Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) direktorei E. S. (toliau – pareiškėja) 2012-06-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad bendrovė raštu nebuvo informavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) apie tai, kad 2011-05-12 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. M. paskirtas atsakingu už pinigų ir(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT, taip pat bendrovė nėra suderinusi su FNTT: registracijos žurnalų pildymo bei administravimo tvarkos, reikalavimų, skirtų kompiuterinei, technologinei įrangai kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginių požymių. Taip iki 2011-05-12 E. S., būdama atsakinga už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą UAB (duomenys neskelbtini), nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo politikos, nuo 2011-05-12 paskyrusi atsakingu V. M., nekontroliavo sau pavaldaus darbuotojo, ar jis tinkamai atlieka pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą: ar V. M. raštu pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie atsakingo asmens paskyrimą, ar pateikė registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus FNTT, ar suderino su FNTT registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo). Taip savo neveikimu pareiškėja neužtikrino pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimo, kontrolės ir minėtos prevencijos sistemos veikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neįvykdė prievolių, įtvirtintų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau-Įstatymo) 19 str. 2 ir 3 dalyse, Vyriausybės nutarimu Nr. 562 patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo tvarkymo taisyklių 12 ir 13 punktuose, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nepagrįstai konstatavo, jog E. S. veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažymėtina, kad ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams – nuo septynių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Taigi, šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 562 patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra nustato registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Tų pačių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nustato registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo).

ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybės subjektų ratą – fizinius asmenis ir įmonių įstaigų ir organizacijų vadovus.

ABĮ 37 str. nustato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 str. 8 d., 1, 11 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. S., eidama UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovės pareigas, nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu 19 str. 2 d., 3 d. bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 562 patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 12 punkto reikalavimų, nes būdama atsakinga už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą, nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo politikos, nes nuo 2011-05-12 paskyrusi atsakingu V. M., nekontroliavo sau pavaldaus darbuotojo, ar jis tinkamai atlieka pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą, t. y. ar apie atsakingo darbuotojo paskyrimą buvo pranešta FNTT, ar pateikti registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimai FNTT, ar suderinta su FNTT registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarka (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išvardintai neatliktais veiksmais (neveikimu) pareiškėja neužtikrino pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimo, kontrolės ir minėtos prevencijos sistemos veikimo UAB „(duomenys neskelbtini), kuri atsižvelgiant į šios bendrovės įstatus ir sudarytus sandorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, laikytina finansų įmone.

Nepagrįstas apylinkės teismo nurodymas, kad pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 4 d., Įstatymo reikalavimus privalėjo vykdyti AB (duomenys neskelbtini). Teisus apeliantas teigdamas, kad Įstatymo 19 str. 4 d. nustato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai įstatymo keliamus reikalavimus privalo užtikrinti savo padaliniuose ir dukterinėse įmonėse, kuriuose jie turi daugumą akcijų, tada, kai šie yra trečiosiose valstybėse. UAB (duomenys neskelbtini) nėra trečiojoje valstybėje, ji yra finansų įstaiga ir privalėjo vykdyti Įstatymo reikalavimus. Todėl neteisinga yra teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė E. S. nėra atsakinga už Įstatyme numatytų prievolių vykdymą. Daroma išvada, kad E. S. padarė Įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarkos pažeidimus, ji atsakinga už jame nustatytų pareigų vykdymą. Ta aplinkybė, kad V. M. nubaustas pagal ATPK 172¹⁴ str. 3 d. neatleidžia E. S. nuo administracinės atsakomybės, nes ji kaip vadovė atsakinga už Įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo išvados dėl E. S. kaltės padarius ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą nepagrįstos išsamiai, nešališkai bei objektyviai ištirtų įrodymų visuma, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-10 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas. Skiriant E. S. nuobaudą už ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjos asmenybę, į tai, kad anksčiau pareiškėja administracine tvarka nebuvo bausta, bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias aplinkybes sprendžiama, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti skirtina ATPK 172¹⁴ str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 7000 (septynių tūkstančių) litų baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Informuoti, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str.).