Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4545-484/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-27
Bylos Nr.: eI-4545-484/2018
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Hanse Trailer“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-4545-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03083-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.3.2; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanse Trailer“ atstovui advokatui A. Š.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanse Trailer“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hanse Trailer“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė, mokesčių mokėtoja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. S-137(7-120/2018) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, centrinis mokesčių administratorius, atsakovas) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-200.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, nes nesutinka su apskaičiuotu papildomai mokėtinu į biudžetą 242 904 Lt (70 350 Eur) pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Pareiškėja nesutinka su VMI ir MGK išvadomis, jog Bendrovė neįgijo teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą, nes neįrodė, kad Bendrovės įsigyti penki vilkikai, kuriuos ji pardavė Lenkijos bendrovei KIMM SP.zo o. (toliau – KIMM), buvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Bendrovė taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su PVM sukčiavimu.

Pareiškėja skunde pripažįsta, jog prielaida, kad KIMM įsigyti vilkikai galėjo būti neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, egzistuoja, tačiau teigia, kad Bendrovė apie tai jokių duomenų neturi. Mano, jog dėl UAB „Ardovitė“ darbuotojų sukčiavimo, pareiškėja negali būti atsakinga. Pareiškėjos tvirtinimu, Bendrovė veikė pasitikėdama KIMM pateiktais dokumentais, patvirtinančiais vilkikų išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, bei UAB „Ardovitė“ atstovų tarpininkavimu sandoryje ir neturėjo priemonių ar teisėtų galimybių patikrinti vilkikų išgabenimo fakto ar jų perdavimo kitai Lenkijos bendrovei Import Truck Wona Bogucka bei kitų aplinkybių, apie kurias, anot pareiškėjos, ir VMI sužinojo, tik gavusi informaciją iš Lenkijos mokesčių administratoriaus.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad Bendrovė buvo sąžininga, nes VMI, patikrinusi kitus Bendrovės sandorius dėl vilkikų pardavimo į kitas Bendrijos šalis, priekaištų dėl pritaikyto 0 proc. PVM neturėjo. Pareiškėja taip pat mano, jog VMI neteisėtai priskaičiavo Bendrovei PVM delspinigius, nes pagal patikrinimo akto duomenis Bendrovė turi 58 214,79 Eur PVM permoką.

Pareiškėja, savo poziciją grindžia PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, t. y. LVAT išplėstinės kolegijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017.

Be to, pareiškėja skunde pažymi, kad vilkikų išgabenimą iš Lietuvos Respublikos organizavo KIMM ir UAB „Ardovitė“ atsakingi asmenys. Bendrovė neturi galimybės pateikti objektyvių ir nekeliančių abejonių įrodymų, nes Bendrovė privalo vadovautis tais dokumentais, kuriuos ji gavo iš KIMM, t. y.: KIMM pasirašytomis penkiomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodyta, kad KIMM vilkikus gavo; pasirašytais penkiais CMR važtaraščiais su vežėjo ir kito įgijėjo Lenkijos bendrovės Import Truck Iwona Bogucka anstpaudais; KIMM atsakingų asmenų penkiais rašytiniais patvirtinimais, kad vilkikai buvo pristatyti į Lenkiją. Pareiškėja mano, kad ta aplinkybė, jog vilkikų pristatymo adresas buvo ne KIMM buveinės adresas, o Lenkijos bendrovė Import Truck Iwona Bogucka, yra formalus trūkumas ir bylai nėra reikšmingas. Bendrovė teigia, kad įvykdė savo pareigą, susijusią su tiekimo Bendrijos viduje įrodymu, o KIMM galimai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo išsiųsti ar išgabenti vilkikus iš Lietuvos, todėl prievolė sumokėti PVM Lietuvoje tenka ne Bendrovei, o KIMM. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lenkijos bendrovė KIMM vilkikus Lenkijos bendrovei Import Truck Iwona Bogucka pardavė vilkikams esant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl mano, kad Lenkijos bendrovė KIMM privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoja Lietuvoje.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad vilkikų prekyba buvo įprasta Bendrovės ūkinė komercinė veikla. Bendrovė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. iš to paties pardavėjo – UAB „Vlantana“ buvo įsigijusi 15 vilkikų. Penkis vilkikus pardavė Lenkijos bendrovei V.I.P.S – Arts ir penkis vilkikus – tai pačiai Lenkijos bendrovei KIMM, kuri juos perpardavė Lenkijos bendrovei Import Truck Iwona Bogucka. Pažymi, kad šie sandoriai vyko iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir mokestiniame ginče nagrinėjami sandoriai. Pareiškėja tvirtina, kad Bendrovė visuomet tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, susijusius su 0 proc. PVM tarifo taikymu, rinko įrodymus, susijusius su prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau nagrinėjamu atveju neturėjo galimybės sukontroliuoti Lenkijos bendrovės KIMM ir UAB „Ardovitė“ atsakingų asmenų veiksmų. Bendrovė pasitikėjo vykdomų sandorių teisėtumu. Bendrovė skunde pažymi, kad Lenkijos bendrovę KIMM ir UAB „Ardovitė“ siejo atstovavimo santykiai. Bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos vykdomi sandoriai bus PVM sukčiavimo dalimi.

Pareiškėja mano, kad centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo pagrindą atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių (el. byla, b. l. 1-14).

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad VMI, vykdydama 2016 m. gruodžio 27 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2613, atliko pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. 411280 iš UAB „Vlantana“, kodas 163377040, įsigijo 5 vilkikus Mercedes-Benz Actros, identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – vilkikai M. – B. A.). Dėl šių vilkikų pirkimo–pardavimo Bendrovė 2012 m. rugpjūčio 17 d. su UAB „Vlantana“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Vlantana“ įsipareigojo Bendrovės nuosavybėn perduoti penkis vilkikus M. – B. A., pagaminimo metai – 2012, o Bendrovė – priimti turtą ir už jį sumokėti 1 357 813,60 Lt (įskaitant 235 653,60 Lt PVM). Sutartyje nurodyta, kad turtą UAB „Vlantana“ privalo perduoti ne vėliau kaip per 1 dieną nuo visos turto kainos sumokėjimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sutartį pasirašė UAB „Vlantana“ direktorius A. S. ir UAB „Hanse Trailer“ naudotos technikos pardavimo vadybininkas D. K. Transporto priemonės perduotos pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. turto priėmimo-perdavimo aktą, kurį pasirašė UAB „Vlantana“ direktorius A. S. ir UAB „Hanse Trailer“ naudotos technikos pardavimo vadybininkas D. K. Turto priėmimo perdavimo aktas surašytas trimis egzemplioriais – po vieną pirkėjui, pardavėjui ir VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šios transporto priemonės UAB „Hanse Trailer“ vardu registruotos nebuvo.

Už pagal PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. (duomenys neskelbtini) pirktus vilkikus Bendrovė mokėjimą atliko 2012 m. rugpjūčio 24 d., t. y. pervedė 393 250 Eur (1 357 813,30 Lt) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Vlantana“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš UAB „Vlantana“ pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytus 5 vilkikus M.– B. A. Bendrovė tą pačią dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 22 d., pagal PVM sąskaitas faktūras: HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) patiekė Lenkijos PVM mokėtojui KIMM Sp. z o.o. ((duomenys neskelbtini)) už 1 156 688 Lt. Už prekes pirkėjas KIMM iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 27 d. d. pervedė 335 000 Eur (1 156 688 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Lenkijos įmonei KIMM vilkikai M.-B. A. parduoti su 3,08 procentų antkainiu. PVM sąskaitas faktūras HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė ir pasirašė Bendrovės administratorė V. A.; prekių (vilkikų) gavimas patvirtintas pirkėjo KIMM prezidento M. C. spaudu ir parašu. Pareiškėja į Europos Sąjungą tiekiamas prekes pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalį, apmokestino 0 procentų PVM tarifu.

Centrinio mokesčio administratoriaus teigimu, Bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog prekės pagal Lenkijos įmonei KIMM išrašytas PVM sąskaitas faktūras 1 156 688 Lt sumai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl Bendrovei už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota 242 904 Lt (70 350 Eur) papildomai mokėtina į biudžetą PVM suma.

Atsiliepimas

VMI atsiliepime pažymi, kad iš esmės ginčo dėl to, jog prekių (5 vilkikų Mercedes-Benz Actros) tiekimas Lenkijos įmonei KIMM netenkino visų trijų sąlygų lengvatinio 0 procentų tarifo taikymui, nėra. Todėl teigia, kad šiuo atveju turi būti vertinamas tiekėjo sąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir elgėsi rūpestingai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime. Centrinis mokesčių adminiustratorius, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, nurodo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga sandorių su Lenkijos įmone KIMM metu, todėl žinojo ar galėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose.

Atsakovė atsiliepime pabrėžia, kad anksčiau Bendrovė sandorių su Lenkijos mokesčių mokėtoju KIMM sudariusi nebuvo. Pareiškėja, tikrindama naujo pirkėjo patikimumą, apsiribojo tik Europos Sąjungos valstybių narių PVM mokėtojų identifikacinių duomenų patikrinimu, jokių kitų duomenų, pavyzdžiui, ar įmonė yra moki ir galinti atsiskaityti už pateiktas prekes, ar (ne)dalyvauja sukčiavimo sandoriuose, pareiškėja nerinko. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog sandoryje su Lenkijos įmone KIMM Bendrovės atstovai tiesiogiai bendravo su nurodytos įmonės įgaliotais atstovais. Pareiškėja nesurinko ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji įsitikino, jog prekes perduoda pirkėjo įgaliotam asmeniui (vežėjui). Pareiškėja patvirtino aplinkybę, jog prekių išgabenimo neorganizavo, o jį patikėjo UAB „Ardovitė“. Tačiau jokių sutarčių ar kitų rašytinių dokumentų, kurių pagrindu UAB „Ardovitė“ buvo patikėta organizuoti didelės vertės (1 156 688 Lt vertės transporto priemonių) krovinio gabenimą, pareiškėja nepateikė. Taip pat nepateikti apmokėjimą už tokias UAB „Ardovitė“ teiktas paslaugas patvirtinantys dokumentai. Aplinkybę, kad Bendrovė nesirūpino ir nesidomėjo dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, patvirtina ir tai, jog Bendrovės direktorius 2013 m. rugsėjo 19 d. pranešime, teiktame Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė, kad prekės buvo perduotos Klaipėdos rajone, UAB „Vlantana“ teritorijoje. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 12 d. VMI prie FM el. paštu teiktame paaiškinime dėl prekių perdavimo pirkėjui KIMM Sp. z o.o nurodė, kad prekės buvo perduotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas remdamasis šia prieštaringa Bendrovės pozicija dėl prekių perdavimo pirkėjui, tvirtina, kad Bendrovė privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jau 2012 m. rugpjūčio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pirkėjas (KIMM) pasirašė patvirtinimą, kad tiekėjo (Bendrovės) pateiktos prekės pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras buvo pristatytos pirkėjui. Todėl atsakovė daro išvadą, kad pirkėjas melagingai patvirtina realiai neegzistuojančias faktines aplinkybes. Tuo metu vilkikai ne tik nebuvo perduoti KIMM disponuoti kaip savininkui, tačiau ir pats Pareiškėjas jų (vilkikų) nebuvo gavęs (pagal lizingo davėjo UAB „Pahjola Finance“ pateiktą informaciją UAB „Vlantana“, kuri pardavė vilkikus pareiškėjai, nuosavybę į šiuos vilkikus įgijo tik 2012 m. rugpjūčio 24 d. Pažymi, kad jokių duomenų apie nurodytos neva klaidos ištaisymą ar bandymą ją ištaisyti pareiškėja nepateikė.

Dėl delspinigių apskaičiavimo mokesčių administratorius pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Apskaičiuojant delspinigius mokesčių mokėtojo turėtos mokesčių permokos buvo įvertintos (el. byla, b. l. 83-87, 95-99).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi teismui pateikto atsiliepimo į skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl papildomai apskaičiuoto 70 350 Eur PVM ir su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudos), centriniam mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 1 punkto ir 56 straipsnio nuostatas, nepagrįstai Lenkijos įmonei KIMM tiektas prekes apmokestino 0 procentų PVM tarifu.

Nustatyta, kad VMI 2018 m. balandžio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0660-161, kuriuo UAB „Hanse Trailer“ papildomai apskaičiavo sumokėti 242 904 Lt (70 350 Eur) PVM (el. byla, b. l. 43-55; MGK byla, b. l. 33-39).

Kaip matyti iš byloje esančio VMI 2018 m. balandžio 20 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0660-161 (toliau – Patikrinimo aktas), Bendrovės mokestinis patikrinimas inicijuotas iš Lenkijos centrinio mokesčių administratoriaus gavus atsakymus į 2014 m. sausio 17 d. išsiųstus SCAC formos paklausimus dėl Bendrovės vilkikų pardavimo Lenkijos įmonei KIMM ir sandoriuose dalyvavusių Lenkijos įmonių Transport Uslugovy A. K. ir Import Truck Iwona Bogucka aplinkybių. Tikrintas mokestinis laikotarpis nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Patikrinimo metu VMI nustatė, jog Bendrovė pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. 411280 iš UAB „Vlantana“ įsigijo 5 vilkikus M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos tą pačią dieną, t. y. pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitas faktūras: HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) patiekė Lenkijos PVM mokėtojui KIMM Sp. z o.o. (duomenys neskelbtini) už 1 156 688 Lt. Už prekes pirkėjas KIMM sp. z o.o. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 335 000 Eur (1 156 688 Lt).

