- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- T-XX-75-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Algis Norkūnas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Alytaus apskrities priešgaisrinės
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, atliekančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos skundą atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 129081 Lt žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d., apie 15.20 valandą Alytaus mieste atsakovas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas (ugniagesys - gelbėtojas) ir vykdydamas tarnybines pareigas, vairavo pareiškėjui priklausantį specialios paskirties automobilį, kuriuo pagal iškvietimą vyko į gaisro vietą. Atsakovas šio vykimo į gaisrą metu savo kaltais neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu minėtas pareiškėjui priklausantis specialios paskirties automobilis buvo apgadintas. Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pareiškėjas nurodė, kad jo 2008 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.TE-59 atsakovas dėl minėto sukelto eismo įvykio už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas iš tarnybos. Tačiau atsakovui taip pat atsiranda materialinė atsakomybė, kurią taikant atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui padarytą žalą, t. y. pareiškėjo turėtas 129081 Lt sugadinto automobilio remonto bei susijusias kitas išlaidas (Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, Darbo kodekso 246 straipsnis, 255 straipsnio 6 punktas, Civilinio kodekso 6.245-6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).
Pagal bylos duomenis, analogišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, buvo pareiškęs bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Bendrosios kompetencijos teismai nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas iš atsakovo veiksmų, kuriais jis neatsakingai naudojo tarnybai skirtą automobilį ir jį apgadino. Žala buvo padaryta atsakovo, buvusio didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir disponavusio teisėtai jam perduotu turtu, veiksmais. Tarnybos santykiai tarp šalių yra nutrūkę. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad jam kyla klausimas, kuriam teismui (administraciniam ar bendrosios kompetencijos) yra teismingas šis ginčas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje jau buvo konstatuota, jog valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės institutas yra valstybės tarnybą reguliuojančios teisės dalis, o valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės santykiai priskirtini valstybės tarnybos santykių kategorijai. Ginčai pagal atitinkamų valstybės institucijų reikalavimus valstybės tarnautojams dėl valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nagrinėtini administraciniame teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje Kaišiadorių rajono policijos komisariatas v. A. K.; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė v. A. N.; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė v. R. N.; 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė v. A. Ž.).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, nagrinėjamu atveju keliamas ginčas iš esmės ir yra siejamas su valstybės tarnautojo materialine atsakomybe, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos skundą atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo