- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-16
- Bylos Nr.
- e2YT-6225-620/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00909-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. S. senelė, J. G., gim. 1933 m. sausio 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas nurodo, kad K. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad mirusiosios kodas (duomenys neskelbtini) todėl šis netikslumas taisytinas), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą (b. l. 1-2).
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelės J. G., sesuo (t.y. suinteresuoto asmens V. B. teta) K. T. (ikisantuokinė pavardė - A.). K. T. vaikų neturėjo, o jos sutuoktinis B. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo miręs (duomenys neskelbtini). K. T. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) jai priklausiusioje sodyboje, tačiau pašlijus sveikatai, apie 2 mėnesius iki mirties gyveno kartu su savo seserimi J. G. bei suinteresuotu asmeniu V. B., adresu (duomenys neskelbtini). Po K. T. mirties liko jai priklausę grynieji pinigai bei asmeniniai daiktai (drabužiai, papuošalai, fotonuotraukos, maldaknygė, kiti smulkūs daiktai), taip pat liko jai priklausę baldai, indai, kiti buityje naudojami reikmenys (verpimo ratelis, siuvimo mašima ir kt.). K. T. turėjo nekilnojamojo turto- gyvenamąjį namą su ūkio pastatais bei 2 ha žemės, esančius (duomenys neskelbtini) kurį (duomenys neskelbtini) testamentu paliko V. G. (pareiškėjo dėdei), V. Č. (pareiškėjo mamos pusbroliui) ir V. S. (pareiškėjo mamai) bei 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurį tuo pačiu testamentu paliko A. T., B. (sutuoktinio B. T. sūnui). K. T. mirties metu galiojęs teisinis reglamentavimas (CK 573 str.) pagal įstatymą leido palikimą priimti tik mirusiojo vaikams, sutuoktiniui ir tėvams (pirmosios eilės įpėdiniai) bei mirusiojo broliams ir seserims, jo senoliams tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (antrosios eilės įpėdiniai). Sūnėnai ar dukterėčios, o tuo labiau brolių ar seserų anūkai, į įstatyminių įpėdinių ratą nepateko. Po K. T. mirties ginčų dėl K. T. palikimo priėmimo nebuvo. (duomenys neskelbtini) testamentu paliktą turtą priėmė testamentiniai įpėdiniai, tuo pagrindu notaro biure buvo užvesta K. T. turto paveldėjimo byla (Rokiškio r. 1-ojo notaro biuro pažymos kopija pridedama).
Testamentu nepaliktą K. T. palikimą priėmė jos sesuo J. G., faktiškai jį užvaldydama. J. G. po savo sesers K. T. mirties bendromis jėgomis su suinteresuotu asmeniu V. B. organizavo K. T. laidotuves, tam panaudodama dalį K. T. turėtų grynųjų pinigų, apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. K. T. turėtus asmeninius daiktus (drabužius, papuošalus, fotonuotraukas, maldaknygę, kitus smulkius daiktus) pasiėmė sau, taip pat pasiėmė verpimo ratelį, siuvimo mašiną. Likusius nuo laidotuvių grynuosius pinigus J. G. taip pat pasiėmė sau. Su piniginėmis lėšomis bei sesers daiktais J. G. elgėsi savo nuožiūra.
1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, pagal kurį 2001 m. vasario 22 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo pripažinta, jog J. G. lygiomis dalimis (po 2,6 ha) kartu su K. T. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko J. A. (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą (unikalus Nr. 7347-0001-0151).
Po K. T. mirties, J. G. rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimu sesers vardu į buvusio savininko J. A. (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, nuolat domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, 1998-01-21 rašė prašymą Rokiškio r. Jūžintų sen. žemėtvarkos skyriui, derino ir pasirašė Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimo projektą, dalyvavo žemės sklypo matavimuose ir pasirašė už seserį 2000-09-15 žemės sklypo abrise bei žemės sklypo plane, įregistravo mirusiosios sesers vardu nuosavybės teises į jai priklausančią dalį šio sklypo.
J. G. prižiūrėjo ir rūpinosi jai ir seseriai nuosavybės teisėmis atkurtu žemės sklypu kaip savu, parduodavo nupjautą šieną, t.y. gaudavo ir šio žemės sklypo pajamas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas daro išvadą, jog pagal įstatymą tenkantį K. T. palikimą priėmė J. G. faktiškai jį užvaldydama. Palikimą J. G. priėmė iš karto po sesers mirties, nepraleisdama palikimui priimti 1964 m. CK nustatyto 6 mėnesių termino, o žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo, o iki tol - rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. (duomenys neskelbtini) testamentu J. G. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, paliko lygiomis dalimis pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos palikimą priėmė pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija bei Nekilnojamojo turto registro informacija su istorija pridedami).
Tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti K. T. vardu atkurtą nuosavybės teisę į aukščiau minimą žemės sklypą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad J. G. po K. T. mirties priėmė jos palikimą, K. T. priklausiusią žemės sklypo dalį galės paveldėti pareiškėjas katu su kitu testamentiniu įpėdiniu - suinteresuotu asmeniu V. B..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Nurodė, jog K. T. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) jai priklausiusioje sodyboje, tačiau pašlijus sveikatai, apie 2 mėnesius iki mirties gyveno kartu su savo seserimi J. G. bei ja, t.y. V. B., adresu (duomenys neskelbtini). Po K. T. mirties liko jai priklausę grynieji pinigai bei asmeniniai daiktai (drabužiai, papuošalai, fotonuotraukos, maldaknygė, kiti smulkūs daiktai), taip pat liko jai priklausę baldai, indai, kiti buityje naudojami reikmenys (verpimo ratelis, siuvimo mašima, kt.). K. T. turėjo nekilnojamojo turto (gyvenamąjį namą su ūkio pastatais bei 2 ha žemės, esančius (duomenys neskelbtini) kurį (duomenys neskelbtini) testamentu paliko V. G. (pareiškėjo dėdei), V. Č. (pareiškėjo mamos pusbroliui) ir jai, t.y. pareiškėjo mamai, bei 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurį tuo pačiu testamentu paliko A. T., B. (sutuoktinio B. T. sūnui). Po K. T. mirties ginčų dėl K. T. palikimo priėmimo nebuvo. (duomenys neskelbtini) testamentu paliktą turtą priėmė testamentiniai įpėdiniai, tuo pagrindu notaro biure buvo užvesta K. T. turto paveldėjimo byla, o testamentu nepaliktą K. T. palikimą priėmėjos sesuo J. G., faktiškai jį užvaldydama. J. G. po savo sesers K. T. mirties kartu su ja organizavo K. T. laidotuves, tam panaudodama dalį K. T. turėtų grynųjų pinigų, apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. K. T. turėtus asmeninius daiktus (drabužius, papuošalus, fotonuotraukas, maldaknygę, kitus smulkius daiktus) pasiėmė sau, taip pat pasiėmė verpimo ratelį, siuvimo mašiną. Likusius nuo laidotuvių grynuosius pinigus J. G. taip pat pasiėmė sau. Su piniginėmis lėšomis bei sesers daiktais J. G. elgėsi savo nuožiūra. Po K. T. mirties J. G. rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimu sesers vardu į buvusio savininko J. A. (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, nuolat domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, rašė ir pasirašė reikiamus dokumentus. J. G. prižiūrėjo ir rūpinosi jai ir seseriai nuosavybės teisėmis atkurtu žemės sklypu kaip savu, parduodavo nupjautą šieną, gaudavo ir šio žemės sklypo pajamas. Palikimą J. G. priėmė iš karto po sesers mirties, nepraleisdama palikimui priimti 1964 m. CK nustatyto 6 mėnesių termino, o žemės sklypą, j kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo, o iki tol - rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. (Duomenys neskelbtini)testamentu J. G. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, paliko lygiomis dalimis pareiškėjui ir jai. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos palikimą priėmė pareiškėjas bei ji, t.y. V. B.. Atsižvelgiant į tai, sutinka su pareiškėjo prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. S. senelė J. G., gim. (duomenys neskelbtini) , a mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų.
Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad K. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Mirusioji testamentu jai priklausantį turtą paliko V. G., V. Č., V. S. ir A. T., B. (b. l. 6). Rokiškio rajono 1-jame notarų biure užvesta K. T. paveldėjimo byla (b. l. 7).
2001 m. vasario 22 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo pripažinta, jog J. G. lygiomis dalimis (po 2,6 ha) kartu su K. T. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko J. A., (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą (b. l. 8). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. rūpinosi šio žemės sklypo susigrąžinimu savo ir savo mirusios sesers vardu – teikė prašymus, pasirašė ant žemės grąžinimo sprendimo (b. l. 9-10). 2007 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. pardavė 3 tona šieno (b. l. 14). VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. S. (1/4 žemės sklypo), V. B. (1/4 žemės sklypo), K. T. (260/520 žemės sklypo). J. G. 260/520 žemės sklypo priklausė nuo 2001 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. liepos 27 d. (b. l. 13).
(Duomenys neskelbtini) testamentu J. G. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, paliko lygiomis dalimis pareiškėjui, savo vaikaičiui, ir dukrai V. B. (b. l. 15). Palikimą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu priėmė įpėdiniai V. B. ir A. S. (b. l. 16). Įpėdiniai, be kita ko, paveldėjo 260/520 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina nustatytu, kad pareiškėjo A. S. senelė J. G. faktiškai palikimą pagal testamentą priėmė, pradėdama valdyti palikėjai K. T. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.y. po palikėjos mirties rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimu sesers vardu į buvusio savininko J. A. (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, nuolat domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, rašė ir pasirašė reikiamus dokumentus. J. G. prižiūrėjo ir rūpinosi jai ir seseriai nuosavybės teisėmis atkurtu žemės sklypu kaip savu, parduodavo nupjautą šieną, gaudavo ir šio žemės sklypo pajamas. Dėl išdėstyto, pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo A. S. senelė, J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sesers K. T., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų įteikimą viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) ir sudaro 3,80 Eur, ši suma priteistina iš pareiškėjo (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. S., a.k(duomenys neskelbtini) senelė, J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sesers K. T., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose), gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.