Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui Ž. P., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, nedalyvaujant atsakovei J. L., trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. L., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be motinos sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesinių dokumentų nepavykus įteikti jos paskutiniu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 60, 77, 80). Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo teismui nepateikė, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 73).

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė M. L. nurodė, jog mamos neprisimena, nežino kur ji gyvena, jokiomis ryšio priemonėmis su mama nebendrauja. Mergaitė nori, kad jos pavardė būtų tokia kaip tėčio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Ž. P. ir J. L. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). M. L. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Ž. P. (b .l .7-8). Teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog su atsakove bendro gyvenimo jau nebevedė nuo (duomenys neskelbtini) metų, o M. L. patvirtino teismui, jog mamos visiškai neprisimena. Remdamasis šiuo pagrindu, taip pat tuo, kad duktė M. L. savo motinos J. L. dėl jos visiško nusišalinimo nuo vaiko auginimo nepažįsta, tiek ieškovui, tiek mergaitei kyla keblumų dėl jų pavardžių skirtumų, ieškovas prašo pakeisti nepilnametės dukters M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į pavardę P. be atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju M. L., interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą, išklausęs šalių ir vaiko nuomones, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį vaiko M. L. interesų labui keisti jos pavardę iš „L.“ į tėvo pavardę „P.“. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtino tiek ieškovas, tiek mergaitė, jog atsakovė J. L. yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo dukters atžvilgiu. Mergaitė motinos neprisimena, todėl apklausos metu patvirtino, jog labai nori, kad jos pavardė būtų tokia kaip tėčio. Nors atsakovė nepateikė nuomonės dėl byloje keliamo klausimo, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog atsakovė mergaitės neaugino ir ja nesirūpino nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. kai mergaitei tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, dėl ko mergaitė motinos visiškai neprisimena. Vaiko motinai visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, būdamas dešimties metų amžiaus, iki šiol nieko nežino apie savo motiną, sau vieninteliu ir artimu žmogumi įvardija tėvą, artimuosius giminaičius iš tėvo pusės. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp vaiko M. L. ir motinos J. L. šeimos santykiai yra visiškai nutrūkę. Ieškovo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad dukrai pavardė L. buvo suteikta todėl, kad mergaitė gimė iki šalių santuokos sudarymo, tokį sprendimą priėmė abi šalys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neatliko ir neatlieka jokių savo kaip motinos pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, jos neauklėja, neugdo, nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime. Dar daugiau, atsakovė nevykdo ne tik neturtinių prievolių savo vaikui, bet taip pat visiškai nusišalino nuo vaiko išlaikymo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko M. L. ir motinos J. L. nesieja jokie santykiai. Iš vaiko apklausos nustatyta, kad M. L., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, siekia, jog jai būtų suteikta tėvo pavardė. Vaiko apklausa taip pat patvirtino faktą, kad vaikas nieko nežino apie savo motiną J. L., todėl motinos pavardė mergaitei neturi ypatingos reikšmės.

Atsižvelgus į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apie nustatytus vaiko ir jo artimųjų ryšius, įvertinus vaiko apklausos metu surinktus duomenis, konstatuotina, kad M. L. nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu su motina J. L.. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) metų M. L. teisė į jai saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti su artimais žmonėmis, buvo užtikrinta tik tėvo pastangomis. Teismo nuomone, vaikui, kuris nepažįsta savo motinos, pavardės pakeitimas į jos tėvo turimą pavardę „P.“, nesukels neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančio tėvo bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovo Ž. P. patikslintas ieškinys tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Ieškovas šioje byloje patyrė 144 Lt (41,71 Eur) bylinėjimosi išlaidas (b. l. 11), todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės.

Valstybė šioje byloje patyrė 13,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pakeisti nepilnametės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „L.“ į pavardę „P.“ be atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Priteisti ieškovui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,99 Eur (trylika eurų 99 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.