- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-192-193/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- S. Ž.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutarties, kuria patenkintas nuteistojo S. Ž. prašymas ir jam panaikintas teistumas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nuosprendį,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2009-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. Ž. buvo atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartimi patenkintas nuteistojo S. Ž. prašymas ir jam panaikintas teistumas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nuosprendį.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistojo S. Ž. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikytų BK 75 str., 97 str. ir BPK 363 str. 1 d. nuostatų. Nurodo, kad teistumo panaikinimo tvarką reglamentuoja BPK 363 str. kurio pirmojoje dalyje yra nurodyta, kad atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Kadangi S. Ž. nutarties priėmimo dieną (2010-02-01) nebuvo atlikęs jam paskirtosios bausmės, nes buvo praėję vos daugiau nei pusė 2009-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio, toks jo prašymas dėl teistumo panaikinimo iš esmės negalėjo būti nagrinėjamas, nes bausmė, kaip to reikalauja BPK 363 str. 1 d., dar nėra atlikta. Prokuroras teigia, kad S. Ž. teistumo laikotarpis sutampa su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo parengtos Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos nuostatomis, trumpinti ar panaikinti teistumo anksčiau nei pasibaigs bausmės vykdymo atidėjimas, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad sprendimą dėl nuteistojo atleidimo (ar neatleidimo) nuo bausmės suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teismas gali priimti tik turėdamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos (pataisos inspekcijos) teikimą bei medžiagą apie nuteitojo elgesį. Galimybių, kad atleidimo nuo bausmės bei tuo pačiu ir teistumo išnykimo, klausimas būtų išspręstas nesant nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimo, o tik prašant pačiam nuteistajam, įstatyme nenumatyta. Be to, įstatymas iš viso nenumato galimybių svarstyti atleidimo nuo bausmės klausimo, kai nėra pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikas. Prokuroras skunde teigia, kad teismas, patenkinęs nuteistojo S. Ž. prašymą panaikinti jo teistumą suėjus nemažiau kaip pusei teistumo termino, neteisėtai iš esmės pakeitė 2009-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. Ž. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, S. Ž. pareiškė, kad skundą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas.
Apylinkės teismas teistumą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nuosprendį S. Ž. panaikino nepagrįstai.
Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Nagrinėjamu atveju teistumą S. Ž. sąlygojo jo atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo bei nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Pagal BK 97 str. 3 d. 1 p. asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Sutinkamai su šios teisės normos nuostatomis, S. Ž. laikytinas turinčiu teistumą iki jam apkaltinamuoju 2009-06-30 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pasibaigimo. Kadangi teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo tokio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai S. Ž. bausmės vykdymo atidėjimas baigiasi 2010-06-30.
Tačiau BK 97 straipsnis taip pat nustato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Šių nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja bei detalizuoja Lietuvos Respublikos BPK 363 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Iš to seka, kad BPK 363 straipsnio taikymas ir atitinkamai teistumo panaikinimo klausimo nagrinėjimas galimas tik asmeniui jau atlikus bausmę. Tokiu būdu konstatuotina, kad teistumo panaikinimas, taip pat ir teistumo laiko sutrumpinimas, negalimas asmeniui taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas ir taip yra lengvesnė baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Taikant šį institutą taip pat įgyvendami bausmės tikslai. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi panaikinus S. Ž. teistumą, atitinkamai panaikinamas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nusprendžiu paskirtos bausmės įgyvendinimas. Baudžiamajame įstatyme nenustatyta pagrindų sutrumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Todėl apylinkės teismo sprendimą panaikinti S. Ž. teistumą negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Nuteistojo pageidavimas, šiuo atveju pasireiškęs pateikiant teismui prašymą, negali įtakoti jam įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nusprendžiu paskirtos bausmės realizavimo. O ir pats teismas negali keisti savo priimto įsiteisėjusio sprendimo nagrinėjamu bausmės aspektu.
Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas panaikino S. Ž. teistumą pagal jo prašymą atsižvelgęs tik į tai, kad iki nuosprendžio priėmimo S. Ž. baigė krautuvų vairuotojo mokymo programą, yra dirbęs užsienyje fabriko darbuotoju, nutarties priėmimo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, naujų administracinių teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė, nuteistasis nurodo, kad panaikinus teistumą turėtų galimybę dirbti užsienyje, t.y. teistumą S. Ž. panaikino praktiškai vien dėl to, kad jis per pusę metų po nuosprendžio priėmimo nebuvo baustas, yra bedarbis ir nori dirbti užsienyje. Tai nėra tokios pozityvios aplinkybės, kad jų pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog teistumo instituto, numatyto BK 97 str., tikslai jau yra pasiekti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą: nuteistojo S. Ž. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.