Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., S. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė R. G. pareiškimą palaiko, išdėstė tas pačias aplinkybes, nurodytas pareiškime, apie tai, kaip ji sužinojo, kad G. T. yra jos tėvas ir kokie buvo jų tarpusavio kontaktai per visą tą laiką, kol G. T. buvo gyvas. Patvirtino, jog G. T. per visą tą laiką, kol ji augo, mokėsi, su ja nebendravo, išlaikymo neteikė. Mama jai buvo pasakojusi, jog kai ji gimė, G. T. su A. V., mamos sesers vyru, buvo dovanų atvežęs vaikišką antklodę, daugiau materialiai prie jos auginimo neprisidėjo. Pareiškėja patvirtino, jog per visą gyvenimą matė G. T. gal tris kartus, jam skambino vieną kartą, kuomet prieš kelis metus jos kaimynas V. K. perdavė G. T. telefono numerį, sakė, kad G. T. prašė paskambinti. Ji paskambinusi su G. T. bendravo, kalbėjosi, siūlė G. T. užsirašyti savo mobilaus telefono numerį, tačiau šis atsisakė. Po to telefoninio pokalbio G. T. nematė, pati jam neskambino, nes jautėsi įskaudinta dėl to, jog G. T. ją kaip ir atstūmė neužsirašydamas mobilaus telefono numerio. O (duomenys neskelbtini) sužinojus apie G. T. mirtį ją kaip ir ištiko šokas, suprato, jog tėvo nebėra. Kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, nes nori, kad teismas patvirtintų jos kilmę, be to, patvirtinus tėvystę, ji turėtų teisę į G. T. turto paveldėjimą. Mano, jog pats G. T., būdamas gyvas, pripažino savo tėvystę, tai, kad yra tėvas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jos mama R. G. kaip vaiko tėvo vardą nurodė G. vardą, be to, kad G. T. yra tėvas, patvirtina ir jos pateikta mamos nuotrauka jaunystėje, ant šios nuotraukos esantis įrašas, jog nuotrauka yra skirta G. Mano, jog jos galimybės pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius G. T. tėvystę, yra ribotos, nes suinteresuoti asmenys atsisakė atlikti DNR ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti. Anksčiau į teismą dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes iki 18 metų buvo nepilnametė, sulaukusi pilnametystės, taip pat nebuvo finansiškai savarankiška, vėliau taip pat nesikreipė, nes nesitikėjo, jog žmogus mirs. Parodė, jog yra baigusi psichologiją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Nustatytos faktinės aplinkybės: pareiškėjos R. G. motina R. G. su G. T. susipažino (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini)lapkričio mėnesio abu palaikė artimus ryšius. (duomenys neskelbtini) gimė R. G., vaiko tėvo vardas gimimų įrašų knygoje pareiškėjos R. G. motinos R. G. nurodymu įrašytas G. G. G. T. R. G., kol ši buvo nepilnametė, mokėsi aukštojoje mokykloje, išlaikymo neteikė, su ja nebendravo. G. T. mirė (duomenys neskelbtini).

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl R. G. pažinties datos su G. T., artimų santykių palaikymo fakto, jų trukmės, teismas remiasi liudytojų R. G., liudytojų A. V., M. V. parodymais. Visi šie liudytojai parodė, jog R. G. su G. T. susipažino per A. V. ir M. V. vestuves (duomenys neskelbtini), po šių vestuvių pradėjo artimai bendrauti, tačiau artimi ryšiai nutrūko tų pačių metų lapkričio mėnesio. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl tėvo vardo gimimo įraše teismas remiasi byloje esančia gimimo liudijimo kopija. (23 b. l.) Nustatydamas faktinę aplinkybę, jog G. T. pareiškėjai R. G. išlaikymo, kol ši buvo nepilnametė, mokėsi aukštojoje mokykloje, remiasi pareiškėjos R. G., liudytojos R. G. parodymais. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl G. T. mirties datos, teismas remiasi VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašu (13 b. l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindui tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Analogiška nuostata buvo ir pagal pareiškėjos R. G. gimimo metu galiojusio 1969 m. liepos 16 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos patvirtinto Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos. Pagal SŠK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 55 straipsnį, kuris numatė, jog jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų, taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Nustatydamas tėvystę, teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko motinos ir spėjamo tėvo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino tėvystę (SŠK 55 straipsnio 2 dalis). Kadangi pareiškėja R. G. į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto kreipėsi jau galiojant dabartiniam kodeksui, turi būti taikomos dabar galiojančio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Tačiau tiek iki 2001 m. liepos 1 d., tiek po 2001 m. liepos 1 d. galiojęs įstatymas (SŠK 55 straipsnis ir CK 3.148 straipsnis) numatė, jog nustatant tėvystę buvo privaloma atsižvelgti tiek į bendrą vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, taip pat kitus įrodymus, patikimai patvirtinančius tėvystę. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog G. T. kelis mėnesius prieš gimstant pareiškėjai R. G. artimai bendravo su pareiškėjos R. G. motina R. G., tačiau vien toks nustatyto artimo bendravimo faktas patikimai pareiškėjos R. G. tėvystės, tai yra, kad G. T. yra jos tėvas, nepatvirtina. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog R. G. su G. T. niekada negyveno kartu, pareiškėjai R. G. gimus, G. T. gimusio vaiko auklėjime nedalyvavo, jo neišlaikė, su vaiku nebendravo, tarp pareiškėjos ir mirusiojo asmens nebuvo susiformavęs joks emocinis vaiko – tėvo ryšys. Vien pareiškėjos R. G. nurodytos aplinkybės, jog su mama (duomenys neskelbtini) mieste susitikus G. T. šis paklausė pareiškėjos motinos „ji jau tokia?“ ar ta nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjos mama vežė mažametę dukrą pas G. T. tėvus į kaimą parodyti anūkės, nei patvirtina tėvystę, nei ją paneigia, byloje turėjo būti pateikti kiti įrodymai, kuriuos įvertinus susiformuotų patikimas manymas, kad ši aplinkybė nustatyta, o ne remtis vien liudytojų parodymais, jog tarp pareiškėjos motinos ir spėjamo tėvo buvo susiklostę artimi santykiai tam tikru laikotarpiu. Pareiškėja R. G. bylos nagrinėjimo metu pateikė savo mamos R. G. fotonuotrauką, kurios antroje pusėje yra užrašyta „Gediminui prisiminimui nuo Rimos 1987 07 15“ (43-44 b. l.). Liudytoja R. G. paaiškino, jog šią nuotrauką ji buvo padovanojusi G. T., bet šis grąžino nutrūkus artimiems santykiams, tačiau ši nuotrauka tėvystės fakto neįrodo, o tik tai, kad pareiškėjos motina ir spėjamas tėvas artimai bendravo, nuotrauka galėjo būti perduota tuo metu, kada liudytoja R. G. bendravo su G. T. ir vėliau ši grąžinta santykiams nutrūkus. Byloje buvo kaip liudytojai apklausti pareiškėjos R. G. teta M. V. (pareiškėjos motinos sesuo), jos vyras A. V., šie abu asmenys irgi patvirtino artimus pareiškėjos motinos R. G. santykius su mirusiuoju G. T., tačiau vėlgi, tai neįrodo, jog G. T. buvo pareiškėjos R. G. tėvas ar save tokiu laikė. Kaip ir nepatvirtino liudytojos R. S., suinteresuotų asmenų S. T. ir V. T., pusseserės, parodymai, jog ji iš savo mamos girdėjo gandus, jog G. T. paliko „paną su vaiku“, tuo labiau, jog iš šios liudytojos parodymų nėra aišku, apie kokią merginą su vaiku čia yra kalbama. Kaip ir minėta, liudytojų R. G., A. V., M. V. parodymai įrodo buvusius artimus santykius tarp pareiškėjos motinos R. G. ir spėjamo tėvo G. T., tačiau ne tai, kad G. T., gimus pareiškėjai, pripažino tėvystę. Tuo labiau, jog ir pati pareiškėjos motina R. G., liudydama teismo posėdyje, parodė, jog G. T. abejojo dėl savo tėvystės liudytojai teigdamas, jog jis yra iš dvynukų ir negali turėti vaikų. Nors tai ir nėra moksliškai patvirtintas argumentas, tačiau tai liudija, jog G. T., būdamas gyvas, nebuvo tikras dėl savo tėvystės, tai, kad jis neprisiėmė tėvo pareigų, netiesiogiai įrodo ir jo vėlesnis elgesys (nebendravo su pareiškėja ir jos motina, pareiškėjos neišlaikė). Byloje pareiškėjos R. G. prašymu taip pat liudytoja buvo apklausta ir R. T., suinteresuoto asmens S. T. sutuoktinė, tačiau ši liudytoja apskritai nieko negalėjo pasakyti apie liudytojos R. G. ir spėjamo tėvo G. T. santykius, o tai, kad pareiškėja R. G. jai skambino 2019 m. vasarą, pareiškėjos tėvystės fakto neįrodo. Teismas taip pat kaip įrodymą, patvirtinantį G. T. tėvystę, atmeta pareiškėjos R. G. pateiktą gimimo liudijimą (13 b. l.), kurio tėvo grafoje nurodytas vardas G. Pagal tuo metu, kada buvo padarytas įrašas (1986 m. birželio 6 d.), galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnį, vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas įrašomas vaiko motinos nurodymu. Kadangi tokį vardą nurodė pareiškėjos motina R. G., su kuria G. T. bendravo, šis vardas ir buvo įrašytas. Tačiau vėlgi, nesant kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių mirusiojo asmens tėvystę, šis faktas taip pat nėra įrodomasis.

Dėl suinteresuotų asmenų atsisakymo atlikti ekspertizę. Pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 3.148 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės įrodyti giminystės ryšį išvados). Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys S. T., V. T. atsisakė teikti lyginamuosius pavyzdžius DNR ekspertizei atlikti (25-26 b. l.), pareiškėja R. G. mano, jog tai gali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis mirusiojo G. T. tėvystę. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė teismui kaip tėvystės įrodymą vertinti ekspertizės atsisakymą, tačiau kaip tėvystės įrodymas gali būti vertinamas tik atsakovo, tai yra asmens, kurį prašoma pripažinti tėvu, atsisakymas. Šiuo atveju, toks atsisakymas galėtų būti G. T., kol jis buvo gyvas, tačiau ne suinteresuotų asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks CK 3.148 straipsnio 2 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis. Įstatyme įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – atsakovas (spėjamo vaiko tėvas) skatinamas atlikti ekspertizę ir nevengti pagrindinio įrodymo (mokslinio tyrimo) tėvystei patvirtinti ar paneigti gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, 2006 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-425/2006 ir kitos). Todėl teismas suinteresuotų asmenų S. T. ir V. T. ekspertizės atsisakymą vertinti kaip įrodymą, patvirtinantį mirusiojo G. T. tėvystę, neturi pagrindo. Antra vertus, iki (duomenys neskelbtini) G. T. buvo gyvas, nei pareiškėjos motina R. G., kol pareiškėja buvo nepilnametė, nei pati pareiškėja R. G., sulaukusi pilnametystės ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, per 15 metų iki G. T. mirties nesikreipė dėl pareiškėjos tėvystės nustatymo, nereikalavo iš G. T. išlaikymo, tėvo pareigų vykdymo, nebendravo su juo, nors, kaip teigė pareiškėja, ji visą laiką žinojo, jog G. T. yra jos tėvas. Neįtikino pareiškėjos argumentai, jog ji, sulaukusi pilnametystės, nebuvo savarankiška, nes mokėsi ir neturėjo finansinių galimybių ar nebendravo, nes buvo įskaudintos. Kaip pati pareiškėja nurodė, ji yra baigusi psichologiją, tai yra, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, iš dalies susijusį ir su emocinių problemų tarp asmenų sprendimu, todėl turėjo galimybes tiek savarankiškai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, ką patvirtina ir dabartinis jos kreipimasis, tiek kreiptis į teisines paslaugas teikiančius asmenis, taip pat turėjo visas galimybes bendrauti su spėjamu tėvu. Jeigu būtų kreipusi tuo metu, kol spėjamas tėvas buvo gyvas, atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę, jeigu atsakovas būtų atsisakęs jos, pareiškėja būtų galėjusi panaudoti kaip įrodymą, patvirtinantį pareiškėjos tėvystę. Šiuo metu, mirus spėjamam tėvui G. T. ir suinteresuotiems asmenims S. T. bei V. T. atsisakius ekspertizės, tokio suinteresuotų asmenų atsisakymo panaudoti kaip įrodymo nėra galimybės, o nepateikus pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių pareiškėjos tėvystę, pareiškėjos pareiškimo tenkinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoti asmenys V. T. ir S. T. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo civilinėje byloje patyrė 800 Eur išlaidas (22, 69-70 b. l.). Kadangi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, pareiškėjos R. G. pareiškimas atmestas, teismas turi spręsti dėl suinteresuotų asmenų V. T. ir S. T. išlaidų atlyginimo. Suinteresuotų asmenų pateiktoje išlaidų detaliojoje ataskaitoje nurodyta, jog atstovavimo išlaidas sudaro: priminė konsultacija (1 val.), susipažinimas su bylos medžiaga (30 min.), teismų praktikos paieška ir analizavimas (1 val.), atsiliepimo suruošimas (1 val.), pasiruošimas teismo posėdžiui (1 val.), 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžiui, pasiruošimas teismo posėdžiui su klientais (1 val.), 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis (45-46 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotus asmenis atstovavęs advokatas K. Paspirgėlis atstovaujamųjų vardu 2019 m. spalio 31 d. pateikė atsiliepimą (24 b. l.), 2019 m. spalio 31 d. nuo 13.00 val. iki 13.30 val. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje (34-35 b. l.), 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 9 val. iki 11.30 val. dalyvavo teismo posėdyje (49-61 b. l.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos (TAR, 2015, Nr. 2015-03968)), kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinį yra nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.6 p.), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1289 Eur (Lietuvos statistikos departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. informacinis pranešimas dėl darbo užmokesčio šalyje), maksimalus užmokesčio dydis už suinteresuotų asmenų atstovavimą civilinėje byloje dydis būtų 3609,20 Eur (3222,50 Eur už atsiliepimo pateikimą + 386,70 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose 3 val.). Teismas atskirai nevertina išlaidų detalioje ataskaitoje nurodytų pirminės konsultacijos, susipažinimo su byla, teismų praktikos paieška, kadangi tai yra sudėtinė atsiliepimo paruošimo dalis, taip pat teismui nėra aiški, kas per procedūra yra suinteresuotų asmenų paruošimas teismo posėdžiui, todėl atskirai šios išlaidos taip pat nėra vertinamos. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos ir kitas svarbias aplinkybes. Šioje byloje buvo nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, susijęs su giminystės ryšio tarp vaiko ir tėvo nustatymu, kuomet yra miręs spėjamas vaiko tėvas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje buvo pateiktas atsiliepimas (24 b. l.), tačiau atsiliepimas yra vieno lapo apimties, šiame atsiliepime gan lakoniškai išdėstomi nesutikimo su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo argumentai, visą atsiliepimo turinį sudaro penki sakiniai (be sakinio apie bylos vedimą per advokatą), teismų praktika atsiliepime nėra analizuojama. Todėl teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog civilinė byla nebuvo sudėtinga, jai pasiruošti nebuvo reikalinga gili teismų praktikos analizė, suinteresuotų asmenų atstovui nebuvo reikalinga gaišti daug laiko parengti byloje esančiam atsiliepimui, teismo posėdžiai vyko beveik tris valandas, atmetęs pareiškimą, iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims priteisia 500 Eur atstovavimo išlaidų. Manoma, jog tai yra pakankama suma suinteresuotų asmenų išlaidoms kompensuoti.

Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 4,59 Eur išlaidų (2019 m. gruodžio 18 d. pažyma). Pareiškimą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos R. G. suinteresuotų asmenų S. T. ir V. T. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos R. G. 4,59 Eur (keturis eurus 59 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.