- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-87-673/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pažeidėjas
- K. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-28 apie 00.01 val., K. R., Kėdainių m., Šėtos gatvėje, baustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir nuobaudai galiojant, vėl, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. B. vardu.
Šalies argumentai
K. R. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2014-12-28 apie 01 val., jis su draugais buvo pažįstamo R. B. automobilyje Peugeot 406, kuomet prie jų privažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu sėdėjo automobilio vairuotojo sėdynėje, gėrė alkoholį, tačiau tuo automobiliu niekur nevažiavo, automobilis toje vietoje buvo pastatytas ir stovėjo. R. B. tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jau nebebuvo, nes prisigėręs jis išėjo namo. Jie su likusiais draugais automobilyje toliau gėrė alkoholį. Privažiavę policininkai apkaltino, kad jis vairavo, nors jis nevairavo, neturėjo net automobilio raktelių, raktelių policijos pareigūnai neieškojo, todėl K. R. manymu, pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas. Policijos pareigūnai išsikvietė dar kitus pareigūnus. Jis pūtė į alkotesterį, neneigia, kad automobilyje gėrė, nustatyto girtumo neginčija. Privažiavusių policijos pareigūnų nepažįsta, su tais policijos pareigūnais susidūręs nebuvo, vienas iš policijos pareigūnų buvo moteris, negali paaiškinti, kodėl jie jį apkalba. Tvirtina, kad jis nekaltas ir turi būti gražintas jo draugo R. B. automobilis. Automobilyje su juo kartu buvusių asmenų apklausti neprašo, viskas priklausys nuo to, kokį sprendimą priims teismas. 2009 metais buvo nubaustas 4000 Lt bauda, baudos sumokėjęs nėra. Vairuotojo pažymėjimo neturi.
Automobilio savininkas R. B. paaiškino, kad automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo, pirko prieš savaitę iki įvykio už 500 Lt. Tvirtina, kad aplinkybėse nurodytu laiku su draugais savo automobilyje gėrė alkoholį, sėdynėje prie vairo sėdėjo draugas K. R., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pagėręs jis išėjo namo, raktelius pasiėmė, draugai liko automobilyje. Automobilyje paliko ir savo daiktus, sportinę aprangą, mobiliojo ryšio telefoną. Nebijojo, kad draugai paliks nerakintą automobilį, jei kas būtų ką pavogęs, būtų išsiaiškinę. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi. Pirko automobilį tam, kad būtų priežastis išsilaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Kitų kartu buvusių asmenų apklausti neprašo, nes nenori jų čia kišti. Prašo automobilį grąžinti, nes jis automobilį pirko ne tam, kad jį konfiskuotų. Tvirtina, kad K. R. važiuoti negalėjo, nes neturėjo automobilio raktelių.
Protokolą surašiusios institucijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Nors K. R. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Liudytojai V. S. ir J. A. - policijos pareigūnai, parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku tarnybiniu automobiliu vyko į Šėtos gatvę, nes buvo gautas iškvietimas dėl triukšmavimo. Šėtos gatvėje pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, kuris staigiai metėsi į šoną ir sustojo aikštelėje. Toks staigus manevras jiems sukėlė įtarimą ir jie nusprendė patikrinti. Prie to staigiai sustojusio automobilio privažiavo per kelias sekundes, todėl niekas salone su niekuo susikeisti vietomis neturėjo laiko. Už vairo sėdėjo, kaip vėliau nustatė, K. R.. Parašytas dokumentų, jis jų neturėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi įžūliai, todėl iškvietė patrulius. Salone, priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo asmuo, kuris gėrė alų, automobilio gale sėdėjo P. L., kurį vėliau vežė į ligoninę atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testo. K. R. aiškino, kad jis nevairavo, neturi raktelių, o jie neturėdami ką veikti be reikalo čia aiškinasi. V. S. manymu, raktelius K. R. buvo spėjęs paslėpti, bet jie raktelių ir neieškojo, girdėjo, kaip atvykę patruliai taip pat klausė, kur yra automobilio rakteliai. Liudytojai nurodė, kad anksčiau su K. R. susidūrę nebuvo, kategoriškai tvirtina, kad K. R. automobiliu važiavo ir jie tą matė. Viską surašė tarnybiniuose pranešimuose.
Asmens blaivumo patikrinimo metu K. R. nustatytas 1.32 promilių girtumas (b. l. 7)
Registracijos liudijimas ir VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 11, 24) patvirtina, kad automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. B. vardu.
Fotonuotraukose nufotografuotas automobilis Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15).
Iš asmens administracinių nuobaudų (b. l. 18) matyti, kad 2009-11-30 K. R. buvo nubaustas pagal ATPK 129 str. - 4000 Lt bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra.
Iš asmens duomenų matyti, kad K. R. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 20).
Teisės pažeidimo sudėties kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismas, išanalizavęs teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad 2014-12-28 apie 00.01 val., K. R., Kėdainių m., Šėtos gatvėje, 2009-11-30 baustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir baudos nesumokėjęs, tai yra nuobaudai galiojant, vėl, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. B. vardu.
Nors K. R. kaltu neprisipažino nurodęs, kad automobilyje tik sėdėjo, nevažiavo, nes neturėjo raktelių, kuriuos tvirtino buvo išsinešęs R. B., šių asmenų parodymus paneigia apklaustų policijos pareigūnų V. S. ir J. A. parodymai. Teismas daro išvadą, kad teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų vienas kitą patvirtinančiais nuosekliais, iš esmės vienodais ir logiškais parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje ištirti aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai. Apklausti paminėti liudytojai kategoriškai ir vieningai patvirtino, jog matė, kad automobiliu buvo važiuojama ir juo važiavo, kaip nustatė – anksčiau jiems nežinotas K. R.. K. R. nenurodė dėl ko liudytojai - policijos pareigūnai, turėtų pagrindą jį melagingai apkalbėti. Nustatyta, kad K. R. ir policijos pareigūnai yra tarpusavyje nepažįstami, nėra susidūrę jokiose konfliktinėse situacijose, todėl šioje byloje policijos pareigūnai yra bešališki liudytojai. R. B., tvirtinęs, kad K. R. negalėjo važiuoti, nes neturėjo automobilio raktelių, nėra bešališkas, nes siekia susigrąžinti šioje byloje sulaikytą savo automobilį, siekia, kad automobilis nebūtų konfiskuotas, be to, yra K. R. draugas. Kadangi teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurie buvo įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais, paminėtų liudytojų parodymais remiasi, o K. R. ir R. B. parodymus vertina kaip melagingus, kuriais K. R. siekia išvengti administracinės atsakomybės, o R. B. siekia jam padėti išvengti atsakomybės ir tokiu būdu susigrąžinti savo automobilį. Taigi byloje buvo įrodyta, kad aplinkybėse nurodytu laiku K. R. automobilį vairavo. Asmens blaivumo testo rezultatai patvirtina, kad K. R. automobilį vairavo būdamas neblaivus (1.32 promilės). Pats K. R. teismui patvirtino, buvo nustatyta ir iš išrašo apie asmens administracinius teisės pažeidimus bei priimtus sprendimus, kad K. R. automobilį vairavo būdamas nubaustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, paskirtos 4000 Lt baudos nesumokėjęs, tai yra turėdamas galiojančią nuobaudą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Apklausti asmenys, fotonuotraukos, VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad įvykio metu K. R. vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. B. vardu.
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, todėl turi būti nubaustas.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė pirmiau padaręs nusikaltimą (duomenys iš LITEKO).
Skiriant nuobaudos rūšį ir jos dydį atsižvelgiama į tai, kad nėra asmens atsakomybę lengvinančių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, asmuo teistas, teistumas neišnykęs, ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis paskirtų baudų nesumokėjęs (ATPK 36 str.), LR nedirba, vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Kadangi asmuo išvadų nedaro, vėl, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, miesto gatvėje vairavo automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, tai yra savo tokiu neteisėtu elgesiu pakartotinai sukėlė didelį pavojų kitiems visuomenės nariams, eismo dalyviams, todėl daro išvadą, kad pažeidėjui turi būti paskirta sankcijose numatyta nuobauda – vidutinės trukmės areštas ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d., 130² str. – konfiskuotas pažeidėjo vairuotas R. B. vardu registruotas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad R. B. automobiliu K. R. naudojosi prieš automobilio savininko valią, neteisėtai. R. B. nesiėmė jokių priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Šios aplinkybės, kaip ir R. B. parodymai, kuriuos teismas įvertino kaip melagingus, eliminuoja bet kokią galimybę svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę sprendžiant automobilio konfiskavimo nuobaudos skyrimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26, 29, 286 - 288 str., teismas,
nutaria:
nubausti K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu registruoto automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Paskirtą arešto nuobaudą vykdyti nuo K. R. sulaikymo momento.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.