- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- A2-739-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- J. B.
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 124.1, 124.2.2.
2009 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-632-90/2006, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-632-90/2006, kurioje Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatė naudojimosi 0,2667 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: N. K. paskyrė naudotis 0,1333 ha sklypo dalimi, kuri plane pažymėta raide „L“, o J. B. paskyrė naudotis 0,1334 ha sklypo dalimi, kuri plane pažymėta raide „B“. Pareiškėjas nurodė, kad antstoliui S. V. ėmus reikalauti, kad jis vykdytų teismo sprendimą, paaiškėjo, kad sprendimo jis įvykdyti negali, nes neturi konkrečių planų, kurie turėtų būti prie teismo sprendimo kaip sudedamoji dalis. Toks planas teismo pareiškėjui nebuvo įteiktas, be to, susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, kad plano nėra ir byloje. Šią aplinkybę pareiškėjas laikė pagrindu atnaujinti civilinį procesą byloje, nes jos nebuvo ir ji negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Nors N. K. pateikė planą antstoliui S. V., tačiau to plano teisine galia pareiškėjas abejoja, nes nėra įsitikinęs, kad tai tas planas, kuris buvo byloje sprendimo priėmimo momentu.
Atsiliepimas
Atsakovė N. K. su pareiškimu nesutiko, laikė, kad pagrindo procesui atnaujinti nėra. Nurodė, kad teismas žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal jos pateiktą planą, kurį sudarė KŪB „Kaliforma“. Šį naudojimosi žemės sklypu planą jos prašymu teismas grąžino jai 2006 m. spalio mėn., po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas. Minimas planas J. B. buvo pateiktas dar 2006 m. birželio mėn. kartu su paruošiamaisiais procesiniais dokumentais. Apeliacine tvarka pareiškėjas teismo sprendimo neskundė, priešingai, 2006 m. lapkričio mėn. pareiškėjas raštu kreipėsi į ją ir prašė atmatuoti jam pagal planą ariamos žemės dalį, taip sudarydamas įspūdį, kad teismo sprendimą jis vykdo. Šiuo metu pareiškėjas nenurodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl atsakovė prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas remiasi CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu procesui byloje atnaujinti, t.y., naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri jam nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas nurodo, kad išnagrinėtoje byloje nėra plano, pagal kurį buvo nustatyta tvarka jam ir atsakovei N. K. naudotis žemės sklypo dalimis. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė nėra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jam bylos nagrinėjimo metu. Teismas laikė, kad tai, jog šiuo metu jau išnagrinėtoje ir perduotoje teismo archyvui byloje nėra plano, kurio pagrindu teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, įtakos sprendimo teisingumui ir teisėtumui neturi, ieškovo procesinių teisių nepažeidžia. Pats ieškovas nurodė, kad planas byloje jos nagrinėjimo metu buvo, priimant sprendimą jis buvo susipažinęs su juo, sprendimo apeliacine tvarka neskundė, nes teismo procesinis dokumentas ji tenkino. Planas N. K. prašymu po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo buvo grąžintas jai, kaip ir numato civilinio proceso normos. Tai, kad byloje neliko plano kopijos, nesuteikia ieškovui teisės iš naujo pradėti bylinėjimąsi. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Ieškovas privalo įvertinti, kad tokį planą turi N. K., kuri neprieštarauja, kad planu pasinaudotų ieškovas, be to, planą taip pat turi jį sudariusi įstaiga, galbūt ir kitos institucijos. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turi įvertinti objektyvias šiuo metu esančias sąlygas ir galimybes gauti planą, įvertinti, ar jo veiksmai nebus kvalifikuojami kaip vengimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, juolab kad po sprendimo įsiteisėjimo praėjo pustrečių metų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą šioje byloje. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra neteisėta dėl šių motyvų:
1) teismo nutartis sukelia teisines pasekmes, dėl kurių nukenčia teisėti ieškovo interesai. Byloje nėra svarbaus tokio pobūdžio bylose dokumento, žemės sklypo plano, kurio pagrindu priimtas teismo sprendimas. Ieškovas, negalėdamas teisėtu būdu iš teismo žinioje esančios bylos gauti tokio plano, negali vykdyti priimto teismo sprendimo, kaip to reikalauja antstolis;
2) tik plano kopija iš šios bylos būtų tikra, kuria ir būtų galima vadovautis vykdant teismo sprendimą. Kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo kaip sprendimą vykdyti, kai byloje nėra plano, nėra pagrindo. Jeigu byloje nėra plano, reikia, kad jį bylos nagrinėjimo metu atsakovė N. K. oficialiai pateiktų, teismas priimtų, prijungtų prie bylos ir įvertintų priimant naują sprendimą;
3) 2009 m. sausio mėn. 21 d. susipažinus su visa Alytaus rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-632-90/2006 nustatyta, kad padalinimo plano, kurio pagrindu priimtas teismo sprendimas, nėra. Antstolis S. V., vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2-632-90/2006, kurį 2007 m. vasario 1 d. išdavė Alytaus rajono apylinkės teismas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pradėjo reikalauti, kad atsakovei N. K. būtų leista naudotis 332 kv. m žemės sklypo dalimi. Antstolis nurodė, kad ši žemės sklypo dalis yra sudedamoji žemės sklypo, plane pažymėto raide „L“, dalis;
4) nagrinėjant bylą buvo teikiama daug ginčo žemės sklypo padalinimo ir kitokių planų, todėl nėra žinoma, kuriuo planu teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Žemės sklypo padalinimo plano, kurio pagrindu priimtas sprendimas, ieškovas nematė, jo neturi ir nežino, ar jis buvo pateiktas į bylą. Šioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus, procesas šioje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Šios esminės paaiškėjusios ir anksčiau nežinomos aplinkybės esmė yra ta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra plano, kurio pagrindu priimtas sprendimas, to plano negalima gauti iš šios civilinės bylos ir tuo pačiu negalima tinkamai vykdyti priimto teismo sprendimo, nes nežinoma, ar nagrinėjant šią civilinę bylą teismui buvo pateiktas būtent šis planas;
5) naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę priimant naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, o taip pat išspręsti kiti reikalavimai, atsižvelgiant į prašymus ar ieškinio reikalavimus;
6) pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės suteikia galimybę atnaujinti procesą šioje byloje, nes anksčiau priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir ta prasme, kad nėra galimybės jį įvykdyti;
7) pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimas šioje byloje nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, priešingai, tai yra ekonomiškiausias, labiausiai koncentruotas ir protingiausias pasirinkimas, tikslingiausias būdas išsiaiškinti ginčo teismo sprendimo vykdymo galimybes ir galimybę ateityje vykdyti ginčo teismo sprendimą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-386-652/2009 įvertinta pareiškime nurodyta aplinkybė, kad be plano negalima vykdyti tokio teismo sprendimo, todėl antstolio S. V. prašymas dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą yra atmestas;
8) nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad išnagrinėtoje ir teismo archyvui perduotoje byloje plano nebuvimas įtakos sprendimo teisingumui ir teisėtumui neturi ir pareiškėjo procesinių teisių nepažeidžia. Šis teismo argumentas neteisingas, nes teismas skiria pinigines baudas, versdamas vykdyti priimtą sprendimą, kurio įvykdyti negalima, nes išnagrinėtoje byloje nėra žemės sklypo padalinimo plano, kurio nuorašo negalima gauti iš bylos teisme, institucijoje, kurioje negali dingti bylos dokumentai, nes tik byloje esantys dokumentai, kurių užfiksuotas procesinis jų priėmimas, prijungimas prie bylos ir jų pagrindu priimto sprendimas gali būti teisėtas;
9) nepagrįstas teismo argumentas, kad jeigu šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, vadinasi, jis tenkino. Šioje situacijoje buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, kuria dėl neturtingumo ir sveikatos būklės pasinaudoti nebuvo galimybių;
10) nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad žemės sklypo planą buvo galima gauti iš kitur. Kadangi tik civilinėje byloje esančio plano pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas, todėl tik iš bylos ir buvo galima jį pateikti;
11) tik atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje galima teisingai išspręsti šį teisinį kazusą, nes priimta ir skundžiama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė N. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija, dėl to galiojančio Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje įtvirtinti išimtiniai atvejai, kuriuos įrodžius yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesą, įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad faktas, jog įstatymų leidėjas CPK 366 straipsnyje nustatė išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas dėl bylos baigties.
Byloje ieškovas J. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Civilinėje byloje Nr. 2-632-90/06 šalys bylinėjosi dėl nuosavybės teisių atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu patenkintas atsakovės N. K. priešieškinio pareiškimas dėl 0,2667 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , ir nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo padalinimo projektą, kuriuo ieškovui J. B. paskirta naudoti 0,1334 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o atsakovei N. K. – 0,1333 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide ,,L“. 4,45 kv.m žemės sklypo daliai nustatytas servitutas, kad būtų galima prieiti prie šulinio, esančio ieškovo J. B. naudojamojoje žemės sklypo dalyje. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė N. K. pateikė teismui sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklype esančio gyvenamojo namo patalpų plotų pasidalijimo projekto planą. Remdamasis atsakovės N. K. plano projektu pirmosios instancijos teismas atidalino iš bendrosios nuosavybės ir nustatė 0,2667 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką – tai patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-632-90/06. Žemės sklypo padalinimo projektas, kurį sudarė KŪB „KaliForma“, buvo pateiktas ne tik civilinėje byloje, bet ir proceso dalyviams, apeliantas taip pat gavo plano projektą, tai nustatyta jo paties paaiškinimu (b. l. 25). Po bylos išnagrinėjimo KŪB „KaliForma“ projektas teismo iniciatyva 2006-10-25 raštu Nr. 2-632/90 grąžintas N. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ginčo projektas buvo pateiktas ir apžiūrėtas. Projekte yra atžymos, kad projekto duomenys suderinti Alytaus žemėtvarkos skyriuje, projektą atsakovės prašymu sudarė KŪB „KaliForma“. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad būtent šis projektas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris, remdamasis projektu, priėmė sprendimą dėl 0,2667 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , atidalijimo ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Netikėti šiuo atsakovės paaiškinimu nėra pagrindo.
CPK 178 str. pasakyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad teismas, sprendime nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, vadovavosi kitu planu. Todėl apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą byloje dėl 0,2667 ha žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo remdamasis kitais įrodymais, atmestinas kaip neįrodytas.
CPK 198 str. 3 d. pasakyta, kad byloje esantys dokumentų originalai juos pateikusių asmenų prašymu gali būti grąžinami. Tuo atveju byloje turi būti paliekami šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinti grąžinamų dokumentų nuorašai. Todėl pagrįstu pripažintinas apelianto motyvas, kad žemės sklypo projektas, kurį sudarė KŪB „KaliForma“ turėjo būti paliktas byloje, o ne grąžintas atsakovei.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad nesant projekto plano civilinėje byloje negali būti įvykdytas teismo sprendimas, nes neliko jokių duomenų apie žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą. Teismo sprendimo duomenys kartu su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekto dokumentais sprendimui įsigaliojus turi būti pateikti Nekilnojamo turto registrui, kad esant reikalui galėtų būti pateikti tiek ginčo šalims, tiek antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą. Kad ginčo planas ir teismo sprendimas neperduoti Nekilnojamo turto registrui, byloje duomenų nėra. Todėl apelianto motyvas, kad neišliko projekto planas ir dėl to negali būti tinkamai įvykdytas teismo sprendimas, pripažintinas nepagrįstu.
Atmestinas apelianto motyvas, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę priimant naują sprendimą. Visų pirma, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė teismo sprendimo vykdymo procese pateikė kitą projektą, o ne tą, kurio pagrindu priimtas teismo sprendimas. Antra, byloje nėra įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui nebuvo žinoma, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo projektą, kurį sudarė KŪB „KaliForma“ ir šio projekto pagrindu priėmė teismo sprendimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo. Trečia, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė KŪB „KaliForma“ užsakė kelis skirtingus projektus, kurie buvo pateikti byloje. 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendime pirmosios instancijos teismas kalbėjo apie atsakovės pateiktą KŪB ,,KaliForma“ paruoštą ir su Žemėtvarkos skyriumi suderintą projektą, kuriame apeliantui J. B. paskirtina žemės sklypo dalis pažymėta melsva spalva ir paženklinta raide „B“, o atsakovei N. K. paskirtina naudotis žemės sklypo dalis pažymėta rausva spalva ir paženklinta raide „L“. Minėti teismo sprendimo motyvai sutampa su pateikto teisėjų kolegijai plano brėžiniais, todėl nesant kitų įrodymų laikoma, kad kito KŪB „KaliForma“ projekto pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo J. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas pagrįstai, ši nutartis yra teisėta. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis nekeistina (CPK 3337 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėjo bylinėjimosi išlaidų, nes ją atstovavo advokatė V. T. (b. l. 37).Atsakovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatei 400 Lt (pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 452248). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Atmetus ieškovo skundą atsakovei priteistinos 400 Lt atstovavimo išlaidos, nes jos yra būtinos, protingos, neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bei atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties nekeisti.
Priteisti iš ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 400 (keturių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).