Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 10 metų.

2. Nuteistojo R. B. bausmės pradžia – nuo 2017 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Neatlikta bausmės dalis (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio dieną (2024 m. liepos 17 d.) – 2 metai 9 mėnesiai 26 dienos. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (1/2 bausmės) – 2022 m. gegužės 12 d.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nuteistojo R. B. skundą dėl Komisijos 2024 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo R. B. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad negalima konstatuoti, jog nuteistasis R. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo R. B. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko tik 2022 m. gegužės 12 d. 2023 m. gruodžio 8 d. atlikus pakartotinį R. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nustatyta, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja.

11. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Nuteistasis R. B. skunde teigia, kad Komisija rėmėsi jo didėjančia kriminogenine istorija. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo motyvu.

13. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija, priėmusi Nutarimą, rėmėsi socialinio tyrimo išvada, kurioje nustatyta ne didėjanti nuteistojo kriminogeninė istorija, kaip klaidingai teigia nuteistasis, o nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Vis tik, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, svarbi ir nuteistojo kriminalinė istorija, kadangi nuteistasis R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistojo kriminogeninė istorija ir nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Todėl ir nuteistojo skundo argumentas, kad Komisija rėmėsi nuteistojo 20 metų kriminogenine praeitimi, tačiau neįvertino, kad iki nusikaltimo, už kurį dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo, jis 10 metų nebuvo nusikaltęs, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi buvo įvertinta bendra R. B. kriminogeninė praeitis bei tai, kad laisvės atėmimo bausmę R. B. atlieka ne pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jam taip pat buvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau skiriamos, atidėtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos R. B. elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naują nusikaltimą, už kurio padarymą paskirtą bausmę atlieka šiuo metu.

14. Įvertinus R. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui nekyla. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistasis R. B. nuo 2023 m. spalio 4 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), kurie, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tinkama vieta asmeniui įtvirtinti pasikeitusį elgesį ir užtvirtinti nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis dirba, dalyvauja organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse, per bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą.

15. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo nuteistojo R. B. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų R. B.asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir duomenis, kad nuteistasis 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 9 kartus baustas drausmine tvarka, kad tik praėjus daugiau nei 6 metams nuo bausmės atlikimo pradžios R. B. pradėjo kritiškiau vertinti savo elgesį, dėl ko rizika pradėjo mažėti (atkreipiamas dėmesys, kad ankstesnių vertinimų metu 2018 m. kovo 13 d., 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. kovo 7 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. birželio 22 d. nuteistajam nuolat buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), taip pat kad likusioji R. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d.). Aukštesniojo teismo vertinimu, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas; tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

16. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima daug teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra koreguotinų sričių, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai: nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; pasekmių suvokimo problema. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Komisijos Nutarimas, tiek skundžiama teismo nutartis, tiek bylos medžiaga rodo aiškią kryptį, kuria nuteistasis turi nukreipti savo pastangas mažindamas kriminogeninius veiksnius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju nustatyti kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų siekdamas eliminuoti nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Todėl Lygtinio paleidimo komisija 2024 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakydama taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo programose ir tęsti darbinę veiklą.

17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

18. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu netenkinti R. B. skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam R. B., teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.