Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) U. R. 2021 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. I. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 30 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. vasario 11 d., apie 12 val., pamiškėje, esančioje „V.“ medžiotojų būrelio plotuose, prie (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., buvo paleidęs šunį be antsnukio ir pavadėlio, kuris sudraskė vaikingą stirnos patelę. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala laukinių gyvūnų ištekliams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas A. I. N. skundas, kuriuo jis nesutiko su priimtu nutarimu, prašė 2021 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis padarė administracinius nusižengimus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu A. I. N. skundas tenkintas. Panaikintas (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) U. R. 2021 m. vasario 18 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. I. N. nutraukta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus joje esančius duomenis, peržiūrėjus nuotraukas ir vaizdo įrašą, darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. I. N. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 278 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) R. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) U. R. 2021 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, o A. I. N. savo skunde neneigė, kad įvykio metu šuo buvo paleistas palakstyti, jau leidžia daryti išvadą, jog buvo pažeista Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklių 12 punkto nuostata, draudžianti lakstyti vieniems, be šeimininko, šunims be pavadėlio. Institucija neneigia to fakto, kad stirnos sudraskymo vietoje buvo daug įvairių, tame tarpe ir paukščių, pėdsakų, tačiau nuo ištryptos įvykio vietos iki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sodybos vedė vieninteliai pėdsakai, kuriuos nustatė patyręs medžiotojas – pareigūnas M. S. Jo teigimu, tai buvo ne fragmentiški, o ištisiniai ir, svarbiausia, vieninteliai pėdsakai iki pat A. I. N. sodybos. Tą įrodo ir padarytos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti vieno šuns palikti pėdsakai sniege.

3.2. Liudytojas V. P. nurodė, kad didelis juodas šuo pasivijo ir sudraskė stirną. Kartu su atsiliepimu į A. I. N. skundą pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir kito įvykio liudytojo – A. A. – paaiškinimas, kuriame pateikti faktai sutampa su V. P. parodymais. Be to, A. A. teigia įvykį nufotografavusi telefonu. Pažymėta, kad abiejų liudytojų parodymuose užfiksuotas tas pats įvykio, t. y. stirnos žūties, laikas, kuris atitinka laikotarpį, kai A. I. N. buvo paleidęs šunį palakstyti. Kadangi iki protokolo surašymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprieštaravo ir sutiko su padarytu pažeidimu, pareigūnas M. S. neturėjo galimybės detaliau apžiūrėti A. I. N. sodyboje buvusio jau pririšto juodo šuns.

3.3. 2021 m. gegužės 27 d. pareigūnas M. S. papildomai nuvyko pas minėtus liudytojus dėl detalesnių paaiškinimų. Abu liudytojai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad matė A. I. N. šunį, sudraskiusį stirną, kadangi anksčiau ne kartą jiems buvo tekę jį matyti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sodyboje, tiek lakstantį palaidą laukuose. Tą pačią dieną M. S. apsilankė ir A. I. N. sodyboje, norėdamas patikrinti, ar jis iš tiesų laiko keturis šunis, todėl pėdsakai galėjo būti bet kurio iš keturių laikomų šunų. Nustatyta, kad iš tikrųjų sodyboje gyvena keturi šunys: du – kambaryje laikomi nedideli šuniukai, vienas – vokiečių aviganis, laikomas voljere, tačiau ne juodas, ir ketvirtas – juodas šuo, laikomas pririštas prie grandinės, atitinkantis visus liudytojų nurodytus požymius. Būtent pastarasis buvo paleistas palakstyti ir jo A. I. N. nematė sodyboje tuo laiku, kai buvo sudraskyta stirna.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl (duomenys neskelbtini) pareigūnai, dalyvavę įvykio tyrime, liudytojai ir Institucijos atstovai neturėjo galimybės išdėstyti savo argumentų bei kitų reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, negavęs atsiliepimo ir jo priedų, Institucijos vertinimu, negalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visų administracinio nusižengimo byloje esančių faktinių aplinkybių ir priimti teisingo sprendimo.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą, o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į Institucijos apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad neva Institucijos atsiliepimas į A. I. N. skundą pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas laiku, tačiau teismas atsiliepimo net negavo. Pažymima, kad tinkamai ir laiku vykdyti savo administracines funkcijas yra tiesioginė (duomenys neskelbtini) departamento darbuotojų pareiga ir netinkamas bei nesavalaikis procesinių dokumentų pateikimas negali būti traktuojamas kaip pirmosios instancijos teismo aplaidumas, sudarantis prielaidas kvestionuoti skundžiamo nutarimo pagrįstumą.

4.2. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuota, kad A. I. N. nurodė atvykusiam pareigūnui, jog 12 val. jis vienai valandai buvo paleidęs vieną iš savo šunų savo sodybos teritorijoje, kol buvo sutvarkyta jo aplinka, ir nebuvo pastebėta, kad šuo būtų pasišalinęs iš nurodytos teritorijos. Minimas neva administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas yra tik jo parašas ant protokolo. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-268, 12 punktas ir Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 15.5 punktas ir tokiu būdu padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 278 straipsnio 1 dalyje. A. I. N. paprašius paaiškinti, buvo nurodyta, kad negalima paleisti šuns be antsnukio. Kadangi A. I. N. yra pagyvenęs asmuo ir buvo stresinėje situacijoje, jis nesuprato, kad šis reikalavimas negalioja jo sodybos teritorijoje, ir prašomą dokumentą pasirašė.

4.3. Atsiliepime teigiama, jog aiškūs šuns pėdsakai nebuvo užfiksuoti, taip pat nebuvo nustatyta, kad tie pavieniai pėdsakai sniege yra būtent A. I. N. šuns. Nors pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad „eidamas vis rodžiau aiškiai matomus šuns pėdsakus sniege“, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nebuvo jokių įrodymų, kad pareigūnas užfiksavo kitas pėdas, negu tos, kurios buvo užfiksuotos A. I. N. ir jo šeimos nariams priklausančiame žemės sklype, kurio plotas 2 hektarai, nutolusios apie 1 km nuo įvykio vietos. Į A. I. N. šeimai priklausantį mišką sodyboje gyvenantys šunys su žmonių priežiūra yra dažnai išvedami pasivaikščioti, todėl ten galėjo būti užfiksuotos visų keturių jų sodyboje gyvenančių augintinių pėdos. Apylinkėse gyvena ir daugiau šunų, kurių pėdsakai taip pat galėjo būti matomi sniege.

4.4. Pareigūno užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad A. I. N. šuo nepuolė, o nuolat traukėsi nuo artėjančio pareigūno, neagresyviai sulodamas, vizgindamas uodegą ir „pozuodamas“ jį filmuojančiam pareigūnui. Teiginį dėl šuns agresyvumo paneigia ir faktas, kad kitą dieną atvykusi veterinarė be jokio vargo apžiūrėjo šunį ir pateikė tik teigiamas išvadas. Akivaizdu, kad pareigūnas M. S. po įvykio, būdamas A. I. N. sodyboje, net nebandė iš arčiau apžiūrėti šuns ir jokiais kitais būdais neišreiškė noro ar ketinimo užfiksuoti šuns būklę, patikrinti jo nasrus, dantis, letenas bei kailį.

4.5. Pareigūnas M. S. įvykio dieną jo tinkamai neištyrė, nesurinko įrodymų ir tai bandė padaryti daugiau nei po 3 mėnesių, sugrįžęs į A. I. N. sodybą. Deja, sniegas jau buvo ištirpęs ir pėdsakų įvertinti nebebuvo galimybės, todėl pareigūnas tik fotografavo augintinius. Pažymėta, kad liudytojai A. A. ir V. P. nėra lankęsi A. I. N. sodyboje ir nėra susipažinę su joje gyvenančiais augintiniais, todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu jie identifikavo, kad šuo nuotraukoje yra būtent A. I. N. Šių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai dar ir dėl to, kad A. I. N. sutuoktinė keletą metų turėjo teisminius ginčus su R. L. (asmeniu, kuris pranešė apie įvykį), o liudytojai yra jo darbuotojas ir duktė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde keliamas A. I. N. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose yra ANK 209 straipsnio 1 dalyje ir 278 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtys, todėl ši administracinio nusižengimo byla neturėjo būti nutraukta. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo išsamiai atlikti visi būtini veiksmai, neištirti visi aktualūs ir reikšmingi duomenys, neapklausti liudytojai, tiesiogiai stebėję įvykį ar reikšmingai su juo susiję, t. y. neatliktas visapusiškas ir išsamus įrodymų vertinimas, be to, byla išnagrinėta ne žodinio proceso tvarka, taip pažeidžiant procesines teisės normas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. I. N. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamo nutarimo išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, nepateikė jų visumos analizės. Ne mažiau svarbu tai, jog, nustačius, kad buvo padaryta esminių proceso teisės normų pažeidimų, teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. ANK 639 straipsnis numato, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Minimame XXXV skyriuje yra įtvirtintos bendrosios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. N. savo kaltės dėl galbūt padarytų administracinių nusižengimų nepripažino ir neprašė bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nors tiesa, kad nė vienas proceso dalyvis neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne dėl savarankiškai priimto tokio sprendimo, o todėl, kad jiems iš anksto buvo pranešta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip nusprendus teisėjui (b. l. 34, 35). Taigi bylą nagrinėjantis teisėjas iš anksto priėmė sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors tuo metu tam pagrindo nebuvo ir jis nežinojo, ar proceso dalyviai iš tiesų nebūtų atvykę į bylos nagrinėjimą, sudarius tam galimybę. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. I. N. skundą privalėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo pranešimuose, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat yra nurodyta, jog „Teismas yra pasirengęs užtikrinti bylos nagrinėjimą laikantis visų valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro karantino laikotarpiu nustatytų apribojimų, draudimų ir rekomendacijų.“ (b. l. 34, 35). Toks teiginys niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia teismo sprendimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi esama ir kitų būdų, kuriais galima užtikrinti proceso dalyvių saugumą pandemijos laikotarpiu (pavyzdžiu, organizuojant bylos nagrinėjimą nuotoliniu arba mišriu būdu).

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Nepaisant to, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino režimas, tačiau tai savaime nepanaikino ir nepakeitė Administracinių nusižengimų kodekso imperatyvių nuostatų, įskaitant ir nagrinėjamu atveju aktualaus imperatyvo, kad aptartas A. I. N. skundas privalėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į posėdį šaukiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą ir kitus asmenis, esant pagrindui. Pažymėtina, kad jokie bylų nagrinėjimo reikalavimai teismams nebuvo pakeisti, pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3¹ punktą. Pirmosios instancijos teismas posėdžius turėjo planuoti ir organizuoti, atsižvelgdamas į turimas Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo bei apylinkės teismo pirmininko įsakymus tuo klausimu. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“ numatyta, jog tarp visų posėdžio dalyvių turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas, t. y. būtent šio reikalavimo laikymąsi viso bylos nagrinėjimo metu galėjo siekti užtikrinti pirmosios instancijos teismas, organizuodamas bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas net nesprendė klausimo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu ar mišriu būdu. Administracinių nusižengimų kodeksas yra orientuotas į bylų nagrinėjimą įprastomis sąlygomis, o jame įtvirtintas reglamentavimas nebuvo ir nėra skirtas situacijai, kuomet visoje šalyje dėl pandemijos yra paskelbtas karantinas. Tad akivaizdu, jog, siekiant užtikrinti nepertraukiamą bylų nagrinėjimą ir nagrinėjimo operatyvumo principą ekstremalios situacijos metu, teismai turėjo imtis papildomų priemonių. 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pokyčius teisiniame reguliavime ir sudėtingėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos suteiktus paaiškinimus dėl teismo posėdžių organizavimo, pateikė patikslintas rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, palaikydama būtinumą užtikrinti teismų veiklos tęstinumą, naudojantis nuotolinio komunikavimo priemonėmis ir būtinais atvejais organizuojant teismo darbą bei asmenų aptarnavimą saugiu fiziniu būdu. Rekomendacijose numatyta, kad, užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes bei poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas gali būti organizuojamas žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu), žodiniu fiziniu būdu. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo dėti maksimalias pastangas, siekdamas posėdžio formą lanksčiai priderinti prie galiojančio teisinio reglamentavimo, šalyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos, visų proceso dalyvių pageidavimų bei paties teismo turimų techninių galimybių, o ne iš anksto, nesant teisinio pagrindo, nuspręsti nagrinėti A. I. N. skundą rašytinio proceso tvarka.

11. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuomet buvo nesilaikyta imperatyvių Administracinių nusižengimų kodekso normų ir A. I. N. skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, laikytini šiurkščiu ir esminiu proceso pažeidimu. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir neužtikrino tinkamo bei visapusiško jo teisės į gynybą įgyvendinimo. Žvelgiant retrospektyviai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai įvertinti A. I. N. skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai apklausti jį patį ir galbūt įvykį mačiusius liudytojus, taip pat tyrimą atlikusius pareigūnus. Papildomai pažymėtina, jog, net tuo atveju, jeigu pareigūnas, atlikęs tyrimą, išsamiai neužfiksavo įvykio dieną visų reikšmingų duomenų, apklausus jį teismo posėdžio metu, jis galėtų duoti detalius parodymus apie tai, ką prisimena (pavyzdžiui, matytus šuns pėdsakus sniege ir jų tąsą, paties šuns būklę ir jo išvaizdą, kt.). Padaryto proceso pažeidimo taip pat negali pašalinti ir apygardos teismas, net nagrinėdamas Institucijos apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi, priėmus priešingą sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, nebeliktų galimybės jį apskųsti instancine tvarka.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas, priimdamas skundžiamą 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą, tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, padarė esminių proceso pažeidimų, kurie negali būti pašalinti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl yra pagrindas naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Konstatavus, kad byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, ir dėl to panaikinus skundžiamą nutarimą, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai paliekami nenagrinėti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) R. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

perduoti administracinio nusižengimo bylą su A. I. N. 2021 m. vasario 26 d. skundu iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.