Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. D. ir V. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys A. N. (A. N.), antstolis D. K., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. D. bei V. D. prašė: nutraukti šalių santuoką, palikti pareiškėjams santuokines pavardes; patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą. Neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai iširo. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, gyvenamasis namas, du šiltnamiai, pirtis, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Turtas po santuokos nutraukimo atitenka V. D.. Turto bendra vertė 109 000 Eur. Pareiškėjai turi kreditorinių įsiskolinimų kreditoriams Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, A. N. ir antstoliui D. K. Po santuokos nutraukimo 81 000 Eur kreditorinis įsipareigojimas A. N. ir 3 000 Eur kreditorinis įsipareigojimas antstoliui D. K. lieka asmenine R. D. prievole. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepažeidžia kreditoriaus A. N. interesų, nes nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Suinteresuotas asmuo A. N. prašė netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad sutartis pažeidžia jo teises ir interesus. Sutartyje atsižvelgiama tik į vieno kreditoriaus – banko, interesus. Dalintino nekilnojamojo turto vertė neatitinka vidutinės rinkos kainos. Pareiškėjai siekia išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.Suinteresuoti asmens Nordea Bank Lietuvos skyrius bei antstolis D. K. atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjų R. D. bei V. D. pareiškimą paliko nenagrinėtu, priteisė solidariai iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui A. N. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas:nustatė, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, du šiltnamiai, pirtis, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Turtas po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui V. D. Turto bendra vertė pagal UAB „Capital vertinimas“ 109 000 Eur;sprendė, kad sutartis prieštarauja pareiškėjos R. D. interesams. Visas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas atitenka pareiškėjui V. D., R. D. nenumatyta kompensacija už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Tai, kad tik vienas pareiškėjas vykdo prievolę Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal paskolos sutartį, nėra pagrindas pažeisti R. D. teises. Sutartyje nepasisakyta apie pareiškėjams teiktiną vienas kitam išlaikymą;sprendė, kad sutartis prieštarauja kreditoriaus A. N. interesams. Kreditorius prieštarauja sutartyje nurodytam turto pasidalinimo būdui, sutartyje nenurodyta kaip bus atsiskaitoma su kreditoriumi A. N.. Pareiškėjams pasirinkus aptartą santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą, suinteresuotas asmuo A. N., kaip R. D. kreditorius, netenka arba turi ribotas galimybės išieškoti iš skolininkės skolą, kas pažeidžia jo teises;pareiškėjams buvo išaiškinta, jog turi pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau jie šios pareigos neįvykdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai R. D. ir V. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir priimti sprendimą – nutraukti pareiškėjų R. D. ir V. D. santuoką bei patvirtinti 2017-01-25 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atmesti suinteresuoto asmens A. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad:teismas šalių prašymą sprendė formaliai, neatsižvelgė į rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjai turi vieną bendrą įsipareigojimą suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui apie 111 000 Eur sumai. Santuokoje įgyto bendro nekilnojamojo turto vertė 109 000 Eur. Turtas yra įkeistas solidarios pareiškėjų prievolės įvykdymo užtikrinimui. Tai reiškia, kad sudarius bendro turto ir įsipareigojimų balansą, pareiškėjams neįvykdžius įsipareigojimo kreditoriui ir realizavus įkeistą turtą, pareiškėjai lieka skolingi dar 3 000 Eur. Įstatymai nedraudžia šalims, nedarant poveikio jų santykiams su kreditoriumi, tarpusavyje susitarti dėl solidarios prievolės vykdymo. Kadangi pareiškėja R. D. turi asmeninių prievolių, jos gaunamos pajamos yra mažesnės, pareiškėjai sutarė, kad pagal prievolę bankui pareiškėjai lieka solidariai atsakingi, tačiau faktiškai šią prievolę vykdys V. D. R. D., įvykdžiusi solidarią prievolę, turės galimybę pinigus susigrąžinti iš pareiškėjo V. D. su sąlyga, kad jam tokia teisė nesuteikiama. R. D., gavusi pusę santuokinio turto neturėtų naudos, kadangi jis yra įkeistas ir ji negalėtų jo nei parduoti, nei išnuomoti, nei kitaip gauti iš jo naudos, bet turėtų jį išlaikyti, realiai vykdyti pusę prievolės bankui. Tokiu būdu ji atsidurtų žymiai prastesnėje padėtyje, nes neįvykdžius prievolės bankui, jai atitekęs nekilnojamasis turtas būtų realizuotas ir ji liktų skolinga bankui. Taip ir suinteresuotas asmuo A. N. neturėtų papildomų galimybių išieškoti didesnę sumą prievolės įvykdymui;pareiškėjai piniginė kompensacija nebuvo skiriama, kadangi pagal sutartį ji gauna kompensaciją nepinigine išraiška – jos kompensacija yra atleidimas nuo prievolės bankui vykdymo. Pareiškėjų bendro turto vertė yra mažesnė, nei įsipareigojimo bankui suma. V. D. objektyviai neturėtų galimybių išmokėti piniginės kompensacijos, kadangi pinigų neturi;Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai vienas kitam išlaikymo neteiks. Teismo posėdžių metu R. D. paaiškino, kad turi kur gyventi. Pareiškėjai daug kartų tikslino Sutartį teismo ir kreditoriaus A. N. iniciatyva;Suinteresuoto asmens A. N. naudai iš pareiškėjos R. D. pajamų kas mėnesį yra išskaičiuojama apie 30 Eur. Hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš visus kitus kreditorius. A. N. gauti didesnį prievolės įvykdymą turėtų tik nuo 2037 m. Jeigu pareiškėjai prievolės bankui neįvykdytų, bankas realizuotų įkeistą turtą ir pareiškėjai liktų skolingi. Tokiu būdu A. N. prarastų bet kokias galimybes iš minėto turto dalies gauti prievolės įvykdymą. Tai reiškia, kad patvirtinus sutartį, A. N. teisės nepasikeičia. Priteisus pareiškėjai R. D. pusę bendro nekilnojamojo turto, hipoteka išliktų priteisto turto daliai. Prievolė A. N. pripažinta asmenine R. D. prievole įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šio kreditoriaus elgesys rodo, kad jis bando V. D. sąskaita gauti R. D. asmeninės prievolės įvykdymą, kadangi reikalauja, kad pareiškėjai būtų priteista kompensacija;priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos ir nebūtinos. Kreditorius A. N. dalyvavo santuokos nutraukimo bylos procese savo noru. Visi kreditoriaus teikti atsiliepimai beveik identiški, dokumentų apimtis sudaro 1-2 lapus, parengti atsiliepimą atstovei truko apie 30 min. Byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės klausimai. Į sąskaitą įtraukti prašymai atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, prašymas dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti, nors šie terminai buvo praleisti dėl kreditoriaus kaltės. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą. Nurodė, kad:patvirtinus sutuoktinių pasirinktą santuokoje įgyto nekilnojamojo turto atidalinimo būdą, visas turtas atitektų vienam iš sutuoktinių, o kitas negautų kompensacijos ir neįgytų asmeninio turto. Suinteresuotas asmuo netektų galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės R. D. asmeninį turtą. Santuokoje įgyto ir dalijamo nekilnojamojo turto vertės neatitinka vidutinės rinkos vertės. Pareiškėjų pateiktas nekilnojamo turto įvertinimas 51 000 Eur suma mažesnis už kreditoriaus pateiktoje išvadoje nurodytą turto vertę. R. D. netenka ne mažesnės negu 25 000 Eur kompensacijos ir, patvirtinus sutartį, tampa nemoki. Įvertinus jos amžių ir gaunamas 150 Eur pajamas laikytina, kad prievolė kreditoriui nebus įvykdyta. Pareiškėja R. D. nepateikė įrodymų dėl papildomų pajamų gavimo, dėl išlaikymo iš vaikų, kitos gyvenamosios vietos. Sandoris sudaromas neatlygintinai, kadangi pareiškėja neteko didelės vertės turto;per daugiau nei 1,5 metų buvo suteiktos tokios paslaugos: teisinės konsultacijos, teisinė procesinių dokumentų analizė ir išvados, ruošti procesiniai dokumentai, dalyvauta teismo posėdžiuose. Dėl pareiškėjų nuolat tikslinamų procesinių dokumentų, kurie buvo tikslinti daugiau nei 5 kartus, teiktų įrodymų ir argumentų, suinteresuotas asmuo privalėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Kreditoriaus bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas ar apylinkės teismas pagrįstai nepatvirtino pareiškėjų R. D. bei V. D. pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Pareiškėjai R. D. ir V. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 19-20; santuokos liudijimo originalas įdėtas 1 bylos tome esančiame voke). Pareiškėjai santuokos metu įgijo 0,4497 ha ploto žemės sklypą su statiniais: pastatu-gyvenamuoju namu, pastatu-šiltnamiu, pastatu-šiltnamiu, pastatu-pirtimi, pastatu-ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais-kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-15). Žemės sklypas registruotas pareiškėjo V. D. vardu 1997-08-20 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1-4061, 2000-04-06 sutarties Nr. 7792, 2004-02-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1145, apskrities viršininko 2007-10-15 Nr. 2.3-10938-(41) bei 2007-10-15 turto pasidalijimo sutarties Nr. 11252 pagrindu (t. 1, b. l. 12-13, VĮ Registrų centro 2015-07-02 išrašo 4.1. punktas). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas V. D. transporto priemonę „VW Passat“ pardavė už 100 Eur (t. 2, b. l. 145-146). Abu pareiškėjai su Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund 2007-05-09 sudarė paskolos sutartį Nr. EMV-5133 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią pasiskolino 146 625 Eur (t. 1, b. l. 18-26). Paskolos sutarties administravimą nuo 2011-09-22 perėmė Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (t. 1, b. l. 27, 63-75). Pareiškėjų nekilnojamajam turtui įregistruota sutartinė hipoteka Paskolos davėjo naudai (t. 1, b. l. 41-45). Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-03-20 sprendimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2013-01-29 išdavė vykdomąjį raštą dėl 64 335,73 Eur, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010-09-08 iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 605,36 Eur žyminio mokesčio bei 101,37 Eur išlaidų už antstolio paslaugas išieškojimo iš pareiškėjos R. D. suinteresuoto asmens A. N. naudai (t. 1, b. l. 29-30, 38-39). Antstolio D. K. 2015-07-09 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos R. D. išieškoma suma 2015-07-09 dienai sudarė 84 445 Eur (t. 1, b. l. 27).Pareiškėjų nekilnojamojo turto vertė pagal 2016-06-03 vertinimo ataskaitą Nr. 16-N06-03 yra 109 000 Eur (t. 2, b. l. 41-101, 144). Pareiškėjų nekilnojamojo turto vertė pagal 2016-12-07 D. G. Nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimų konsultaciją – 160 000 Eur. Apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjų R. D. bei V. D. pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (t. 2, b. l. 162-165) prieštarauja tiek pareiškėjos R. D., tiek abiejų pareiškėjų kreditoriaus, suinteresuoto asmens A. N. teises. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamą nutartį pareiškėjos R. D. ginčija tiek dėl savo, tiek dėl pareiškėjų kreditoriaus A. N. teisių pažeidimo nebuvimo, dėl kiekvieno iš šių asmenų teisių pasisako atskirai.

Dėl suinteresuoto asmens (kreditoriaus) A. N. teisių pažeidimo

Apylinkės teismas nurodė, jog pareiškėjų R. D. ir V. D. pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo pažeidžia kreditoriaus A. N. teises, kadangi pareiškėjai nenurodė kaip bus atsiskaitoma su kreditoriumi A. N., kaip bus užtikrinti šio kreditoriaus interesai, kreditorius taip pat netenka arba turi ribotas galimybės išieškoti iš skolininkės skolą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Tokia teisminė praktika patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo byloje taikyti CPK 443 straipsnio 7 dalį ir bylą išnagrinėti iš esmės, priimdamas sprendimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo bei prievolės kreditoriui pobūdžio. CPK 296 straipsnyje nurodytų pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindų nenustatyta, todėl teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pareiškėjos R. D. teisių pažeidimo

Apylinkės teismas nurodė, kad Sutartimi pareiškėja R. D. paliekama be turto, įgyto santuokos metu, dalies, be kompensacijos už jai tenkančią turto dalį ir be gyvenamojo būsto, Sutartyje nepasisakyta apie pareiškėjams teiktiną vienas kitam išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, jog toks apylinkės teismo motyvavimas nėra visiškai pagrįstas. Tai, ar pareiškėja lieka be kompensacijos, priklauso nuo to, kokia yra reali nekilnojamojo turto, priklausančio sutuoktiniams, kaina. Jei ji didesnė, nei pareiškėjų prievolė bankui, tuomet pareiškėjos R. D. teisės Sutartimi neaptarus kompensacijos už pareiškėjui V. D. tenkančią didesnę turto dalį būtų pagrįsti. Jeigu šalių bendro turto vertė būtų mažesnė, nei įsipareigojimas bankui, tuomet R. D. teisės nebūtų pažeidžiamos, kadangi R. D. perleistų sutuoktiniui mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą, nei įsiskolinimas bankui, už kurį įsipareigoja mokėti pareiškėjas V. D.. Šios aplinkybės turi būti nustatomos ir įvertinamos apylinkės teisme. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog pareiškėjai neapsitarė dėl vienas kitam teiktino išlaikymo. Sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog šalys viena kitai išlaikymo neteikia (t. 2, b. l. 162), todėl apylinkės teismo pastaba nepagrįsta. Kita vertus, pareiškėjai, esant ginčui tarp jų ir kreditorių, turėtų pateikti papildomų duomenų teismui, jog nėra reikalingi išlaikymo (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinis reikalavimas ir nėra savarankiškas. Apeliacinės instancijos teismui grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis nepasisakytina, kadangi procesinis šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teisme iš naujo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.