Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovui V. P. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. P., M. P. ir D. P. įstatyminiams atstovams N. P., V. P., jų atstovei advokatei J. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. įstatyminės atstovės I. B. ieškinį atsakovams V. P., M. P., D. P., dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys N. P., J. J., E. Y., Širvintų rajono 2-asis notaro biuras notaras S. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

21. Ieškovo įstatyminė atstovė dublike nurodė, kad Ieškovui V. P. turtinė padėtis tapo žinoma tik tuomet, kai buvo pranešta apie jo pateiktą prašymą teisme dėl santuokos nutraukimo. Nepavykus V. P. nutraukti santuokos, Ieškovo įstatyminė atstovė pagrindo toliau domėtis Atsakovo 1 turtine padėtimi neturėjo, kadangi, V. P. tinkamai vykdė savo prievolę Ieškovui, t.y., mokėjo nustatyto dydžio išlaikymą. Tik pačiam V. P. netiesiogiai Ieškovo įstatyminei atstovei užsiminus apie tai, kad jis ateityje negalės mokėti mokamo dydžio išlaikymo Ieškovui, privertė Ieškovo įstatyminę atstovę pasidomėti ar V. P. sąmoningai nėra pabloginęs savo turtinės padėties. 2016-11-24 Ieškovo įstatyminė atstovė patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis sužinojo apie ginčo sandorį, kurio pagrindu yra pažeidžiamo Ieškovo teisės. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, jog Ieškovo įstatyminė, priešingai nei nurodo Atsakovai, veikė rūpestingai ir apdairiai pagal esamą situaciją ir tuo metu jai žinomas aplinkybes.

Ieškinys netenkintinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

23. Ieškovo įstatyminė atstovė ir V. P. Taikos sutartimi susitarė, jog V. P. Ieškovui teiks 434,43 Eur (1500,00 Lt) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-03 nutartimi šią Taikos sutartį patvirtino ir nutartis yra įsiteisėjusi.

24. 2016-06-20 Širvintų r. 2-jame notarų biure, tarp V. P., dukros D. P. ir sūnaus M. P., kuriuos atstovavo įstatyminė atstovė N. P., buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 2162 (toliau - Dovanojimo sutartis), kurios pagrindu V. P. dukrai D. P. ir sūnui M. P. neatlygintinai perleido lygiomis dalimis, po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas).

27. Atsakovas V. P. teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 4 d. (V. P. paaiškinimų Priedas Nr. 1.). iš pridedamų banko sąskaitų išrašų matyti, jog V. P. darbas „Maxima Eesti“, kaip valdybos nario užmokestis sudarė net 7240 Eur, be to V. P. kiekviena mėnesi dirbdamas šį darbą gaudavo būsto išlaidų kompensacija, kuri siekė net virš 1000 Eur bei komandiruotpinigius. Taip pat dirbdamas minėtą darbą V. P. gaudavo metines premijas, kuri pavyzdžiui 2014 metais siekė net 18 250 Eur. 2015 m. birželio 30 d. darbo santykiams „Maxima Eesti“ nutrūkus atsakovas V. P. gavo solidžią kompensaciją (46 915,44 Eur kompensaciją pagal sutartį bei 8135,62 Eur atostogų kompensaciją). Iš pridedamų banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, jog atsakovas V. P. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. gavo tėvystės pašalpą, kuri siekė daugiau nei 2000 Eur/mėn. Šiuo metu V. P. „Maxima Eesti“ nebedirba. Tačiau toliau užsiima verslu ir gauna pajamas iš jo.

Teisiniai argumentai

29. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo–kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią.

31. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas esant svarbioms priežastims gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino actio Pauliana atveju taikymo klausimai, t. y. nutrūkimo, atnaujinimo ir kt., sprendžiami pagal CK 1.124–1.135 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias ieškinio senaties termino taikymo taisykles.

32. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos bei paaiškinimų matyti, jog Ieškovui (jo įstatyminei atstovei) V. P. turtinė padėtis tapo žinoma tik tuomet, kai buvo pranešta apie V. P. pateiktą prašymą teisme dėl santuokos nutraukimo. Nepavykus V. P. nutraukti santuokos, Ieškovo įstatyminė atstovė pagrindo toliau domėtis jo turtine padėtimi neturėjo, kadangi, V. P. tinkamai vykdė savo prievolę Ieškovui, t.y., mokėjo nustatyto dydžio išlaikymą. Tik pačiam V. P. netiesiogiai Ieškovo įstatyminei atstovei užsiminus apie tai, kad jis ateityje negalės mokėti mokamo dydžio išlaikymo Ieškovui, privertė Ieškovo įstatyminę atstovę pasidomėti ar V. P. sąmoningai nėra pabloginęs savo turtinės padėties. 2016 m. lapkričio 24 d. Ieškovo įstatyminė atstovė patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis sužinojo apie ginčo sandorį, kurio pagrindu yra pažeidžiamo Ieškovo teisės. Ieškinį pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, laiko jas pagrįstas ir sprendžia, jog ieškovo įstatyminė atstovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2016 m. lapkričio 24 d. , tokiu atveju netaikytina ieškinio senatis.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

34. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

35. Taigi viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas ? su žalos padarymu ir pan. Pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

37. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

38. Teismas sutinka su ieškovo įstatyminės atstovės argumentu, jog atsakovo V. P. materialinė padėtis yra pasikeitusi ir pablogėjusi, jam pasitraukus iš „Maxima Eesti“, kaip valdybos nario pareigų. Tačiau teismas sutinka ir su atsakovo V. P. pozicija, jog jis teikia tinkamai nustatytą teismo išlaikymą Ieškovui ir šiuo metu įsiskolinimų neturi. Šios aplinkybės nepaneigė ir Ieškovo įstatyminė atstovė. Kita vertus, taip pat reikia įvertinti tai, kad ginčo turtas priklausė V. P. nuosavybei ir nebuvo suvaržytas. Esant tokiai situacijai, jis kaip turo savininkas nevaržomai galėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo įstatyminė atstovė iš esmės neįrodė, jokių ieškovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimo.

39. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Skolininkui pardavus nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažinta, kad kreditoriaus teisės nebus pažeistos. Skolininko nemokumas neturi būti aiškinamas taikant analogiją su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka, nes actio Pauliana gali būti reiškiamas dėl tokio sumažėjusio skolininko mokumo, dėl kurio šis (fizinis ar juridinis asmuo) negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo, o bankroto atveju nemokumo kriterijai yra skirti kitiems tikslams.

40. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių perleisdamas jam turtą už mažesnę sumą nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimą konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą). Kiekvienu atveju teismas nustato byloje reikšmingas aplinkybes, pvz., kokia kreditoriaus, reiškiančio actio Pauliana, reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai, kaip jie vyksta (ar skola mokama geruoju, ar nevengiama atsiskaitinėti) ir pan.

41. Nagrinėjamu atveju, nėra įrodyta, jog atsakovas dėl ginčijamo sandorio tapo nemokus. Priešingai jo pateikti įrodymai – atsakovo V. P. 2018-06-18 paaiškinimai ir jų priedai, patvirtina, kad jis toliau užsiima verslu ir gauna pastovias pajamas – darbo užmokesti ir dividendus, kaip akcininkas ir, kaip minėta, neturi įsiskolinimų Ieškovui.

42. Be to, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytų sandorių pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Tačiau, kaip jau yra konstatuota, jog sprendimo priėmimo momentu Ieškovo reikalavimo teisė atsakovui V. P. yra lygi 0 Eur. Teismas nenustatęs visų būtinų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto sprendžia, kad ieškovo ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovų Vaidoto, Dorotėjos ir M. P. atstovė, advokatė J. I. pateikė duomenis apie šioje byloje minėtų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: V. P.: 1597,20+471,90; D. P. 1373,35; M. P. 1373,35, viso 4815,80 eurų.

44. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

45. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

46. Šioje byloje atsakovų atstovė atsakovų vardu parengė atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsiliepimą į pareikštą ieškinį, pateikė tripliką, teikė kitus prašymus byloje bei atstovavo šalis teismo posėdyje kurių bendra suma siekai 3 valandas. Už tokias paslaugas, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2; 8.3; 8.16; 8.18; 8.19 punktais, maksimaliai priteistina suma galėtų siekti (0,4+2,5+1,5+0,01+0,3) 4,71* 926,7 eur, kas sudaro 4364,75 eurų.

47. Kadangi, atsakovė nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo, priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nėra jokio teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, įvertinus nagrinėtų klausimų sudėtingumą bei atsižvelgiant į priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius panašiose bylose, ši suma mažintina iki bendros 3000 eurų sumos Vaidotui, Dorotėjai ir M. P., t.y. po 1000 eurų kiekvienam. Aplinkybė, kad atsakovų atstovė atstovavimo paslaugas teikė trims asmenims, neįtakoja kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimo, kadangi šių atsakovų interesai ir procesiniai dokumentai buvo identiški, rengti to paties atstovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo I. P. įstatyminės atstovės (globėjos) I. B. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (globėjos) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovams V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 eurų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1000 eurų kiekvienam.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.