Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šešto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame buvo nurodoma, kad G. S. 2016 m. sausio 8 d., apie 11.13 val., pigių drabužių parduotuvėje, esančioje Rygos g. 1, Vilniuje, nuo grindų paėmė raktus nuo B. B. A. buto ir įsidėjo į striukės kišenę, tokiais veiksmai padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu G. S. nurodė, jog ji pripažįsta, kad pakėlė raktus ir įsidėjo juos į kišenę. Raktus paėmė, kadangi norėjo juos atiduoti prie kasos, kai atsiskaitys už prekes. Raktų paprasčiausiai nespėjo atiduoti. Kitų nukentėjusiosios daiktų neėmė. G. S. teigė, jog matė, kad prie konteinerio stovi tašė su ratukais, rankinės nematė. Ar tašė buvo atidaryta, nematė. Kažkokia moteris nukentėjusiajai padavė 20 Eur. Ta moteris, matyt, pakėlė pinigus nuo žemės ir padavė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji G. S. ir jos kaimynę apkaltino vagyste. Klaida buvo, kad raktų iš karto nenunešė prie kasos. Kai ji pakėlė raktus, nukentėjusiosios šalia nebuvo, ji buvo kažkur salėje. Įvykio vietoje buvo daug moterų. Daiktus rinko keli žmonės ir atidavinėjo nukentėjusiajai. Raktus iš karto atidavė, kai atėjo nukentėjusioji. Jokių kortelių iš rankinės neėmė.

Tyrimo metu G. S. teigė, kad prie konteinerio su skudurais stovėjo rankinė, šalia jos buvo žmonės. Kai ji priėjo prie konteinerio, daiktai iš rankinės buvo išmėtyti. G. S. tik pakėlė raktus, nes norėjo juos paduoti pardavėjai. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. su pažeidimu sutiko, gailėjosi ir parodė, kad parduotuvėje ant grindų pamatė gulinčius raktus, juos pakėlė ir įsidėjo į striukės kišenę. Ji matė ir išmėtytas korteles. Kam priklausė gulintys raktai, nežinojo. (b. l. 2, 9-12)

Teismo posėdyje nukentėjusioji B. B. A. parodė, jog jos tašėje buvo rankinukas, kuriame buvo kortelės, bilietas, pinigai. Parduotuvėje ji rinkosi prekes, atsisukusi pamatė, jog yra išmėtyti jos daiktai. Pamatė, kaip G. S. įsidėjo raktus. G. S. paprašė ištraukti iš kišenės raktus, ji vienus raktus sviedė į žemę. Šį faktą matė pardavėja. Pardavėjai pasakė, jog buvo apvogta. G. S. atidavė raktus ir 20 Eur. G. S. klausė, ką ji dar turi paėmusi. Ji atidavė korteles. Pati nukentėjusioji pradėjo rinkti centus. Tuomet G. S. pradėjo rėkti, kad nukentėjusioji yra aferistė. Nukentėjusioji aiškino, kad dalis kortelių buvo ant žemės, ji pati jas susirinko, visa kita buvo pas G. S. kišenėje. Matė, kad G. S. rankoje laikė raktus ir 20 Eur, matė, jog rankinukas yra tuščias.

Tyrimo metu B. B. A. teigė, kad 2016 m. sausio 8 d. pigių prekių parduotuvėje, esančioje Rygos g, 1, buvo apvogta G. S.. B. B. A. aiškino, jog į parduotuvę atėjo su vežimėliu prekėms, kuriame buvo rankinė. Rankinėje buvo du raktų ryšulėliai nuo buto. Parduotuvėje šalia vienas kito stovėjo du konteineriai su prekėmis. Prie vieno iš konteinerių ji pastatė savo vežimėlį, o iš kito rinkosi prekes. Nuo savo vežimėlio buvo nusisukusi 2-3 minutes. Atsisukusi pamatė, kad jos rankinė yra išimta iš vežimėlio, išimti raktai, bilietas, įvairios kortelės ir 20 Eur, kurie buvo smulkiomis monetomis. B. B. A. pastebėjo, kad dalis kortelių mėtosi šalia G. S. kojų, o dalį jų ši laikė rankose. Paprašius G. S. išimti daiktus iš kišenių, pamatė, kad ji kišenėse turėjo 20 Eur, korteles ir raktus, kitus raktus G. S. laikė rankoje ir metė juos į parduotuvės pirkinių krepšelį, taip pat metė ir centus. B. B. A. pasigedo užrašų knygutės, kurioje buvo 30 Eur. G. S. buvo su drauge, kuri iš parduotuvės pasišalino, vėliau sugrįžo. Viską matė parduotuvės pardavėja. Buvo iškviesta policija. Būnant komisariate paskambino parduotuvės pardavėja, kuri pranešė, kad buvo rasta užrašų knygutė, bet joje nebuvo pinigų. (b. l. 5, 7)

