Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kurie grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, ieškovui prašant, byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 87 straipsnio 1 dalį 10 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau - Taisyklės) 12.3.15 papunkčio ir 7 punkto reikalavimus 2016 m. rugpjūčio 3 d. 19 val. 50 min.(duomenys neskelbtini)., žvejodamas mėgėjiškos žūklės įrankiais, sugavo 20 karpių, kurių dydis nuo 17 cm iki 22 cm. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nustatyta, kad savo neteisėta veika atsakovas padarė 1306,80 Eur žalą žuvų ištekliams. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl 1306,80 Eur žalos atlyginimo, su žalos, padarytos žuvų ištekliams, paskaičiavimu. Atsakovui pasiūlyta gera valia atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas pagal 2018 m. gruodžio 3 d. pretenziją žalos neatlygino.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai yra saugomi įstatymo (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnis). Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis). Žuvys yra gamtos ištekliai ir valstybės nuosavybė. Žuvų išteklių naudotojai privalo racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius, atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą (Lietuvos Respublikos Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnis). Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos ir žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 11.2.3 (Žin.,2009, Nr. 63-2526) ir padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Dl-1076 redakcija) bei Statistikos departamento informacija dėl aplinkai padarytų nuostolių dydžių indeksavimo koeficientų. Atsakovo neteisėtos žvejybos metu karpių bazinis įkainis buvo 60 Eur, todėl žuvų ištekliams padaryta 1306,80 Eur žala (20 x 60 Eur x 1,089).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis). Atsakovas neteisėtais veiksmais – žvejodamas mėgėjiškos žūklės įrankiais ir sugavęs 20 karpių, kurių dydis nuo 17 cm iki 22 cm, padarė gamtai žalą. Atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnis, 6.251 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kodas 304766622, žalos atlyginimą 1306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis Eur 80 ct), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas 15 Eur (penkiolika Eur) (įmokos kodas 5660).

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.