Patikrinimo akte konstatuota, kad Lenkijos įmonei KIMM vilkikai M. – B. A.parduoti su 3,08 proc anktainiu. Bendrovė į ES tiekiamas prekes pagal PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį apmokestino 0 proc. PVM tarifu. Duomenis apie transporto priemonių tiekimą Bendrovė apskaitė 2012 m. rugpjūčio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre, deklaravo VMI pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) ir Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (FR0564).

Atlikęs patikrinimą, centrinis mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad Lenkijos įmonė KIMM iš Bendrovės įsigytus penkis vilkikus Mercedes-Benz Actros 2012 m. rugpjūčio 27 d. su 1,2 proc antkainiu pardavė Lenkijos įmonei Iwona Bogucka, kuri šiuos vilkikus 2012 m. rugpjūčio 28 d. su 1 proc. antkainiu pardavė Lietuvos įmonei UAB „TK Et Partner“, kuri šiuos vilkikus 2012 m. rugpjūčio 28 d. su 0,5 proc antkainiu pardavė UAB „Ardovitė“, kuri šiuos vilkikus 2012 m. rugpjūčio 29 d. 0,5 proc. pigiau eksportavo į Baltarusijos Respubliką įmonei LLC Westtransinvest.

Remdamasis patikrinimo metu surinktais duomenimis, centrinis mokesčių administratorius padarė išvadą, kad Bendrovės 2012 m. rugpjūčio 22 d. Lenkijos įmonei KIMM išrašytose PVM sąskaitose faktūrose: HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos transporto priemonės – penki vilkikai M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. , t. y. iki iki jų patiekimo Lenkijos įmonei KIMM iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., t. y. iki juos įsigijo UAB „Ardovitė“, iš Lietuvos Respublikos teritorijos išgabentos nebuvo.

Centrinis mokesčių administratorius Patikrinimo akte konstatavo, kad sandoriai, įvykę 2012 m. rugpjūčio 22-28 d. tarp Bendrovės ir Lenkijos įmonės KIMM, Lenkijos įmonės KIMM ir Lenkijos įmonės Import Truckj Iwona Bogucka, Lenkijos įmonės Import Truckj Iwona Bogucka ir UAB „TK EtPartner“, UAB „TKEtpartner ir UAB „Ardovitė“ yra ekonomiškai nepagrįsti. Bendrovė sandoriuose su Lenkijos įmone KIMM buvo neapdairi ir nepakankamai rūpestinga, todėl žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvauja su PVM sukčiavimu susijusiuose sandoriuose. Bendrovė, įformindama vilkikų pardavimo sandorį su Lenkijos įmone KIMM, dalyvavo vilkikų pardavimo grandinėje ir tuo siekė mokestinės naudos įgyti teisę į atskaitomą PVM. Centrinis mokesčių administratorius patikrinimo akte pažymėjo, kad Bendrovė mokestinio patikrinimo metu nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad prekės pagal Lenkijos įmonei KIMM išrašytas PVM sąskaitas faktūras 1 156 688 Lt sumai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Todėl Bendrovei patikrinimo metu pardavimo PVM padidintas 242 904 Lt ( 1 156 688 Lt x 21 proc) sumai.

VMI 2018 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-200 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti VMI 2018 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0660-161 ir jame papildomai apskaičiuotą PVM sumą – 70 350 Eur. Minėtu sprendimu VMI apskaičiavo 21 438,76 Eur delspinigių bei Bendrovei skyrė 7 035 Eur PVM baudą (el. byla, b. l. 33-41; MGK byla, b. l. 19-23).

MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. S-137(7-120/2018) patvirtino VMI 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-200 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (el. byla, b. l. 16-31; MGK byla, b. l. 181-196).

Pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas. Vadovaujantis PVMĮ 4 straipsnio 1 dalimi, prekių tiekimu laikoma: prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, išskyrus prekių, atgabentų iš kitos valstybės narės šio įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalyje nurodytomis sąlygomis, nuosavybės perdavimą toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui (1 punktas) arba prekių išgabenimas iš šalies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iš esmės atitinkančios šio įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks prekių išgabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui (2 punktas).

PVMĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).

PVMĮ yra įgyvendinta PVM direktyva, todėl teismas, aiškindamas ir taikydamas PVMĮ, atsižvelgia į PVM direktyvos tikslus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

PVM direktyvoje yra nustatytas principas dėl prekių apmokestinimo vartojimo vietoje (10 preambulės punktas). Minėtu reguliavimu yra įgyvendintas principas, kad mokesčių mokėtojui parduodant prekes kitoje valstybėje narėje, PVM skaičiuojamas įgijėjo valstybėje narėje (kuris vykdo prekių įgijimą Bendrijos viduje). Kartu siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo prekių, gabenamų tarp valstybių narių, įvesta taisyklė, pagal kurią prekių išgabenimui į kitą valstybę narę išsiuntimo valstybėje nustatytas atleidimas nuo PVM su teise atskaityti apskaičiuotą mokestį (PVM direktyvos 138 straipsnis, 169 straipsnis).

