 9 metus nebuvo suteikta namų valda ir žemė prie jos, o ne su faktu, apie kurį pasisako teismas. Teismas klaidingai pasisako, kad galėjo pilnai naudotis namų valda ir pastatais, nes namų valdos iš viso neturėjo. Teismas taip pat iš viso nepasisakė tuo klausimu, kad dėl tyčinių Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų pareiškėjas neteko 2,26 ha, t.y. žemės šalia namų valdos, kuri tėvui buvo suteikta asmeniniam naudojimuisi ir į kurią turėjo būti atkurtos teisės pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo. Daro išvadą, kad tokiu būdu teismas neatsižvelgė, kad dėl neteisėtų Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų netekus 2,26 ha pareiškėjui taip pat buvo padaryta žala.
Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendime taip pat klaidingai teigiama, kad pareiškėjas neįrodė, jog neturėjo galimybės naudotis pastatais. Pastebi, kad iki 2005 m. neturėjo namų valdos, todėl akivaizdu, kad naudotis pastatais negalėjo. Dėl šios priežasties negalintis prižiūrėti pastatų, jų būklė tik blogėjo. Prastai pastato būklei įrodyti teismui buvo pateikta inventorizacijos byla, iš kurios teismas turėjo matyti, kad pareiškėjui priklausiusių pastatų rinkos vertė 1996 m. buvo 10 337 Lt, 1999 m. – 6 514 Lt, o 2005 m. vasario 24 d. - 5 316 Lt, o tai yra akivaizdus pastatų nuvertėjimo įrodymas.
Pareiškėjas tvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendime taip pat klaidingai teigiama, kad jau po tėvo mirties jis galėjo naudotis (duomenys neskelbtini) esančia žeme. To padaryti buvo neįmanoma, nes valstybė (duomenys neskelbtini) esančią žemę buvo išnuomavusi A. M. D., į šią žemę pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos tik 1998 m. Duomenis, kad žemė buvo išnuomota, teismui pateikė pats atsakovas. Todėl teismas neteisingai pasisakė, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl negauto bulvių derliaus 1996-1999 laikotarpiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka ir su moralinės žalos dydžiu, nes dėl 10 metų trunkančių atsakovo neteisėtų veiksmų negali atgauti to, kas jam priklauso pagal testamentą, pastoviai vartoja vaistus, prarado realią galimybę prie namų turėti žemę, kuria invalidui patogiau naudotis nei važinėti į kitą kaimą tuo tikslu. Be to, nurodo, kad teismas taip pat neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, nes kelionės išlaidų turėjau daugiau nei 50 Lt, nes neatsižvelgė į tai, kad negalėjo fiziškai pateikti 2005 m. lapkričio 19 d. bilieto, nes tai buvo grįžimo iš teismo išlaidos, teismas taip pat atsisakė priimti 2005 m. gruodžio 9 d. ir 2005 m. gruodžio 19 d. kelionės į teismą bilietus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pamini iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais savo sprendimą motyvavo pirmosios instancijos teismas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė Marijampolės apskrities viršininko administracija savo atsiliepime, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Kolegija pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Iš esmės tokios pačios nuostatos dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir žalos atsiradimo buvo nustatytos ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 483 – 485 straipsniuose.
Iš bylos matyti, kad prašomos atlyginti žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su minėto atsakovo 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo neteisėtumu, kuris buvo konstatuotas teismo 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, buvusios iki 1998 m. rugpjūčio 25 d., šiai bylai nėra reikšmingos, nes (chronologiškai) neturi priežastinio ryšio su minėtu atsakovo sprendimu. Kolegija pažymi, kad minėtu (1998-08-25) atsakovo sprendimu nuosavybės teisę į žemę buvo atkurta pareiškėjo tėvo K. Z. (mirusio 1996-04-29) vardu. Šis sprendimas, kaip pagrindas jame nurodytai nuosavybei atsirasti, yra nurodytas pareiškėjui 1999 m. balandžio 27 d. išduotame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime (T. 1, b. l. 17). Tai rodo, kad pareiškėjas, siekdamas panaikinti šį atsakovo sprendimą teismine tvarka bei veikdamas rūpestingai ir atidžiai, galėjo išvengti didelės dalies jo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo, t. y. šios žalos atsiradimas priežastiniu ryšiu negali būti siejamas su atsakovo 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo neteisėtumu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų įvertinimu minėto priežastinio ryšio buvimo kontekste. Taip pat sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo.
Taigi teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažįstamas iš esmės pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.