- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-335/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. Z. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria A. Z., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 3 d.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. Z. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog A. Z. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes ir nors kaltinamasis A. Z. anksčiau neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau yra jauno amžiaus, nedirba, nevedęs, turi dešimties klasių išsilavinimą, bandė įsidarbinti užsienyje, kas leido daryti išvadą, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra itin tvirti ir būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gręsiančios laisvės atėmimo bausmės A. Z. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.)
Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad A. Z. kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuriame buvo rengiami slapti susitikimai ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimai, tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slapti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai, periodiškai juos keičiant. Byla didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, kad dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus, kaltinamuosius, kurie duoda parodymus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. Z. gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nepagrįstai rėmėsi bausmėmis, kurias numato kaltinime nurodyti straipsniai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra pradinėje stadijoje ir surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis dar reikia patikrinti bylą nagrinėjant teisme, todėl kaltinamajam A. Z. galioja nekaltumo prezumpcija (BPK 44 str. 6 d.). Be to, skiriant suėmimą arba pratęsiant suėmimo terminą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. A. Z. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, turi gyvenamąją vietą, dešimties klasių išsilavinimą, nedirbo dėl objektyvių priežasčių. Byloje nėra jokių duomenų, jog iki sulaikymo A. Z. bandė bėgti ar slėptis. Suėmimas kaltinamajam taikomas ilgiau kaip 18 mėnesių. Gynėja mano, kad A. Z. kardomosios priemonės terminas tęsiamas dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus.
Gynėja skunde taip pat nurodo, jog nepagrįstai taikytas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas nurodo įstatyme nenumatytas bendrines aplinkybes, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis – nenurodyta nė viena konkreti aplinkybė, pagrįsta bylos duomenimis nei apie galimą pozicijų derinimą, nei apie draugystę, nei apie giminystę. Pažymi, jog šis suėmimo pagrindas A. Z. jau buvo pašalintas, naujų aplinkybių, tęsti šiuo pagrindu suėmimo terminą, neatsirado. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė jos skundą patenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. gynėjos skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, asmens kratos protokole, tarnybiniuose pranešimuose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktoje medžiagoje esantys faktiniai duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar A. Z. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Šiuo atveju svarbu, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str. 2 d. 3 p.).
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.
Pratęsdamas A. Z. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 2 (trukdys procesui) punkte.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. A. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d.) padarymu, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 249 str. 2 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo šešerių iki dvidešimties arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas A. Z. suėmimo terminą minėtu pagrindu, vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad kaltinamasis nors praeityje ir neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, A. Z., būdamas jauno darbingo amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kuris šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pratęsimo skyrimo pagrindą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, šią išvadą motyvuodamas tuo, jog A. Z. kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuriame buvo rengiami slapti susitikimai ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimai, tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slapti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai, periodiškai juos keičiant. Be to, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, kad dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus, kaltinamuosius, kurie duoda parodymus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla.
Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama arba pratęsiamas jos terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog būdamas laisvėje A. Z. bandė trukdyti ar gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis bandė ar gali bandyti paveikti kitus kaltinamuosius, liudytojus, ekspertus, kitus asmenis, trukdyti byloje tinkamai panaudoti dokumentus ir daiktinius įrodymus.
Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas nepripažintas pagrįstu ir yra šalinamas.
Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas A. Z., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti A. Z. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. Z. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.