Teismo posėdyje liudytoja D. K. parodė, jog matė, kaip G. S. atidavė B. B. A. pinigus. B. B. A. pasakė, kad ją apvogė, jog buvo paimtas jos rankinukas. Prie moterų buvo tašės, moterys kalbėjo, ji pamanė, kad moterys rado rankinėje pinigus ir dalinasi. Ant žemės matė bandelę, dar buvo maišelis su popieriukais, daugiau besimėtančių daiktų nematė. B. B. A. krepšelis stovėjo tvarkingai, jis buvo atsegtas, bet stovėjo normaliai. Viską matė, kai nešiojo prekes. Matė, kaip buvo perdavinėjami pinigai, tačiau raktų nematė. Moteris suriko, kad ją apvogė, todėl ir atkreipė dėmesį. Įvykio vietoje stovėjo trys moterys, dar viena moteris buvo šiek tiek toliau, t. y. 2 ar 3 žingsniai nuo trijų moterų.

Tyrimo metu D. K. paaiškino, kad ji yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. D. K. patvirtino, kad iš B. B. A. buvo pavogta piniginė, kadangi matė, kaip G. S. B. B. A. atidavinėjo pinigus. Paskui D. K. ant lentynos rado B. B. Atkočiūnienės knygutę, kuri kabėjo maišelyje. (b. l. 8)

Teismo posėdyje liudytoja G. R. parodė, jog sausio ar vasario mėnesį kartu su kaimyne G. S. buvo parduotuvėje. Užėjo į antrą salę, ten stovėjo konteineriai, prie konteinerio buvo tašės. Kažkas išvertė vieną iš tašių, todėl ji su G. S. priėjo pažiūrėti. Toje vietoje buvo išmėtytos kortelės, daiktai. B. B. A. pradėjo šaukti, kad ją apvogė. G. S. buvo paėmusi raktus, kad juos atiduotų kasoje. Kažkokia šviesi moteris nukentėjusiajai atidavė 20 Eur. Nei liudytoja, nei G. S. nieko neėmė. Toje vietoje, parduotuvėje buvo daugiau žmonių. Nukentėjusioji vaikščiojo po salę, priėjusi apšaukė, kad ją apvogė. Ar kas su nukentėjusiąja dar bendravo, liudytoja neatkreipė dėmesio. Viena šviesi moteris atidavė nukentėjusiajai užrašų knygelę ir 20 Eur, ji rinko daiktus ir atidavinėjo nukentėjusiajai. G. S. pakėlė raktus. Raktai voliojosi ant grindų. Kai kurios moterys rinko daiktus, kiti nuėjo šalin. G. S. neatidavė raktų nukentėjusiajai ar parduotuvės darbuotojai, nes kai ji pakėlė raktus, B. B. A. dar nebuvo, ji galvojo paduoti raktus pardavėjai kasoje. Kai B. B. A. suriko, kad ją apvogė, raktus G. S. atidavė jai į rankas. Liudytoja teigė, kad iš įvykio vietos ji nebuvo pasišalinusi, kai prasidėjo riksmai ji buvo nuėjusi toliau, kadangi jai pasidarė bloga.

Tyrimo metu G. R. paaiškino, kad ji buvo parduotuvėje, esančioje Taikos g. 1, ir matė, jog stovėjo kažkokia rankinė. Rankinę apžiūrinėjo žmonės, paskui ją apžiūrėjo ir ji su drauge. G. R. su G. S. nieko iš B. B. A. nevogė. (b. l. 13-14, 15-16, 17)

Teismo posėdyje liudytojas M. N. nurodė, jog pats įvykyje nedalyvavo, tačiau jį tyrė, surašė protokolą, apklausė proceso dalyvius. Nukentėjusiosios paaiškinime asmenų vardus ir pavardes nurodė savo iniciatyva.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. sausio 8 d. 11.13 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pigių drabužių parduotuvėje pardavėja ir pranešėja sulaikė moterį, kuri apvogė pranešėją. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 11.12 val., buvo gautas pranešimas, jog pigių drabužių parduotuvėje, esančioje Rygos g. 1, Vilniuje, yra sulaikyta moteris, kuri galimai iš kitos parduotuvės klientės pavogė pinigus. Atvykus į nurodytą vietą į policijos pareigūnus kreipėsi B. B. A., kuri paaiškino, kad G. S. ir G. R. galimai iš jos pavogė juodos spalvos užrašų knygutę, kurioje buvo 30 Eur. Visos moterys tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytos į policijos komisariatą. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad G. S. paaiškino, jog parduotuvėje nuo grindų paėmė B. B. A. raktus ir įsidėjo į striukės kišenę, tačiau jokių pinigų ir kortelių neėmė. G. S. viską, ką paėmė, grąžino B. B. A.. Parduotuvės pardavėja patvirtino, kad matė, kaip G. S. iš savo striukės kišenės atidavė B. B. A. daiktus. (b. l. 6)

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog byla yra nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtose ribose, t. y. nagrinėjamu atveju yra nagrinėjama ir vertinama tik tai, ar G. S. 2016 m. sausio 8 d., apie 11.13 val., pigių drabužių parduotuvėje, esančioje Rygos g. 1, Vilniuje, pagrobė B. B. A. buto raktus.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kas iš B. B. A. rankinės, su kuria ji atvyko į įvykio vietą, išėmė jai priklausančius daiktus, kurių dalis buvo numesta ant grindų. Byloje surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti, jog daiktus iš nukentėjusiajai priklausančios rankinės paėmė G. S.. Tuo pačiu byloje yra neginčytinai nustatyta, kad G. S. nuo grindų pakėlė B. B. A. priklausančius raktus ir juos įsidėjo į kišenę. Šį faktą patvirtina, tiek pačios G. S., tiek liudytojos G. R., taip pat iš dalies ir nukentėjusiosios parodymai. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad G. S. turėjo tyčią pagrobti B. B. A. priklausančius raktus. Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdyje duotais G. S. paaiškinimais, kuriuos patvirtina liudytojos G. R. parodymai, kad G. S. raktus pakėlė nuo grindų ir įsidėjo sau į kišenę, kadangi norėjo, jog jie nepasimestų, o apsipirkusi prie kasų ji raktus ketino atiduoti parduotuvės darbuotojams. Čia pažymėtina ir tai, kad iš G. S., G. R., taip pat B. B. A. parodymų matyti, jog tuo metu, kai nuo grindų buvo pakelti raktai, jų savininkės prie rankinės nebuvo. Taigi akivaizdu, jog raktai iš karto ir negalėjo būti perduoti asmeniui, kuriam jie priklauso, kadangi tuo metu, kai jie buvo rasti ir pakelti, jų savininkas nebuvo žinomas.

Teisme išsakytos G. S. pozicijos nepaneigia jokie objektyvūs duomenys. Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, vaizdo įrašų ar pan.), kurie paneigtų ar patvirtintų G. S. teiginius. Vien tik faktas, kad G. S. pakėlė svetimus raktus ir įsidėjo juos į kišenę, nėra pakankamas tam, kad būtų galima konstatuoti, jog ji turėjo tyčia šiuos raktus pagrobti, tuo labiau, kad iš esmės jai šie raktai buvo beverčiai. Nagrinėjamu atveju dėl fakto, jog G. S. ketino pagrobti ir pagrobė svetimą turtą, kyla pagrįstų abejonių, kurių pašalinimui yra išnaudotos visos galimybės, todėl šios abejonės yra vertintinos G. S. naudai. Taigi konstatuotina, jog nėra įrodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdžio metu B. B. A. teigė, jog ji pamatė, kad jai priklausantys daiktai yra išmėtyti ant grindų, matė, kaip G. S. paėmė raktus nuo grindų ir įsidėjo juos į kišenę. Nukentėjusiajai paprašius atiduoti paimtus daiktus, G. S. atidavė raktus, 20 Eur, korteles. Taip pat nukentėjusioji pradėjo rinkti likusius centus nuo grindų. Iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusioji davė ir tyrimo metu. Teismas konstatuoja, jog vien tik aptarti B. B. A. teiginiai, įvertinus kitus byloje esančius ir anksčiau aptartus duomenis, neleidžia konstatuoti, jog G. S. padarė kokį nors administracinį teisės pažeidimą. Čia pastebėtina, jog G. S. apskritai neigė, kad ji būtų paėmusi kitus nukentėjusiajai priklausančius daiktus, išskyrus raktus. Tokią G. S. poziciją patvirtina liudytojos G. R. parodymai.

Tiesa, teisme liudytoja D. K. tvirtino, jog matė, kaip G. S. atidavė B. B. A. pinigus. Tuo pačiu ši liudytoja nurodė, jog ji matė, kaip moterys kalbėjo, dalinosi pinigus, ji pamanė, kad moterys dalinasi rastus pinigus. Liudytoja nematė, kad ant grindų mėtytųsi pinigai, kortelės bei raktai. Ji ant grindų matė tik kažkokį popieriuką ir bandelę. Į moteris atkreipė dėmesį, kai viena iš jų suriko, kad ją apvogė. Aptarti liudytojos parodymai leidžia konstatuoti, jog ji nematė, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis galėjo paimti nukentėjusiajai priklausančius daiktus. Net, jeigu ir būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad G. S. B. B. A. perdavė pinigus, vis tiek nebūtų galima tvirtinti, jog G. S. padarė kokį nors pažeidimą. Teigtina, jog daiktų perdavimo nukentėjusiajai faktas niekaip nepatvirtina, kad daiktus perdavęs asmuo turėjo tyčią paimtus daiktus pagrobti. Čia taip pat pastebėtina ir tai, kad D. K. parodymai leidžia teigti, jog ji matė tik tai, kaip buvo perduoti pinigai, nors pasak nukentėjusiosios jai buvo perduoti pinigai, kortelės bei raktai, o pasak G. S. ir G. R. tik raktai. Taigi D. K. parodymai dėl perduotų nukentėjusiajai daiktų rūšies nesutampa su kitų teisme apklaustų asmenų teiginiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jos veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.