Pagal bendrą principą kiekvienas prekių įgijimas Bendrijos viduje turi atitikti prekių tiekimą Bendrijos viduje. Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad prekių tiekimas Bendrijos viduje ir įsigijimas Bendrijos viduje iš tikrųjų yra vienas ir tas pats ekonominis veiksmas, net jeigu įsigijimas sandorio šalims ir atitinkamų valstybių narių mokesčių inspekcijoms sukuria skirtingas teises ir pareigas (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimą byloje Teleos ir kiti,C-409/04, 23 p.).

PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu. Taigi, PVM direktyvos 138 straipsnis nustato atleidimą nuo PVM su teise į atskaitą prekių tiekimui Bendrijos viduje, t. y. sandoriams, dėl kurių prekės išsiunčiamos arba išgabenamos iš valstybės narės teritorijos į paskirties vietą – kitos valstybės narės teritoriją, kur jas priima mokesčių mokėtojas arba juridinis asmuo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, bet veikia kaip toks.

Pagal PVM direktyvos 169 straipsnio b punktą be 168 straipsnyje nurodytos atskaitos, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti tame straipsnyje nurodytą PVM, jei prekės ar paslaugos naudojamos šiais tikslais: vykdyti sandorius, kurie neapmokestinami pagal 138 straipsnį.

PVM direktyvos 131 straipsnyje nustatyta, kad 2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.

Pažymėtina, kad PVM direktyva nenustato reikalavimų dokumentams, kurie turi būti pateikti, tai paliekama spręsti valstybėms narėms. Reikalavimai dokumentams, kuriuos turi pateikti apmokestinamasis asmuo, siekiantis neapmokestinti tiekimų, vykdomų Bendrijos viduje, yra nustatyti PVMĮ 56 straipsnyje. PVMĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. PVMĮ 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. PVMĮ 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.

LVAT, vertindamas minėtas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris sąlygas: turi įvykti prekių tiekimas, apibūdinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui; prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; PVM mokėtojas tiekia prekes kitam mokesčių mokėtojui ar asmeniui, veikiančiam kaip mokesčių mokėtojas kitos valstybės narės teritorijoje (LVAT 2015-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-244-602/2015). LVAT taip pat akcentuoja mokesčio mokėtojo pareigą įrodyti sąlygų, kurioms esant taikytinas 0 procentų PVM tarifas, buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-376/2009, 2013 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014).

Byloje ginčo, jog pareiškėja pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Vlantana“ įsigijo 5 vilkikus M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra. Pareiškėja pripažįsta ir tai, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. Lenkijos įmonei KIMM išrašytas PVM sąskaitas faktūras: HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkijos įmonei KIMM patiekė transporto priemones – penkis vilkikus M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neginčija ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos aplinkybės, kad už patiektus penkis vilkikus 2012 m. rugpjūčio 27 d. iš Lenkijos įmonės KIMM gavo 335 000 Eur (1 156 688 Lt). Byloje pripažįstama ir aplinkybė, kad Lenkijos įmonei KIMM vilkikai M. – B. A. parduoti su 3,08 proc anktainiu ir Bendrovė patiektas prekes pagal PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį apmokestino 0 proc PVM tarifu.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, Bendrovė atsižvelgdama į centrinio mokesčio administratoriaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro prielaidą, kad penki vilkikai M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki juos įsigijo UAB „Ardovitė“ nebuvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau Bendrovė nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad ji sandoryje su Lenkijos įmone KIMM buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga.

Pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir patiektos dokumentuose nurodytam Lenkijos subjektui, tenka mokesčių mokėtojui, siekiančiam taikyti 0 procentų PVM tarifą. Pareiškėja skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog mokesčių administratorius netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus dėl ginčui aktualių tiekimų būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui bei prekių fiziško išgabenimo į Lenkiją. Pareiškėjos nuomone, nustatyti trūkumai CMR važtaraščiuose, patvirtinimuose, susiję ne su esme, o su formaliaisiais dokumentiniais reikalavimais, kurie pareiškėjos manymu negali būti laikomi pakankamais sprendžiant Bendrovės sąžiningumo klausimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad šiuo atveju Bendrovė negali būti atsakinga už prekių pirkėjų ir kitų asmenų nesąžiningumą.

