Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-471-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
2A-471-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-471-115/2010

Teisėjas Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos:

78.2.1; 121.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovei I. V.,atsakovui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7625-96/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. V. ieškiniu prašė pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000-02-01 nutarimu nepilnamečiui sūnui M. V., gimusiam 1999-10-04, nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo sūnaus Mariaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 540 Lt iki vaiko pilnametystės (b.l.1-3).

Nurodė, kad teismo nutarimu buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės 1/4 visų atsakovo gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Atsakovas sūnaus išlaikymui 2007 m. pervesdavo apie 290 Lt per mėnesį, nuo 2009 gegužės mėn. – po 260 Lt, o nuo 2008 m. gruodžio mėn. – apie 180 Lt. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri juo nuolat rūpinasi. Ieškovė, tam, kad pajėgtų išlaikyti vaiką, dirba dviejose darbovietėse, kuriose gauna 1825 Lt ir 325 Lt uždarbį. Moka būsto paskolą po 381 Lt į mėnesį. Kitų pajamų neturi. Jos nuomone, augančio sūnaus išlaikymui atsakovas kas mėnesį turėtų skirti 540 Lt sumą, kadangi ieškovei tenka vienai rūpintis sūnaus ugdymu, jai išlaikyti vaiką padeda jos tėvai. Per vasaros atostogas vaikas būna pas senelius. Vaikas turi sveikatos problemų (ortopedinių), todėl jam reikia lankyti masažus, o tam reikalingos lėšos. Lanko muzikos mokyklą (125 Lt mėnesiui), papildomas anglų kalbos pamokas (120-150 Lt mėnesiui), keramikos būrelį (20 Lt mėnesiui), tinklinį (32 Lt mėnesiui). Kitų galimybių lavinti vaiką neturi dėl lėšų stygiaus.

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 60-62) iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu. Sutiko teikti vaikui išlaikymą konkrečiomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį. Ginčijo ieškovės nurodytą vaikui reikalingos išlaikymo sumos dydį. Nesutiko su ieškovės nurodyta bankui mokamų įmokų dydžiu, teigdamas, kad jos yra mažesnės. Nurodė, išlaikymą vaikui visą laiką teikęs be įsiskolinimų. Šiuo metu uždirba vidutiniškai 1.300 Lt per mėnesį. Yra silpnos sveikatos dėl širdies ritmo sutrikimo, nuolat vartoja vaistus, todėl pakeitė geriau apmokamą darbą į mažiau apmokamą, bet neįgalumas nenustatytas. Turi kitą šeimą ir joje 2002 m. gimusį sūnų, turintį sveikatos problemų (serga bronchine astma). Šiuo metu jo sutuoktinė laukiasi. Yra paėmęs banko paskolą, už kurią kas mėnesį moka 575 Lt įmokas. Teigia, jog neturi galimybių mokėti didesnį nei 200 Lt išlaikymą.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje (b.l. 56, 57) nurodyta, kad ieškovės darbo pajamos – 1728 Lt, atsakovo vaikui mokamas 200 Lt išlaikymas bei vaikui mokama 52 Lt socialinė išmoka. Išvadoje palaikomas ieškovės reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000-02-01 nutarimu nustatyto išlaikymo dydį, nustatant, kad A. V. sūnaus M. V., gim. 1999-10-04, išlaikymui moka I. V. kiekvieną mėnesį po 400 Lt iki Mariaus pilnametystės; likusią dalį ieškinio atmetė; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 116,53 Lt ir ieškovei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.102-103).

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teismo sprendimu priteistas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Mariaus išlaikymas po 1/4 visų jo gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, keistinas, atsižvelgiant į padidėjusius augančio vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį. Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 800 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl teismas darė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi žmonės, todėl turi visas galimybes dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti ieškovės prašomą 540 Lt sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsižvelgiant į vaiko amžių, šalių pajamas, turimą turtą bei finansinius šalių įsipareigojimus, į atsakovo turimas sveikatos problemas bei dar vieną išlaikytinį, teismas darė išvadą, kad iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų, kol vaikas sulauks pilnametystės (LR CK 3.192, 3.194 str.).

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) A. V. pateikė apeliacinį skundą (patikslintą) (b.l.117-119), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą, priteisiant iš apelianto (atsakovo) sūnaus M. V., gim. 1999-10-04, naudai 250 Lt, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodo, jog teismas pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus, nes neįvertino tos aplinkybės, kad prieš bylos nagrinėjimą apeliantui gimė trečias vaikas, bet dėl to teismas nepasisakė sprendime. Sprendime nurodyta, kad atsakovo sutuoktinė šiuo metu laukiasi, tai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir įrodo, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, neišsamiai, dėl to priimtas sprendimas neteisėtas ir neteisingas. Mano, jog teismas, priteisdamas vienam iš apelianto išlaikytinių 400 Lt, pažeidė lygiateisiškumo principą (CK 3.198 str.). Atsižvelgiant į tai, kad jis turi tris išlaikytinius – nepilnamečius, visiems turėtų skirti po 400 Lt, tai sudarytų 1.200 Lt per mėnesį. Apelianto atlyginimas siekia tik 1.300 Lt per mėnesį, akivaizdu, kad likusio 100 Lt nepakanka jo paties būtiniausiems asmeniniams poreikiams bei kreditoriniams įsipareigojimams patenkinti. Teismas neįvertino tų aplinkybių ir įrodymų, kad ir kitam apelianto sūnui T. V. dėl sveikatos sutrikimų kas mėnesį reikia papildomų lėšų vaistams, kurių suma siekia apie 160 Lt. Teismas, priteisdamas 400 Lt išlaikymą, pažeidė LR CK 3.192 str. 2 ir 3 d., nes neįvertino realios apelianto turtinės padėties ir priteistos sumos proporcingumo jo materialinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pajamos yra kur kas didesnės nei apelianto bei į jo išlaikytinių skaičių, teismas turėjo nukrypti nuo tėvų įsipareigojimų išlaikyti vaiką lygybės principo. Teigia, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko vieno mėnesio poreikių dydį, todėl teismas, konstatuodamas, kad vieno mėnesio M. V. išlaikymui reikia 1.080 Lt, pažeidė CPK 178 str. Teismas, patenkinęs ieškinį tik iš dalies (74 %) ir iš apelianto priteisdamas jos bei valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė LR CPK 93 str. 2 d. ir 3 d. bei nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos (LAT 2008 spalio 28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.), o tai nebuvo padaryta priimant skundžiamą teismo sprendimą. Apeliantas sutinka savo sūnaus M. V. išlaikymui skirti po 250 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Ieškovė I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (patikslintą) (b.l.124-125) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog aplinkybė, kad apeliantas vėlesnėje santuokoje turi daugiau vaikų, negali būti rodikliu ir argumentu, kad ieškovės sūnui būtų mažinamas priteistas išlaikymas. Apeliantas, būdamas atsakingu tėvu, neturėtų planuoti daugiau vaikų, jeigu negali išlaikyti pirmųjų. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2000 m. priteisė ieškovės sūnui išlaikymą ne mažiau kaip ¼ turimų pajamų, bet ne mažiau kaip l MGL. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis šiuo metu gauna 1.300 Lt atlyginimą, taigi 1/4 dalis sudarytų 325 Lt. Šią sumą ieškovė turėtų gauti iš apelianto iki kol neįsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas. Ieškovė ieškiniu prašė tą sumą padidinti iki 540 Lt, nes apeliantas mokėjo mažesnę sumą. Teismas įvertino, kad vaiko poreikiai yra per devynerius metus išaugę. Šiandieninės kainos, net ir ekonominio sunkmečio metu, jas lyginant su kainomis, buvusiomis prieš devynis metus, ženkliai išaugo, kaip kad išaugo ir apelianto pajamos, jas lyginant su pajamomis, buvusiomis prieš devynerius metus. Dėl šių priežasčių, teismas, atsižvelgė į apelianto turtinę padėtį ir priteisė jam mažesnę vaiko išlaikymo dalį nei prašė ieškovė, todėl apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes yra atmestinas. Mano, jog nepagrįstai apeliantas vertina, kad jo skirtingose santuokose gimę vaikai turėtų gauti vienodą išlaikymą, kaip ir ieškovės sūnus. Teigia, jog apelianto vaikams iš kitos santuokos nėra priteistas joks išlaikymas, nes juos augina abu tėvai. Apeliantas nenurodė, kokia yra kitų jo turimų vaikų mamos turtinė padėtis (pajamos ir turimas turtas), todėl negalima sutikti su argumentu, kad apeliantas pagal neįsigaliojusį pirmos instancijos teismo sprendimą turėtų kiekvienam vaikui iš skirtingų santuokų, skirti po 400 Lt išlaikymą. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas pažeidė LR CK 3.192 str. 2 ir 3 d., nes apelianto turtinė padėtis, lyginant ją su 2000 m., yra pagerėjusi, todėl priteistina ir didesnė suma, skirta vaikui išlaikyti. Mano, jog ieškovė visgi prisiima didesnę vaiko išlaikymo dalį, nei apeliantas, vaiką augina viena, o apeliantas kitus vaikus išlaiko ne vienas. Apeliantas neginčijo, kad vaikui yra skiriamas 1.080 Lt išlaikymas, nereikalavo, kad būtų pateikti papildomi įrodymai. Todėl argumentas, kad ieškovė nepateikė į bylą pateisinančių išlaidas dokumentų, nepagrįstas. Vertinant apelianto argumentą, jog teismas iš apelianto priteisė visas ieškovės patirtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, pažymi, kad 300 Lt išlaidos už ieškinio surašymą yra labai nedidelės. Atstovavimo išlaidų ieškovė neturėjo. Bylinėjimosi išlaidos nėra tapačios išlaidoms advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, todėl teismas, atsižvelgdamas į nedidelę sumą, priteisė visą sumą, neatsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Pažymi, jog vadovaujantis LR CPK 376 str. teismas šeimos bylose turi būti aktyvus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu, kuriuo tenkinant iš dalies ieškinį yra pakeista pagal Ignalinos raj. apyl. teismo 2000-02-01 teismo nutarimą iš atsakovo A. V. išieškomi alimentai(1/4 uždarbio(pajamų), bet ne mažiau 1MGL dydžio kas mėnesį) sūnaus Mariaus(gim.200-01-19) išlaikymui, nustatant, kad A. V. sūnaus M. V., gim. 1999-10-04, išlaikymui moka I. V. kiekvieną mėnesį po 400 Lt iki Mariaus pilnametystės, taip pat priteisiant iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 116,53 Lt, o ieškovei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad CK 3.201 str. 1 d. numato, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Tai rodo, kad dėl tokio išlaikymo dydžio faktiškai negali būti ir ginčo, nes nurodyta suma gali užtikrinti tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Šioje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, o teismas pripažino, kad sūnaus Mariaus išlaikymui kas mėnesį reikia 1080Lt suma, nes padidėjo vaiko poreikiai, o atsakovo teikiamas išlaikymo dydis paskutiniu metu faktiškai sumažėjo. Atsakovas skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė vaiko išlaikymui reikalingos 1080Lt sumos, tačiau apeliantas taip pat nenurodo ir nepagrindžia koks išlaikymo dydis turėtų būti laikomas pakankamu tenkinti būtinus sūnaus poreikius. Tuo tarpu ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu įvardijo išlaidas, kurios yra būtinos mokyklą lankančio vaiko išlaikymui ir jų dydis mėnesiui iš esmės atitinka teismo sprendime nurodytą 1080Lt sumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių dėl sūnaus išlaikymui reikalingų papildomų išlaidų, kurios susijusios su jo sveikata, būrelių, muzikos mokyklos lankymu, anglų kalbos mokymusi. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga mėnesiui 1080Lt suma negali būti pripažinta neprotinga ar nepagrįsta. Be to, ieškovė nenurodė vaikui tenkančių būsto išlaikymo išlaidų, kurios yra neišvengiamos ir būtinos, kadangi motina ir sūnus gyvena dviejų kambarių bute. Todėl kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ankstesniu teismo nutarimu nustatytą neapibrėžtą išlaikymo dydį konkrečia periodinių išmokų suma ir padidėjusius vaiko poreikius dėl jo amžiaus pasikeitimo, mokyklos lankymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti iš atsakovo teismo nutarimu priteistą išlaikymą, kurio forma neatitinka CK, o dydis neužtikrina įstatymu saugomų nepilnamečio vaiko interesų (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str., CK 3.3str.1d., 3.196str.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės gaunamos pajamos dirbant 2 darbovietėse per mėnesį sudaro 1728Lt, o atsakovo - 1400Lt. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad priimant sprendimą ieškovė turėjo vieną išlaikytinį (sūnų), o atsakovas kitoje santuokoje turėjo du vaikus (gim. 2002 ir 2009 metais), iš kurių vienas nuolat vartotoja tam tikrus vaistus, o sveikatos problemų turi ir pats atsakovas(b.l. 66, 67, 72, 73, 94, 106). Tačiau apelianto darbingumas nėra sumažėjęs, todėl jis turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ar dirbti papildomai kaip tą daro ieškovė, kadangi abu tėvai privalo savo vaikams teikti tokį išlaikymą, kuris padėtų užtikrinti jų būtinus poreikius. Be to, nors ieškovė ir gauna didesnes mėnesines pajamas, tačiau ji turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, gyvena 2 kambarių butą ir kito nekilnojamojo turto neturi (b.l. 39-44, 58-59, 78). Atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis su dabartine žmona gyvena bute, kurio įsigijimui yra pasiėmę paskolą(b.l.98), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178str.). Atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jo dabartinė žmona iki dekretinių atostogų už jį uždirbo daugiau. Tai rodo, kad atsakovo sutuoktinė nedirbant gauna ir didesnę išmoką už mažamečio vaiko priežiūrą, o ji taip pat turi pareigą prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, kurių poreikiai faktiškai yra mažesni, nei atsakovo sūnaus Mariaus, kadangi jie nelanko mokyklos.

Pažymėtina, kad priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai ieškovės ir atsakovo sūnus Marius lanko mokyklą, įvairius būrelius, turi ortopedinių problemų, todėl jo išlaikymas reikalauja papildomų išlaidų ir apeliantas šių išlaidų poreikio neginčija. Tuo tarpu iš atsakovo sūnaus Mariaus išlaikymui yra priteista 400Lt ir ši suma sudaro tik ½ MMA, kuri skirta tenkinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Tai rodo, kad ieškovei tenka didesnės sūnaus išlaikymo išlaidos, nei yra priteista iš atsakovo 400Lt suma, kuri negali būti pripažinta nepagrįsta ar neprotingai didele.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai pakeitė teismo nutarimu išieškomų alimentų dydį iš atsakovo, nustatant sūnaus Mariaus išlaikymui mokamas 400Lt dydžio periodines išmokas. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistomis 300Lt dydžio advokato padėjėjo ir valstybei išlaidomis, teigiant, kad ieškinį patenkinus 74 proc. tokia dalimi turėjo būti atlygintos ir šios išlaidos, kadangi tai numato CPK 93str. Tačiau kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai atmestini ir sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas taip pat.

Kaip matyti iš sprendimo, tai reikalavimas dėl teismo nutarimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės yra patenkintas. Be to, advokato padėjėjo 300Lt dydžio išlaidos yra labai nedidelės ir susijusios tik su ieškinio paruošimu, todėl kolegija šias išlaidas pripažįsta būtinomis, nepriklausomai nuo priteisto išlaikymo dydžio, kadangi ieškinys yra pareikštas faktiškai siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kolegija mano, kad taikyti CPK 93str.2d. nuostatas ir mažinti ieškovei priteistinas advokato padėjėjo išlaidas(CPK 98str.), ar iš jos priteisti valstybei dalį procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pagrindo nėra. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83str.1d.2p.).

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo priteistina ieškovei 300Lt advokato padėjėjo pagalbos ir 8,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (b.l. 123, 127) apeliacinėje teismo instancijoje(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 ,98str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7625-96/2009 palikti nepakesitą.

Priteisti iš atsakovo A. V. 300,0Lt ieškovei I. V. advokato padėjėjo pagalbos ir 8,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apeliacinėje teismo instancijoje atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė