- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- A-822-692-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinnės bendrovės „Mažeikių nafta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Kategorijos
- 7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinnės bendrovės „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Mažeikių nafta“) skundu teismo prašė panaikinti 2009 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) nutarimo Nr.1-S-10 rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo Konkurencijos taryba nusprendė atnaujinti tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams. Paaiškino, kad nutarime minimas tyrimas buvo užbaigtas 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 ir 9 str. ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 str.“ Jame nurodyta, kad tyrimas apėmė AB „Mažeikių nafta“ veiksmus, atliktus per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2004 m. Nors konkreti tiriamų veiksmų pabaigos data nėra nurodyta, galima numanyti, kad paskutinis veiksmas, patekęs į tyrimo sritį, buvo atliktas 2004 m. gruodžio 31d. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o, esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis tiriamas veiksmas buvo atliktas 2004 m. gruodžio 31 d., šis trejų metų laikotarpis baigėsi 2007 m. gruodžio 31d. Dėl šios priežasties nutarimu atnaujinto tyrimo pagrindu AB „Mažeikių nafta“ negali būti traukiama atsakomybėn už tariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2004 m., net jeigu tokie būtų nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir paaiškino, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Įstatymas sieja patraukimo atsakomybėn termino skaičiavimą su pažeidimą sudarančių veiksmų pabaiga. Šis terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo pažeidimą sudarančių veiksmų pabaigos. Nagrinėtų veiksmų pradžios momentas, bei vertinimas dėl jų pabaigimo pateikiamas 2005 m. gruodžio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr.S-16 9 punkte, aptariant skirtinos baudos dydį. Šiame punkte nurodoma, kad šio nutarimo 5.3 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2002 metų pradžia, nutarimo 5.4.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2003 metų pradžia, nutarimo 5.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto ir 5.2 dalyje nurodyto 9 straipsnio pažeidimų pradžia laikytina 2004 metų pradžia. Duomenų, kad AB „Mažeikių nafta“ nutraukė veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos teisės normas, nėra, išskyrus nutarimo 5.4.2 dalyje nurodytą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą, kuris truko nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tokias 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatas, matyti, kad priimant šį nutarimą trejų metų patraukimo atsakomybėn terminas net nebuvo prasidėjęs, išskyrus vieną pažeidimą. Šiuo atveju yra nagrinėjamas tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad yra pasibaigęs patraukimo atsakomybėn terminas. Priešingai, galima daryti išvadą, kad šis terminas iki šios dienos net nėra prasidėjęs (išskyrus minėtą išimtį), kadangi nėra aplinkybių, lemiančių šio termino skaičiavimo pradžią, t.y. pažeidimą sudarančių veiksmų nutraukimo. Net jeigu dėl kokių nors priežasčių 40 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas būtų laikomas prasidėjusiu dar prieš priimant 2005 m. gruodžio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimą, jo skaičiavimas turėtų būti laikomas nutrūkusiu patraukus ūkio subjektą atsakomybėn, t. y. būtent priėmus 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažinta pažeidusiu Konkurencijos įstatymo ir Europos Bendrijos steigimo sutarties reikalavimus bei nubaustas, paskiriant atitinkamas sankcijas. Kadangi 2008 m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas buvo iš dalies panaikintas ir byla grąžinta Konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą, patraukimo atsakomybėn terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo minėtos teismo nutarties priėmimo dienos (tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų pripažinta, kad šis terminas yra prasidėjęs). Toks termino eigos vertinimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, nes nebūtų sudaryta galimybė ūkio subjektui išvengti atsakomybės už vienus pavojingiausių ekonominio pobūdžio pažeidimų, t.y. Konkurencijos įstatymo pažeidimus. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas laikotarpiui, kurį Komisijos sprendimas yra peržiūrimas Teisingumo Teisme. Taigi, šia teisės norma taip pat sudaroma galimybė Europos Komisijai „pataisyti“ atlikto tyrimo trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti, net ir po Europos Teisingumo Teismo priėmimo. Nėra jokios priežasties, dėl kurios nacionalinė konkurencijos institucija turėtų būti labiau apribota, kovodama su konkurencijos teisės normų pažeidėjais. Juo labiau kad visas sąlygas konkurencijos teisės normų laikymosi kontrolei sudaro ir šiame atsiliepime išdėstytos nacionalinės teisės normos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A248-715/2008 panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2S-16 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui“ rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią punktus ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis ABTĮ 96 straipsniu, teismo sprendimas turi būti įvykdytas įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui administracinėje byloje. Administracinio teismo sprendimo vykdymo tvarka nustatyta ABTĮ 97 straipsnyje. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A248-715/2008, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba privalėjo atnaujinti tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams.
Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas dėl patraukimo atsakomybėn termino negali turėti įtakos sprendžiant 2009 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr.1-S-10 rezoliucinės dalies 1 punkto teisėtumo klausimą, nes nutarimu nesprendžiamas pareiškėjos patraukimo atsakomybėn klausimas, o tik atnaujinamas tyrimas, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą.
Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas priėjo išvadą, kad 2009 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutarimo Nr.1-S-10 rezoliucinės dalies 1 punktu pagrįstai ir teisėtai nutarė atnaujinti tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams.
III.
Pareiškėjas AB „Mažeikių nafta“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti apelianto skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 1S-10 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams tyrimo atnaujinimo“ rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo Konkurencijos taryba nusprendė atnaujinti tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba privalo atlikti papildomą tyrimą, nes tokį tyrimą ją įpareigoja atlikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis; Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra plačiau paaiškinama, kokią reikšmę šio ginčo kontekste pirmosios instancijos teismas teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarčiai, priimtai administracinėje byloje Nr. A248 - 715/2008. Apeliantas pabrėžia, kad šioje byloje (Nr. A248 - 715/2008) apelianto patraukimo atsakomybėn senaties klausimas nebuvo keliamas ir nebuvo nagrinėjamas, todėl nutartyje įtvirtintas įpareigojimas atlikti papildomą tyrimą jokiu būdu negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip užkertantis kelią Konkurencijos tarybai taikyti Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. nustatytą senaties terminą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. nuostatą, neatsižvelgė į konkurencijos teisės pažeidimų tyrimo specifiką bei į tyrimo, kuris buvo atnaujintas skundžiamu Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 1S-10, objektą. Dėl šios priežasties teismas netinkamai įvertino patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus momentą. Mano, jog nuo to momento, kai Konkurencijos taryba priima nutarimą pradėti tyrimą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų, pastarasis ūkio subjektas tampa atsakomybėn traukiamu asmeniu Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. prasme. Pažymėtina, kad ir pati Konkurencijos taryba neginčijo, jog apeliantas laikytinas atsakomybėn patrauktu asmeniu (savo atsiliepime Konkurencijos taryba įrodinėjo, jog egzistuoja galimybė, kad pažeidimas yra tęstinis).
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija tyrimo pradėjimo nelaikyti patraukimu atsakomybėn prieštarauja proceso teisėje pripažįstamam procesinio ekonomiškumo principui – tiek baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos, tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančios teisės normos įtvirtina vieningą principą: procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu yra suėję patraukimo atsakomybėn senaties terminai.
Skundžiamu nutarimu nėra sprendžiamas apelianto patraukimo atsakomybėn klausimas. Atsiribojant nuo ginčo dėl apelianto veiksmų teisėtumo, akivaizdu, jog priimdama nutarimą Nr. 2S-16 2005 metų pabaigoje (t.y. 2005 m. gruodžio 22 d.) Konkurencijos taryba realią turėjo galimybę įvertinti, ar pažeidimu pripažinti apelianto veiksmai tęsėsi ir po 2004 m. Konkurencijos taryba tokio vertinimo nepateikė, kadangi, kaip minėta anksčiau, jos tyrimas buvo apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu. Šios bylos metu Konkurencijos taryba taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą apie galimai tęstinį apelianto veiksmų pobūdį. Pažymėtina, kad tokių įrodymų Konkurencijos taryba pateikti ir negalėjo, kadangi tyrimas apėmė konkretų laikotarpį iki 2004 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties, Konkurencijos tarybos sprendimas atnaujinti tyrimą iš esmės reiškia sprendimą atnaujinti apelianto veiklos 2002 – 2004 m. tyrimą. Tuo tarpu, kaip buvo minėta, nuo paskutinių tiriamų veiksmų pabaigos yra praėję Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. numatytas senaties terminas. Pirmosios instancijos teismo pateikiama Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. nuostatos interpretacija yra ne tik nesuderinama su procesinio ekonomiškumo principu, bet ir sudaro prielaidas institucijai piktnaudžiauti – pripažinus, jog atnaujinat tyrimą nėra vertinamas senaties termino taikymo klausimas, Konkurencijos tarybai yra sudaromos prielaidos tyrimo atnaujinimą išnaudoti vien tam, kad būtų įrodomas tęstinis pažeidimo pobūdis.
Atsiliepimas
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu prašo pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad apelianto keliamas klausimas dėl patraukimo atsakomybėn momento nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės senaties termino taikymui, kadangi, kaip jau Konkurencijos taryba yra pabrėžusi savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui, Konkurencijos įstatymas sieja patraukimo atsakomybėn termino skaičiavimą su pažeidimą sudarančių veiksmų pabaiga. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apie įtariamą pažeidimą sudarančių veiksmų nutraukimą duomenų nėra. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, esant minėtai 2008 m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kurią Konkurencijos tarybai vykdyti yra privalu, senaties terminą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas bet kuriuo atveju negalėtų daryti jokios įtakos Nutarimo galiojimui.
Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas trejų metų patraukimo atsakomybėn terminas siejamas su nagrinėjamų veiksmų atlikimu, tiksliau – jų pabaiga. Nagrinėtų veiksmų pradžios momentas, bei vertinimas dėl jų pabaigimo pateikiamas 2005 m. gruodžio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimo 2S-16 9 punkte, aptariant skirtinos baudos dydį. Šiame punkte nurodoma, kad šio nutarimo 5.3 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2002 metų pradžia, nutarimo 5.4.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2003 metų pradžia, nutarimo 5.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto ir 5.2 dalyje nurodyto 9 straipsnio pažeidimų pradžia laikytina 2004 metų pradžia. Duomenų, kad AB „Mažeikių nafta“ nutraukė veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos teisės normas, nėra, išskyrus nutarimo 5.4.2 dalyje nurodytą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą, kuris truko nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tokias 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatas, matyti, kad šio nutarimo priėmimo metu trejų metų patraukimo atsakomybėn terminas net nebuvo prasidėjęs, išskyrus vieną įvardintą veiksmų grupę. Be to, netgi ir dėl pastarojo, dar tyrimo metu pasibaigusio, galimo pažeidimo AB „Mažeikių nafta“ galėtų būti traukiama atsakomybėn. Apeliantas savo apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja, kad veiksmų pabaiga automatiškai reiškia ir suėjusį senaties terminą – vadovaujantis administracinėje teisėje taikomais principais, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą atitinkamai institucijai, senaties terminas skaičiuojamas iš naujo, – taigi, jis tikrai negali būti laikomas pasibaigusiu. Konkurencijos tarybos nuomone, aplinkybė, kad ir šiuo metu nėra jokių duomenų apie 2005 m. gruodžio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 2S-16 nagrinėtų veiksmų nutraukimą bei AB „Mažeikių nafta“ elgesio pasikeitimą, dar kartą patvirtina, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytas patraukimo atsakomybėn terminas pagal turimą informaciją iš viso nėra prasidėjęs. Susiklosčius dabartinei situacijai, kai 2008 m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas buvo iš dalies panaikintas ir byla grąžinta Konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą, patraukimo atsakomybėn terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo minėtos teismo nutarties priėmimo dienos (tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų pripažinta, kad šis terminas yra prasidėjęs). Toks termino eigos vertinimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi nebūtų sudaryta galimybė ūkio subjektui išvengti atsakomybės už vienus pavojingiausių ekonominio pobūdžio pažeidimų, t.y. Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Atkreipia dėmesį ir į Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas konkurencijos teisės normų pažeidimų atvejais. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas laikotarpiui, kurį Komisijos sprendimas yra peržiūrimas Teisingumo Teisme. Taigi, šia teisės norma taip pat sudaroma galimybė Europos Komisijai „pataisyti“ atlikto tyrimo trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti, net ir po Europos Teisingumo Teismo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus momentą, o LVAT nutartyje įtvirtintas įpareigojimas atlikti papildomą tyrimą jokiu būdu negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip užkertantis kelią Konkurencijos tarybai taikyti Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. nustatytą senaties terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis ABTĮ 96 straipsniu teismo sprendimas turi būti įvykdytas įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui administracinėje byloje. Administracinio teismo sprendimo vykdymo tvarka nustatyta ABTĮ 97 straipsnyje.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A248-715/2008 panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 2S-16 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui“ rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią punktus ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A248-715/2008 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba privalėjo atnaujinti tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nutarimu yra tik atnaujinamas anksčiau vykdytas tyrimas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą, o ne pradedamas naujas tyrimas. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis, pagal kurią ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o, esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos, yra sietinas su naujo tyrimo pradėjimu ir ūkio subjektų patraukimu atsakomybėn.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.