Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-07 · Byla Nr. N-444-1504-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-07
Bylos Nr.
N-444-1504-08
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
T. V.
Administracinė byla Nr. N444 -1504/2008.Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulis 2008 m. sausio 1 d. surašė T. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punktą, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje (b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. nutarimu T. V. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta administracinė nuobauda – 15 (penkiolikos) dienų administracinis areštas su 2 (dvejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. V. 2008 m. sausio 1 d., apie 3.30 val., Gynėjų g. 6, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA CARINA, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,51 promilės). Tokiais savo veiksmais T. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, neneigė, jog vairavo neblaivus, parodė, kad buvo išgėręs 0,5 l degtinės. Be to, T. V. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. E 667683, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b. l. 2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 14), transporto priemonės paėmimo protokolu (b. l. 15), alkotesterio parodymu (b. l. 6), tarnybiniais pranešimais (b. l. 12; 13).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nenustatė T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę – neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį yra paskirta administracinė nuobauda, ir 2008 m. sausio 29 d. nutarimu paskyrė T. V. administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Administracinio arešto vykdymas atidėtas iki 2008 m. vasario 11 d.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarimą dalyje dėl 15 (penkiolikos) dienų administracinio arešto skyrimo, paskiriant švelnesnę nuobaudą – 2000 litų baudą arba paskirtai nuobaudai - administraciniam areštui - taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą įstatymo nustatyta tvarka paskiriant atlikti viešuosius darbus.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Jis nurodo, jog teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailisi dėl to, ką padarė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tai pat nurodo, kad buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi šaukimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą gavo tik likus 7 dienoms iki teismo posėdžio ir atsižvelgiant į jo darbo grafiką nespėjo susipažinti su bylos medžiaga ir susirasti atstovo. Nepaisant to, teismas bylą išnagrinėjo, tuo pažeisdamas teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba (ATPK 272 str.). Teigia, kad be advokato dalyvavimo nesugebėjo paaiškinti teismui, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, o tai vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodo, kad nors teismas, parinkdamas griežčiausią administracinę nuobaudą rėmėsi aplinkybe, kad asmuo jau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau baustas jis buvo tik už sustojimą (stovėjimą) vietose, kur tai trukdo eismui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad jam paskyrus baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu įstatyme įtvirtinti nuobaudos tikslai būtų pasiekti, o administracinis areštas yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui nuobauda, kuri sukeltų labai neigiamas pasekmes, t.y. jis galėtų būti atleistas iš darbo, negalėtų susimokėti už studijas bei laikyti egzaminų sesijos, kuri prasideda 2008 m. vasario 4 d., kadangi administracinio arešto vykdymas paskirtas nuo 2008 m. vasario 11 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliacinį skundą taip pat grindžia ta aplinkybe, kad teismas, skirdamas administracinį areštą netaikė sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad būtų sutikęs atlikti teismo paskirtus viešuosius darbus, tuo tarpu teismas net nesvarstė tokios galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarimą dalyje dėl 15 dienų administracinio arešto skyrimo, paskiriant švelnesnę nuobaudą – 2000 litų baudą arba taikant sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą įstatymo nustatyta tvarka paskiriant atlikti viešuosius darbus. Padaryto administracinio teisės pažeidimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta, nuobaudos paskirtos iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir padaryto pažeidimo pobūdį

