- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-4155-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01033-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. B., B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra priėmusi savo sutuoktinio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai J. B. ir B. B. yra priėmę jos palikimą. S. B. sutuoktinis K. B. yra miręs (duomenys neskelbtini). S. B. iki mirties valdė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre jai nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esančius pagalbinio ūkio pastatus bei kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurie buvo įgyti S. B. esant santuokoje su K. B., todėl šis turtas S. B. ir K. B. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Dėl šių aplinkybių K. B. priklausiusi turto dalis turėjo būti paveldėta jo įpėdinių, tačiau priimti jo palikimą niekas valios neišreiškė. Po santuokos sudarymo, nuo (duomenys neskelbtini) m., S. B. ir K. B. visada gyveno kartu. Jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą valdė bendrai, o mirus K. B., S. B. liko gyventi jų bendrai įgytame name. Po sutuoktinio mirties S. B. šį namą, kitus pastatus ir visą kitą likusį jų bendrai įgytą kilnojamąjį turtą: buitinę techniką, baldus (lovą, spintą), šaldytuvą, indus, patalynę bei jo asmeninius daiktus (buities priemonių remonto įrankius) valdė kaip savo. Tai reiškia, kad S. B. yra priėmusi jo palikimą, faktiškai jį valdydama. K. B. testamentinių įpėdinių nėra, o iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių yra tik pareiškėjai J. B. ir B. B..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Taigi, teismui nustačius, kad S. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinė mokeskčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. B. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjų pareiškime išdėstytas aplinkybes. Teismui įsitikinus, kad po palikėjo K. B. mirties priėmė palikimą palikėjo sutuoktinė S. B., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybinė mokesčių inspecija neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjai J. B. ir B. B. yra priėmę (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. B. palikimą (2023-02-15 liudijimas). S. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėjų tėvu K. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po K. B. mirties dėl jo palikimo į notarą niekas iš paveldėtojų nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tą patvirtina 2023-02-15 Šiaulių rajono Antrojo notaro biuro notarės liudijimas (notarinio registro Nr. 489).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau CK 3.50 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą ar įpėdinių pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
7. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašas apie turtą bei Namų valdos techninės apskaitos byla įrodo, kad S. B. nuosavybės teise įregistruotas namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esantys pagalbinio ūkio pastatai ir kiti statiniai yra įgyti (duomenys neskelbtini) m., o santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad šis turtas yra įgytas esant santuokoje, todėl S. B. ir K. B. į šį turtą turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad nors šių pastatų ir kitų statinių statybos metai nurodyti (duomenys neskelbtini), tačiau jų pirmoji teisinė registracija atlikta tik (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė įgyta (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo pagrindu, t. y. santuokos metu. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad K. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su S. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių pastatų ir kitų statinių adresu. Tai patvirtina aplinkybę, kad S. B. ir K. B. gyveno kartu.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams J. B. ir B. B. nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų motina S. B. mirusio sutuoktinio K. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai aptariamą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. B. ir B. B. motina S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą terminą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjams J. B. ir B. B. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.