- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-798-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03504-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- T. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 81/04-542 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 10 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienai likusi neatlikta bausmės dalis – 5 mėnesiai 18 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 81/04-542 priimtas sprendimas taikyti T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.
5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – 57 balai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o Komisija už jo lygtinį paleidimą balsavo vienbalsiai.
5.2. Pažymima, kad prokuroras atsiliepimo nepateikė, iš ko darytina išvada, kad jis neprieštarauja nuteistojo lygtiniam paleidimui. Apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo paskatinimus, dedamas pastangas bei humanizmo principą, nepagrįstai vertino ankstesnius jo teistumus bei nusikaltimo sunkumą, kurių jis negali pakeisti. Nuteistojo manymu, šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijoje lygtinis paleidimas siejamas tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis T. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (57 balai pagal OASys), ir, nors ji pataisos proceso metu mažėjo, tačiau, vis dar išliekant pakankamai dideliam dinaminių šią riziką sudarančių balų skaičiui (22 balai), taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant gali būti vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde bei nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, T. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nuo 2017 m. gegužės 6 d. nebuvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų, šiuo metu ieškinio savanoriškai dengti neturi galimybės, kadangi jo sąskaita areštuota. Be to, pataisos proceso metu jis palaiko ryšius su artimaisiais, įgijo vidurinį išsilavinimą bei dvi specialybes, už gerą elgesį buvo skatintas 9 kartus. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai, rodo jo pastangas pasitaisyti, tačiau jų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama.
10. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka riziką pakartotinai nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai. Nors, kaip teisingai pažymima skunde, ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti galimybės neturi, tačiau jam vis dar nustatomi ir kintantys (dinaminiai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, darbinių įgūdžių stoka, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, lėšų tvarkymas ir pajamos.
11. Nuteistasis pataisos proceso metu nedėjo jokių pastangų įsidarbinti. Nors teigia suvokiantis teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Tiek atvykęs į pataisos namus, tiek ir atlikdamas bausmę, jis nedirbo ir, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nesiruošia dirbti. Bausmės atlikimo metu yra remiamas artimųjų, neturi jokių finansinių planų. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis taip pat nėra dirbęs, visas turimas lėšas ar dalį jų gaudavo darydamas nusikaltimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, turimi finansiniai sunkumai galimai sudarytų prielaidas nuteistajam pakartotinai nusikalsti. Pažymėtina, kad T. B. socialinis užimtumas, darbinė veikla tiek atliekant bausmę, tiek už pataisos įstaigos ribų yra itin svarbūs sprendžiant dėl jo galimybių lygtinio paleidimo atveju savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog iki nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis buvo teisiamas už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvėje teigia dirbsiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau susipažinus su viešai Juridinių asmenų registre pateikta informacija matyti, jog ši įmonė registruota Kauno mieste, o nuteistasis, išėjęs iš pataisos namų, teigia gyvensiantis Vievyje. Tokie nurodomi duomenys sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nuoširdumu dėstomoms aplinkybėms, sprendžiant apie jo darbinės veiklos planų laisvėje turėjimą, juolab įvertinant, kad šis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas kaip jo riziką nusikalsti mažinantis faktorius.
12. Itin kritiškai vertintina ir tai, kad kaltės dėl padaryto nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nepripažinęs, per visą bausmės atlikimo laiką nuo 2009 m. vasario 10 d. nuteistasis nedėjo jokių pastangų, jog atlygintų nukentėjusiesiems – nužudytojo artimiesiems priteistą 13 467,33 Eur turtinę bei neturtinę žalą. Nors šiuo metu žala negali būti atlyginama iš nuteistojo asmeninės sąskaitos, kadangi ji areštuota, tačiau ir iki tol nuteistojo pastangos kompensuoti nukentėjusiesiems padarytą žalą nebuvo pakankamos. Nuteistasis 2015 m. lapkričio 2 d. pataisos įstaigos administracijai pateikė prašymą iš jo asmeninės sąskaitos pervesti 10 eurų turtinio ieškinio dengimui, tačiau tokio dydžio žalos atlyginimas, įvertinus ieškinio sumą, niekaip nepatvirtina, jog nuteistojo požiūris į jo nusikalstamais veiksmais kilusias pasekmes koreguojamas teigiama linkme.
13. Socialinio tyrimo išvados duomenys taip pat patvirtina, kad, nors nuteistasis ir supranta ryšį tarp savo veiklos bei nusikalstamo elgesio, tačiau jį menkina ir mano, kad nusikalsdamas neturėdavo kito pasirinkimo. Jis turi polinkį manipuliuoti kitais asmenimis, siekdamas sau naudos. Be to, nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o jo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, jis yra linkęs pasielgti impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, neįvertinęs ankstesnio patyrimo. Ši aplinkybė svarbi, įvertinus tai, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika pagal HCR-20 išlieka vidutinė.
14. Nuteistasis pataisos proceso metu buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka už šiurkščių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus, be kita ko, ir už narkotinių medžiagų bei alkoholinių gėrimų vartojimą, mobiliojo ryšio telefono laikymą, dėl ko jam buvo skiriamos ir griežtos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Ir tik nuo 2017 m. gegužės 6 d. stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kuomet naujų drausmės pažeidimų nebefiksuojama, o paskutinė nuobauda, panaikinus ją prieš terminą, nuteistajam nustojo galioti tik 2017 m. gruodžio 28 d. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi drausminių nuobaudų, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti teigiamą nuteistojo elgesio bei mąstymo pokytį. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo taikymui svarbus nuteisto asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistajam bausmę atliekant nuo 2009 m. vasario 10 d. ir tik nuo 2017 m. gegužės 6 d. nebepažeidžiant vidaus tvarkos taisyklių, šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą.
15. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis skunde pagrįstai teigia, jog jo nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi šios aplinkybės buvo įvertintos jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tačiau vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokio manymo nepaneigia ir skunde nurodomas argumentas, jog prokuroras atsiliepimo nepateikė, todėl lygtiniam paleidimui neprieštarauja. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų patvirtinimo ar nepatvirtinimo nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui, tačiau, priešingai nei nagrinėjant skundus dėl komisijos nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, įstatyme nėra reglamentuojama nuteistųjų bei prokuroro teisė pateikti atsiliepimus. Dėl šios priežasties nuteistojo argumentas, jog prokuroras atsiliepimo byloje nepateikė, todėl lygtiniam paleidimui neprieštarauja, nepagrįstas.
16. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi ir su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, o dėl nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, priteisto civilinio ieškinio nuteistasis iki šiol nėra atlyginęs, jis, ne tik mokydamasis bei siekdamas įgyti specialybių, bet ir dirbdamas, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Be to, įvertinus tai, jog paskutinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pataisos įstaigoje atlikus daugiau kaip penkerius metus laisvės atėmimo bausmės, nustatyti T. B. alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo faktai, pataisos proceso metu jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sukeliamą riziką jo teisėtam elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo T. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.