Remiantis ATPK 20 straipsniu administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo-užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Taigi ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Byloje nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nors apeliantas nurodo, kad jo anksčiau padarytas pažeidimas nėra tapatus pažeidimui, už kurį nuobauda jam paskirta skundžiamu nutarimu (baustas jis buvo už sustojimą (stovėjimą) vietose, kur tai trukdo transporto eismui, b. l. 18), tačiau šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju - dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Taigi nors ankstesnis pažeidimas ir nėra grubus Kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejis, tačiau jis bet kokiu atveju lemia tai, kad nagrinėjamas pažeidimas jau yra pakartotinis, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija taikoma tiek nustačius vidutinio girtumo, tiek sunkaus girtumo laipsnį. Kadangi vidutinis ar sunkus girtumas yra šį pažeidimą kvalifikuojantis požymis, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas ne vidutinis, o sunkus girtumo laipsnis, nelaikytina atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai yra viena iš aplinkybių, į kurią galima atsižvelgti vertinant padaryto pažeidimo pobūdį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Realų pavojingą veikos pobūdį įrodo ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai, pagal kuriuos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę sunkaus girtumo būklėje Vilniaus miesto centre, Gynėjų g., užvažiavo ant šaligatvio arti pastato Gynėjų g. 6 laiptų ir vos nekliudė kito automobilio, todėl buvo sulaikytas pastate budėjusio Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus 3 – iosios kuopos 1 būrio postinio (b. l. 12, 13). Tai, kad pažeidimas padarytas miesto centre, vairuojant transporto priemonę sunkaus girtumo būklėje, parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimas darytas visiškai sąmoningai, nes tai, kad asmeniui nustatytas 2,51 promilės girtumo laipsnis, reiškia, kad asmeniui negalėjo likti jokių abejonių, jog jo būklė yra tokia, kai nebegalima vairuoti. Ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, jog prieš vairuodamas buvo išgėręs 0.5 l degtinės (b. l. 25).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad jis dėl pažeidimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, o administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti taikant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ir baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sulaikytas vairuojantis neblaivus, sunkaus girtumo būklėje, nuo bet kokių paaiškinimų atsisakė (b. l. 2), atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitus dokumentus (b. l. 2, 3, 14, 15), taigi negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino savo kaltę, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kad būtų gailėjęsis dėl padarytos veikos. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad nesugebėjo pirmosios instancijos teisme paaiškinti, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo. Visa tai rodo, kad yra pagrindo šią aplinkybę laikyti deklaratyvia, t. y. nelaikyti jos atsakomybę lengvinančia.

Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam nėra pagrindas neskirti administracinio arešto, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies sudėtis nenumato pažeidimo pakartotinumo kaip būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio. Jei asmuo būtų pakartotinai sulaikytas vairuojantis neblaivus, jam papildomai grėstų ir transporto priemonės konfiskavimas (ATPK 130² str.). Skirtingų pažeidimų sudėčių įtvirtinimas ir skirtingų sankcijų numatymas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje leidžia daryti išvadą, kad tai, jog asmuo pirmą kartą sulaikytas vairuojantis vidutinio ar sunkaus girtumo būklėje, nėra pagrindas neskirti jam administracinio arešto.

Nustačius asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes: nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, padarytas vienas pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeidimą gali būti skiriama nuo 10 iki 30 parų arešto ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo dvejų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę nuobaudą nei šioje sankcijoje nustatytas vidurkis - 15 (penkiolika) parų arešto (vidurkis būtų 20 parų) ir minimalų sankcijoje nurodyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį – dvejus metus. Todėl laikytina, kad paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota, o apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos nuobaudos - nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog apeliantas yra studentas, dirba ir jam administracinis areštas sukels neigiamų pasekmių, yra neišvengiama administracinės nuobaudos – adminstracinio arešto skyrimo dalis. Darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui ar studijoms turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų: asmuo, vairuodamas transporto priemonę sunkaus girtumo būklėje, yra itin pavojingas visuomenei, ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Apeliacinio skundo argumentai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nespėjo susipažinti su bylos medžiaga ir susirasti atstovo, o teismas, nepaisydamas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo, taip pažeisdamas jo teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, atmestini. Pirmosios instancijos teismas neprivalo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jei tokio prašymo priežastys nėra svarbios. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, sąlygojančių negalimumą dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime teismo paskirtu laiku. Administracinio teisės pažeidimo protokolas asmeniui surašytas 2008 m. sausio 1 d. Jau nuo šio momento asmuo galėjo pradėti rūpintis tinkama savo teisių gynyba, ieškotis atstovo. Šaukimas į teismą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įteiktas asmeniškai 2008 m. sausio 17 d., o teismo posėdis paskirtas 2008 m. sausio 29 d. Toks 12 dienų terminas laikytinas pakankamu susipažinti su bylos medžiaga ir susirasti atstovą, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad atstovas jam reikalingas.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinį areštą netaikė sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo, pasakytina, kad ATPK 338¹ straipsnis nenustato detalių kriterijų, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne. ATPK 338¹ straipsnis paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Darytina išvada, kad paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybę atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo 1 iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė svarbių, išimtinių priežasčių, kurios lemtų būtinybę sąlyginai atidėti paskirtos administracinės nuobaudos – administracinio arešto vykdymą. Vien tai, kad asmuo dirba, studijuoja, negali būti laikoma svarbiomis, išimtinėmis aplinkybėmis. Asmens sutikimas sąlyginio administracinio arešto atidėjimo metu atlikti nemokamus viešuosius darbus, nenustačius minėtų svarbių, išimtinių priežasčių, taip pat nėra pakankamas pagrindas sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, parinkdamas administracinę nuobaudą tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius