- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-183-878/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00599-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) miško darbininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. B. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš S. V., tai yra sudavė jam ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam S. V. dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje, apatinės lūpos vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešinio alkūnės sąnario srityje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) S. V. buvusi uošvė B paprašė išprašyti iš jos namų S. V. ir dar du asmenis. Kaltinamasis su V. J. nuėjo. Vaidas ėjo išvyti kitus du asmenis, o A. B. – S. Jį rado vaikų kambaryje lovoje, kelis kartus žadino, prašė išeiti gražiuoju. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, S. V. kibo A. B. į atlapus, jie susigrūmė, abu atsidūrė ant žemės. A. B. sudavė S. V. smūgius kumščiu į veidą, krūtinę, o šis A. B. perplėšė ausį. Atėjęs V. J. juos išskyrė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, perskaitant nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų protokolus.
Nukentėjusysis S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. nuvyko į uošvės namus (duomenys neskelbtini) aplankyti dukters E. V.. Apie 13 val. kartu su buvusia žmona L. V., jos motina ir pusbroliu V. A. vartojo alkoholį, vėliau prie jų prisijungė šalia gyvenantis V. J.. S. V. apie 18 val. nuėjo į dukters kambarį ir atsigulęs ant lovos užmigo. Pajuto smūgius kojomis į galvą. Prabudęs pamatė šalia lovos stovinčius V. J. ir A. B.. Šis kumščiais sudavė smūgius jam į veidą ir galvą, o V. J. spardė į galvą ir veidą, liepė jam išeiti iš tų namų. Jie galėjo suduoti po tris smūgius. S. V. šoko iš lovos, o tiedu išbėgo į lauką. Dėl patirtų smūgių jautė fizinį skausmą, bėgo kraujas iš lūpos ir iš nosies. Apklausiamas papildomai, parodė, kad dėl girtumo galbūt gerai neprisimena aplinkybių, jam galėjo suduoti smūgius A. B., tarp jų įvyko grumtynės, o V. J. galbūt tik juos išskirti norėjo. Neprisimena, ar pats sudavė smūgius A. B. ir jam prakirto ausį (b. l. 34-35, 36-37, 38, 39).
Liudytoja B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. V. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. atėjo aplankyti dukros E. Jis buvo neblaivus, dar parsivežė alkoholio ir gėrė su giminaičiu V. Liudytoja su dukra L sėdėjo kartu, bet negėrė. Po kiek laiko L su kaimynais V ir A išvažiavo grybauti. S dar kartą nuvažiavo į parduotuvę ir parsivežė alkoholio, dar atėjo M. J., S. V. su juo ir V gėrė toliau. Valdui išėjus namo, S atsigulė mergaičių kambaryje ant lovos, o M atsigulė kambaryje ant grindų. B. T. S liepė eiti namo, tačiau šis atsisakė. Kai apie 18 val. grįžo dukra su V ir A, šiuos B. T. paprašė išvesti S į lauką, kad tas eitų namo. Pati buvo kieme, kai anūkė E pasakė, kad sumušė tėtį. Nuėjusi kambaryje pamatė S kruvinu veidu, šis sakė, kad jį sumušė A. A prisipažino, kad sudavė S, nes šis jam kažką pasakė. V, kaip suprato, S nemušė (b. l. 65-66, 68-69).
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., paskambinus S. V., nuėjo iki jo uošvės. Ten verandoje gėrė alų. S ir kiti buvo neblaivūs. S nuėjo į kambarį, o M. J. nusnaudė verandoje fotelyje. Miegodamas pajuto smūgius į galvą. Atsimerkęs pamatė V ir dar vieną nepažįstamą vyrą. Nematė, kuris iš jų sudavė smūgius. V jam liepė išeiti iš tų namų. Nesipriešino ir iš karto atsikėlęs nuėjo namo. Nuo suduotų smūgių jokių žymių jam nebuvo, niekam pretenzijų neturi. Gal po mėnesio sutiktas S pasakojo, kad jį sumušė V ir tas kitas kartu buvęs vyras (b. l. 71-72).
Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį į namus (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 18 val. atėjo neblaivus kaimynas A. B.. Kaimynė B paprašė išvaryti iš jos namų neblaivius vyrus, sakė, kad buvęs žentas S guli mergaitės lovoje, o kitas vyras – prieškambaryje, ir ji niekaip jų neišveja. V. J. su A nuėjo iki B namų. Įėję pamatė ant grindų prieškambaryje gulintį pažįstamą M, kurį paėmė už pakarpos ir ištempė į lauką, jokių smūgių šiam nesudavė. M prabudęs atsikėlė ir kažkur nuėjo. A tuo tarpu nuėjo į kambarį kelti S. V. J. dar buvo lauke, kai atėjusi B pasakė, kad S mušasi su A. Tuomet liudytojas nuėjo į kambarį ir pamatė, kad prie lovos ant žemės S yra užgriuvęs A. Liudytojas juos išskyrė, S nukėlė nuo A. Matė, kad S sužalotas, buvo kruvinas šio veidas, o A kraujavo prie ausies. Vėliau jam A pasakojo, kad nuėjęs pakėlė S ir liepė eiti, o tuo metu S šoko prieš A muštis, išvadino „gaidžiu“ ir pan., tada A jam ir sudavė smūgius. A ausis buvo trūkusi, bet šis pas medikus nevyko (b. l. 75-76).
Protokoluose-pareiškimuose S. V. nurodė, kad buvo sumuštas V. J. ir A. B. (b. l. 6, 14).
Apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame name, kur matomi kraujo pėdsakai, taip pat pateikta nukentėjusiojo nuotrauka, padaryta iš karto po įvykio, joje matyti sumušimai S. V. veide (b. l. 16-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 907/2017 (06) konstatuota, kad S. V. muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje, apatinės lūpos vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešinio alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelio srityje, kairio kelio sąnario srityje galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 1044/2017 (06) konstatuota, kad S. V. nustatyti sužalojimai padaryti galėjo būti tiek smūgiuojant, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais (b. l. 51).
Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. B. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje sudavė S. V. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas ir taip dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje, apatinės lūpos vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešinio alkūnės sąnario srityje, nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. A. B. pavartoto fizinio smurto apimtį patvirtina tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek specialisto išvadoje objektyviai užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nežymaus S. V. sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo jam sukėlimo – yra priežastinis ryšys. Nusikaltimas padarytas tyčia, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę A. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis gailisi, padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – A. B. teisiamas pirmą kartą (b. l. 88), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 91), dirba (b. l. 89), neįrašytas į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje (b. l. 94).
Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto nusikaltimo pasekmes, skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios terminas nustatytinas atitinkantis įstatymo numatytą vidurkį. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl S. V. civilinio ieškinio
Nukentėjusysis S. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 334,48 Eur turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 41-44). Ieškinyje nurodė ir teisiamajame posėdyje paaiškino, jog patyrė fizinį skausmą, kasdien svaigsta galva, ant veido liko randai, kurie nebeišnyks visą gyvenimą, pirko vaistus, mokėjo už teismo medicinos ekspertizę, be to, jam nebuvo apmokėtas 8 dienų nedarbingumas, nes nusikaltimo metu S. V. buvo neblaivus. Kaltinamasis A. B. nesutinka su S. V. civilinio ieškinio reikalavimais, nurodė, kad jis pats konflikto metu buvo nukentėjusiojo sužalotas, tik nesikreipė į medikus ar policiją.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.
Iš bylos duomenų – paties kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismo ekspertizės akto išvadų, - akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. V. patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, gydėsi tiek gydymo įstaigose, tiek ambulatoriškai. S. V. pateikė du reklaminius vaistų lapelius ir vaistinės 2017 m. rugsėjo 11 d. išduotą mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad buvo pirkti akių lašai ir akių tepalas, gelis iš viso už 34,48 eurus (b. l. 42). Šie duomenys iš dalies pagrindžia S. V. civilinį ieškinį. Daugiau jokių objektyvių duomenų, įrodančių S. V. dėl neteisėtų A. B. veiksmų padarytos turtinės žalos dydį, nepateikta. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 34,48 eurus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Todėl, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo S. V. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto patyrė fizinį skausmą, taip pat išgąstį, pažeminimą. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos labai didelis, neatitinka teismų praktikos. Kaltinamojo turtinė padėtis patenkinama – jis jauno amžiaus, darbingas, dirba, nurodė, kad jo vidutinis mėnesinis atlyginimas apie 400 Eur, finansinių įsipareigojimų neturi.
Įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, o kaltinamojo turtinė padėtis yra tik patenkinama, taip pat į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl jų abiejų kaltės, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, priteisiant nukentėjusiajam S. V. iš A. B. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis).
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 97,95 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo (b. l. 55-58). Ieškinyje nurodė, jog S. V. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, už gydymo paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 97,95 Eur.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 57) patvirtina, kad S. V. nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. suteikta gydymo paslaugų iš PSDF biudžeto už 97,95 Eur.
Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis neginčija padarytos turtinės žalos PSDF biudžetui dydžio. Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. B. priteistina 97,95 eurai PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai po 20 valandų per mėnesį dirbti visuomenės labui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.
S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. B. priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai ir 34,48 Eur (trisdešimt keturis eurus 48 ct) turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. 97,95 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 95 ct).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.