Byloje esanti Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. Liet SH383, pagal kurią UAB „Hanse Trailer“ iš UAB „Vlantana“ už 1 357 813, 00 Lt (iš jų 235 653, 60 Lt PVM) įsigijo penkis vilkikus M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudaryta 2012 m. rugpjūčio 17 d. (MGK byla, b. l. 52). Pagal šios sutarties 4. 1 papunktį UAB „Vlantana“ vilkikus įsipareigojo Bendrovei perduoti ne vėliau kaip per vieną dieną nuo visos kainos, numatytos sutartyje sumokėjimo dienos. Bendrovė 1 357 813, 00 Lt sumokėti UAB „Vlantana“ įsipareigojo per 15 darbo dienų po sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

UAB „Vlantana“ PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. 41118280 1 357 813, 00 Lt sumai Bendrovei išrašė 2012 m. rugpjūčio 22 d. (MGK byla, b. l. 55). Pagal PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. 4118280 Bendrovė mokėjimą atliko 2012 m. rugpjūčio 24 d., t. y. pervedė 393 250 Eur (1 357 813,30 Lt). Dėl vilkikų M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perdavimo Bendrovei surašyti du Turto priėmimo perdavimo aktai, datuoti skirtingomis datomis, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. Turto perdavimo aktus pasirašė UAB „Vlantana“ direktorius A. S. ir UAB „Hanse Trailer“ Naudotos technikos pardavimo vadybininkas D. K. (MGK byla, b. l. 53, 54). UAB „Hanse Trailer“ Naudotos technikos pardavimo vadybininkas D. K. 2012 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė ir vilkikų Pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. UAB „Hanse Trailer“ direktoriumi buvo D. K.. Nors vilkikų Pirkimų- pardavimo sutartyje ir nurodyta, kad D. K. šią sutartį pasirašė pagal įgaliojimą, tačiau įgaliojimas prie sutarties nepateiktas ir MGK byloje jo nėra.

D. K. 2013 m. rugpjūčio 14 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. paaiškinimuose nurodė, kad vilkikų priėmime - perdavime nedalyvavo, vilkikų pardavimo Lenkijos įmonei KIMM aplinkybių neprisimena ir jų nežino, nes tranporto priemonių pardavimo neorganizavo, o tik pasirašė paruoštus dokumentus. Vilkikų pardavimą Lenkijos įmonei organizavo UAB „Ardovitė“ direktorius. Kokiu būdu ir kas nurodytus vilkikus išgabeno į Lenkiją nežino (MGK byla, b. l. 50, 117-118).

Pažymėtina ir tai, kad PVM sąskaitas faktūras: HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurias penki vilkikai M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buvo patiekti Lenkijos įmonei KIMM pasirašė UAB „Hanse Trailer“ administratorė V. A. MGK byla, b. l. 56, 58, 61, 64, 68). Bendrovė rašytinės vilkikų pirkimo-pardavimo sutarties su Lenkijos įmone KIMM sudariusi nebuvo. Dokumento, kuriuo remiantis Bendrovės administratorė išrašė PVM sąsąkaitas faktūras : HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė. Byloje duomenų, patvirtinančių kokiems Lenkijos įmonės KIMM įgaliotiems asmenims buvo perduoti vilkikai ir kokiu būdu jie šiuos vilkikus išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., nėra. Pareiškėjos skundo argumentas, kad UAB „Ardovitė“ buvo oficialus Lenkijos įmonės KIMM atstovas Lietuvoje jokiais rašytiniais įrodymais nepatvirtintas.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (žr. 2011-05-16 nutartis adm. byloje Nr. A-556-245/2011; 2012-09-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1890/2012; 2013-05-08 nutartis adm. byloje Nr. A-556-961/2013). LVAT ypatingą įrodomąją reikšmę šiuo aspektu teikia CMR važtaraščiams, bei atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio rašytiniai įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-867/2009, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-716/2010).

Kelių transporto kodekso 29 straipsnis numato, kad važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas neteisingai. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: 1) važtaraščio surašymo vietą ir datą; 2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą; 3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą; 4) vežėjo pavadinimą ir adresą; 5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį; 6) krovinio pavadinimą; 7) krovinio svorį ar kiekį; 8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką; 9) krovinio iškrovimo vietą; 10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas; 11) vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencija) 6 straipsnis nurodo, kad važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: 1) važtaraščio surašymo vieta ir data; 2) siuntėjo pavadinimas ir adresas; 3) vežėjo pavadinimas ir adresas; 4) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; 5) gavėjo pavadinimas ir adresas; 6) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; 7) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; 8) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; 9) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); 10) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; 11) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: 1) nurodymas, kad perkrauti draudžiama; 2) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; 3) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; 4) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; 5) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; 6) vežimo sutarties įvykdymo terminas; 7) perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Susitariančios Šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.

Pažymėtina, kad CMR važtaraštyje fiksuojamos aplinkybės, tokios kaip prekes priėmusio asmens vardas, pavardė, parašas, gavėjo spaudas ar kiti duomenys, sudarantys galimybę identifikuoti prekes priėmusį asmenį, yra reikšmingos vertinant 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumą disponavimo teisės perdavimo kitos valstybės narės PVM mokėtojui prasme, todėl prekių siuntėjas žinodamas, jog jam teks pareiga įrodyti 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą mokestine prasme, kaip rūpestingas mokesčių mokėtojas, turi pasirūpinti ir visų rekvizitų buvimu, nes jie padeda užtikrinti visapusiškos informacijos apie krovinio išgabenimą ir jo perdavimą.

Pirkėjo – Lenkijos įmonės KIMM patvirtinimuose nurodyta, kad PVM sąskaitose faktūrose: HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini), HTL3 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti penki vilkikai M. – B. A., identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į Europos Sąjungos narę – Lenkiją pristatyti 2018 m. rugpjūčio 22 d. (MGK byla, b. l. 59, 62, 65, 66, 69 ), nors pagal bylos duomenis pati Bendrovė vilkikus iš UAB „Atlanta“ perėmė tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. vėliau, nei juos pardavė Lenkijos įmonei KIMM. Be to, šiuose patvirtinimuose nenurodyta, kokia transporto kompanija ir kokiomis transporto priemonėmis transportavo prekes (vilkikus), patvirtinimuose nenurodyta vilkikų pirkėjo atstovo, priėmusio vilkikus, pavardė.

Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) prekių gavimas pažymėtas ne 2012 m. rugpjūčio 22 d., o 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilkikų gavimą patvirtino ne Lenkijos įmonė KIMM, o įmonė Import Truck Iwona Bogucka (MGK byla, b. l. 57, 60, 63, 67, 70).

Lenkijos mokesčių administratorius, atsakydamas į VMI SCAC formos paklausimą dėl sandorių tarp Bendrovės ir A. K. informavo, kad A. K. netransportavo Lenkijos įmonės KIMM įsigytų vilkikų iš Lietuvos Bendrovės, o tik išrašė tris sąskaitas faktūras dėl transporto paslaugų KIMM. A. K. taip pat nurodė, kad jis savo parašu ir anstaudu CMR patvirtino vilkikų gabenimą, tačiau transportavimo paslaugų neatliko ir apie vilkikų transportavimo aplinkybes nieko nežino (MGK byla, b. l. 88-91).

Vilkikų iš Lietuvos į Lenkiją negabeno ir kita Lenkijos įmonė Import Truck Iwona, kuriai minėtų vilkikų pardavimą Lenkijos įmonė KIMM įformino 2012 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FS 1/8/2012 (MGK byla, b. l. 73-83). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių mokėjimus bei su vilkikų gabenimu susijusias išlaidas. Vilkikai nebuvo įregistruoti Lenkijos automobilių registre, šių transporto priemonių judėjimas neužfiksuotas elektroninėje atsiskaitymo už važiavimą Lenkijos keliais sistemoje VIATOLL.

Susipažinęs ir išanalizavęs mokestinio ginčo medžiagą, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai laikėsi mokestiniame ginče taikytinų įrodinėjimo taisyklių, pilnai ir visapusiškai įvertino mokesčių mokėtojo pateiktus ir jo paties surinktus įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta mokestinė prievolė.

Pažymėtina, kad teismas neneigia CMR konvencijos nuostatų, kad CMR važtaraščių netinkamas užpildymas nepaneigia sandorio realumo, tačiau esant šioje byloje konstatuotiems CMR važtaraščių trūkumams, pareiškėjui, siekiančiai taikyti sandoriams 0 procentų tarifą, iškilo pareiga kitais dokumentais įrodyti prekių išvežimo faktą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo dokumentų, kuriais buvo grindžiamas prekių tiekimas Bendrijos viduje, visumą, daro besąlygišką išvadą, kad šie dokumentai patvirtina tik prekių pardavimo ar jų perdavimo Lietuvos teritorijoje kitiems asmenims faktą, bet ne išgabenimą iš Lietuvos teritorijos.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad Bendrovė negali būti atsakinga už kitų asmenų veiklą nepagrįstas.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad nėra galimybės identifikuoti ir konkrečių fizinių asmenų, veikusių PVM sąskaitos faktūrose nurodytų Lenkijos įmonių vardu, nes pareiškėjas, įformindamas sandorius, kuriems taikė 0 procentų PVM tarifą, apsiribojo formalių veiksmų atlikimu, t. y. PVM kodo galiojimo patikrinimu ir įmonių registro išrašų kopijų elektroniniu būdu gavimu. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė fizinių asmenų įgaliojimų, suteikiančių teisę veikti minėtų Lenkijos įmonių (PVM mokėtojų) vardu, ir nenurodė, kaip pinigus sumokėję asmenys buvo susiję su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais pirkėjais.

Nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikomas nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jį atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, kad surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, nebuvimas susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais, rašytinių sutarčių su prekių tiekėju nesudarymas, neįsitikinimas ar kitos ES valstybės įmonių išrašomas PVM sąskaitas faktūras pasirašantis asmuo yra įgaliotas jas pasirašyti, ar jis yra nurodytų įmonių atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas PVM sąskaitose faktūrose ir CMR važtaraščiuose (LVAT 2011 m. liepos 11 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A438-415-11).

Mokesčių administratoriaus surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti vilkikai nebuvo perduoti Lenkijos įmonei KIMM bei iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo išgabenti iš Lietuvos teritorijos.

Teisingumo Teismas byloje Teleos plc ir kt. C-409/04, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, kad tiekėjui negali būti perkelta atsakomybė dėl pirkėjo vykdyto sukčiavimo mokesčių srityje. Pagal šį sprendimą mokesčių mokėtojas turi būti sąžiningas, bet kartu turi imtis racionalių priemonių tikrinant savo kontrahento statusą bei jo veiksmus. Teisingumo Teismas byloje Teleos plc ir kt. C-409/04 akcentavo, kad tiekėjas privalo pateikti įrodymus dėl tiekimo Bendrijos viduje, jeigu tiekėjas pateikė įrodymus prima facie patvirtinančius jo teisę būti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimą Bendrijos viduje, bet vėliau paaiškėja, kad jis dalyvavo sukčiavime, tiekėjas turi įrodyti savo sąžiningumą.

Bylos medžiaga rodo, kad Bendrovė, nors ir turėjo turėti pagrįstų įtarimų, jog dėl šio sandorio netinkamo įvykdymo būtent jai gali kilti žalos biudžetui atlyginimo rizika, tačiau ginčo ūkinių operacijų atlikimo metu nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų, jog jos su užsienio kontrahentu sudaromi sandoriai nelems jos dalyvavimo sukčiavime PVM srityje. Todėl nėra pagrindo neskaičiuoti pareiškėjai PVM dėl jos sąžiningumo.

Bendrovei neįrodžius, kad vilkikai buvo perduoti Lenkijos įmonei KIMM iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir išgabenti iš Lietuvos teritorijos, laikytina, kad nėra įvykdytos PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nurodytos sąlygos 0 procentų PVM tarifo taikymui. Pareiškėja jokių pretenzijų dėl mokestinės prievolės dydžio matematinio apskaičiavimo nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė.

Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjai paskaičiuoti delspinigiai, kurių dydžio ji taip pat neginčijo. Pagal PVMĮ 123 straipsnio 3 dalį Bendrovei paskirta minimali 10 procentų dydžio bauda, kuri, teismo vertinimu, atitinka nustatyto pažeidimo pobūdį. Centrinio mokesčio administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad apskaičiuojant Bendrovei delspinigius buvo įvertintos mokesčių mokėtojo turėtos mokesčių permokos, nepaneigta.

Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendimo dėl mokestinės prievolės nustatymo nepriima, tai daro mokesčių administratorius savo sprendimu, todėl ir pagrindinis įrodinėjimo procesas pagal tam tikram mokesčių teisiniam santykiui būdingas taisykles vyksta institucijoje, bet ne teisme, teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumą. Todėl įrodinėjimo procesas administraciniame teisme yra subsidiaraus pobūdžio.

Pareiškėjas nei mokesčių administratoriui, nei MGK, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, susijusių su dvigubo apkomestinimo principo pažeidimu. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog šiame mokestiniame ginče galimas dvigubas apmokestinimas, yra nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su prašymu dėl atleidimo nuo paskirtos baudos mokėjimo, o centrinis mokesčių administratorius šiuo klausimu yra priėmęs atitinkamą sprendimą (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek MGK tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė mokestinės prievolės atsiradimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjos pastabas, atsakė į pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjos reikalavimų ir panaikinti ginčijamus sprendimus remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanse Trailer“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė