- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- II-1076-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01054-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- V. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. G. (V. G.) nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei J. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9200-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-9200-2025 V. G. buvo nubaustas 60 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. kovo 21 d. 18.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą (b.l. 5, 13).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą argumentavo tuo, kad jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Skunde nurodė, kad UAB „X“ nuosavybės teise priklauso biuro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra įsikūrusios pastate, į kurį patenkama per bendrą įvažiavimą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Įvažiavimas veda į vidinį kiemą, kuriame įrengtos automobilių stovėjimo vietos yra tiesiogiai paskirtos (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams, įskaitant bendrovę. Tai vienintelis būdas patekti į kiemą ir naudotis parkavimo vietomis. 2025 m. kovo 21 d. transporto priemonę „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo bendrovės buhalterė J. M.. Įvažiavimo vartai į vidinį kiemą buvo užrakinti, todėl buhalterė trumpam paliko automobilį ties įvažiavimu, kad galėtų biure pasiimti vartų raktą, atrakinti vartus ir įvažiuoti į kiemą. Automobilis šioje vietoje sustojo laikinai. Vieta, kurioje nufotografuotas automobilis, yra įvažiavimas, o ne šaligatvis, kaip klaidingai fiksuota skundžiamame nutarime. Įvažiavimu, kuriame stovėjo automobilis, nuolat naudojasi visi pastato savininkai ir nuomininkai. Nutarimo teiginys, kad automobilis stovėjo ant šaligatvio, neatitinka tikrovės. Automobilis stovėjo ant įvažiavimo dangos, skirto patekimui į privatų kiemą, o ne ant pėsčiųjų judėjimui skirtos vietos. V. G. apie visas šias aplinkybes informavo savivaldybę el. paštu d.v.@vilnius.lt, pridėjo pagrindžiančius įrodymus, tačiau Institucija į šias aplinkybes neatsižvelgė ir skyrė baudą nusižengimo nepadariusiam asmeniui (b.l. 3).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2025 m. kovo 31 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas reg. Nr.419925 su fotonuotraukomis apie transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimą neleistinoje vietoje. Pranešimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje buvo pradėtas tyrimas ir, nustačius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo pradėta administracinė teisena. Iš byloje pateiktų foto nuotraukų, kuriose užfiksuotas stovintis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonė stovi neleistinoje vietoje - ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, o pareiškėjo argumentas, kad transporto priemonė buvo pastatyta ant įvažiavimo, vertintina kaip gynybinė pozicija. Institucijos teigimu, transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas ar naudotojas) žinodamas, kad įvažiuojant į naudojamą kiemą turi atsidaryti vartus, turėjo pareigą iš anksto pasirūpinti raktais, įvažiuojant į kiemą nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams - pėstiesiems, t.y. prieš įvažiuojant į kiemą, turėjo būti pastatyta nepažeidžiant KET. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pėstieji buvo priversti išeiti į važiuojamąją dalį, tokiu būdu pastatyta transporto priemonė tiesiogiai kėlė pavojų eismo dalyviams. Atsakydama į skundo argumentą, kad Institucijai buvo pranešta, jog automobilį vairavo ne pareiškėjas, o kitas asmuo, Institucija nurodė, jog jai nebuvo pranešti pilni ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija), todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas automobilio savininkas. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas V. G. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. V. G. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas. V. G. skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą (b.l. 40-43).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas V. G. palaikė savo skundą ir prašė tenkinti jį jame nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas itin formaliai, tik administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, net nevertinus jų pateikto išsamaus situacijos paaiškinimo. Šį paaiškinimą jie išsiuntė savivaldybei iki paskirto bylos nagrinėjimo. Viešojo administravimo subjektas neturėjo tikslo aiškintis ar nagrinėti faktines bylos aplinkybes. Automobilį nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo ne jis, o įmonės buhalterė. Jis nėra ir automobilio savininkas, tik jo valdytojas, nes juo naudojosi vienoje užsienio kelionėje ir transporto priemonės techniniame pase buvo nurodytas kaip jos valdytojas. Automobilio savininkė yra J. M.. Jis pateikė buhalterės paaiškinimą Vilniaus miesto savivaldybei. Senamiesčio teritorija yra gyvenamoji zona. Įvažiuojant į Senamiestį yra ženklas, kad ten gyvenamosios zonos pradžia. Išvažiuojant iš Senamiesčio yra ženklas, kad gyvenamosios zonos pabaiga. Tai zonai taikomas gyvenamosios zonos teisinis argumentavimas (b.l. 54-55).
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. I. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko pateiktą Institucijos atsiliepimą ir jame išdėstytą poziciją. Veika kvalifikuota tinkamai ir bauda paskirta pagrįstai. Ji nagrinėdama bylą buvo susipažinusi su iki bylos nagrinėjimo su pateiktu paaiškinimu, su pateiktais duomenimis apie vairuotoją. Į tuos duomenis, kad vairavo kitas asmuo, buvo neatsižvelgta todėl, kad ANK 611 straipsnis įpareigoja automobilio valdytoją/savininką pateikti pilnus duomenis: t. y. vardą, pavardę, asmens kodą, arba gimimo datą, gyv. vietą ir t. t. Kadangi V. G. pateikė tik vairuotojo vardą ir pavardę, tie duomenys nebuvo priimti ir negalėjo būti pradėta teisena kito asmens vardu. Jie negali identifikuoti asmens tik pagal jo vardą ir pavardę. Institucija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad toje vietoje yra įvažiavimas į vidinį kiemą. Pareiškėjas turi žinoti, kaip saugiai patekti į vidinį kiemą netrukdant pėstiesiems. Iš anksto reikia pasirūpinti raktais, o ne pastatyti automobilį ant šaligatvio. Ten labai siaura gatvė ir ten negalima automobilio statyti (b.l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o šio straipsnio 4 dalis - pagal šį kodeksą atsako tik asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse numatytus administracinio nusižengimo požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad praeivis 2025 m. kovo 21 d. 18.03 val. (duomenys neskelbtini), užfiksavo automobilį „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šonu stovintį ant šaligatvio (duomenys neskelbtini) ir pateikė dėl to pranešimą per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ (b.l. 22-24).
Žemesnės instancijos teismas
Iš kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad automobilis „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui, jos registruotas valdytojas V. G. (b.l, 46-47).
Pareiškėjas savo skunde traktuoja, kad vieta, kurioje užfiksuotas automobilis, nėra šaligatvis, tai yra įvažiavimas į vidinį kiemą tarp namų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o minėtas automobilis įvažiavime buvo pastatytas laikinai, kol jo vairuotojas atsineš iš biuro vartų raktą, atrakins ir atidarys kiemo vartus, kol bus galima priparkuoti automobilį kieme, kad tokia yra visų šio vidinio kiemo parkavimo vietų vartotojų įprasta praktika.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punktą – šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Iš bylos nuotraukų akivaizdu, kad pro kiemo vartus šalia (duomenys neskelbtini), pastato nepertraukiamai eina šaligatvis palei (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Jis atitinka visus šaligatvio požymius: yra paaukštintas važiuojamosios kelio dalies atžvilgiu, grįstas kitokia danga, nei važiuojamoji kelio dalis - plytelėmis, atribotas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu. Pareiškėjo minimas įvažiavimas tuo tarpu neturi įvažiavimo į teritoriją požymių: jis nėra nužemintas iki gatvės važiuojamosios dalies, nėra grįstas kitokia nei šaligatvio danga. Kita vertus akivaizdu, kad patekti transporto priemonei į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, nėra kito būdo kaip tik kertant šaligatvį, tuo tikslu jo bortelis, atskiriantis važiuojamąją gatvės dalį ir šaligatvį yra padarytas nuožulnus. Taip pat akivaizdu, kad nuotraukose užfiksuotas automobilio „BMW“ parkavimo būdas kliudo pėstiesiems ar asmenimis su elektrine mikrojudumo priemone ar dviračiu pasinaudoti šaligatviu, kadangi automobilis „BMW“ užima beveik visą šaligatvio plotį, norint jį aplenkti pėstieji, dviračių ar elektrinių mikrojudumo priemonių vartotojai būtų priversti išeiti/ išvažiuoti į važiuojamąją gatvės dalį. Pažymėtina ir tai, kad net jei traktuoti, kad kelio dangos dalis šalia minėtų vartų turi dvejopą paskirtį – ir šaligatvio, ir įvažiavimo į privačią teritoriją, Kelių eismo taisyklės neleidžia automobilio statyti ir įvažiavime: minėtas KET 150.5 punktas draudžia transporto priemonės statymą ir kitose transporto priemonių stovėjimui neskirtose teritorijose.
Pareiškėjas teismo posėdyje pabrėžė, kad įvykio vieta turi gyvenamosios zonos statusą, kur pėstieji turi pirmenybę prieš transporto priemones, todėl ant galimai šaligatvio stovintis automobilis kliūties judėti pėstiesiems nesudaro, t.y. jie gali jį teisėtai apeiti važiuojamąja kelio dalimi. KET 175 punktas nustato, jog pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Kita vertus KET 150.5 punktas nustato transporto priemonių sustojimo ir statymo draudimus, nepriklausomai nuo to, ar miesto dalis turi gyvenamosios zonos statusą.
Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad vairuotojas turėjo palikti automobilį prie kiemo vartų, kol atsineš raktus ir atrakins vartus, kad įvažiuotų pro juos, galima būtų vertinti kaip priverstinio sustojimo situaciją, esant tam tikroms sąlygoms. KET 151 punktas nustato, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Iš nuotraukoje fiksuoto automobilio pastatymo būdo - šonu į vartus negalima daryti išvados, kad šia transporto priemone būtų ketinama važiuoti pro vartus, kaip tai buvo padaryta pareiškėjo su skundu pateiktoje asociatyvioje nuotraukoje (b.l. 8). Nuotraukoje nefiksuota, kad būtų palikta įjungta avarinė šviesos signalizacija, veiktų variklis ar būtų bent kokių kitų požymių, kad automobilis sustojęs tik laikinai, kol bus atidaryti vartai. Taigi negalima ir laikyti, kad transporto priemonės pastatymas prie kiemo vartų, atitiktų KET 191 punkto sąlygas, kas šalintų kelių eismo taisyklių pažeidimą ar darytų jį mažai pavojingu. Apibendrinant konstatuotina, kad transporto priemonės „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė KET 150.5 punktą, palikęs automobilį stovėti ant šaligatvio.
Kita vertus, pagal ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas dar prieš bylos nagrinėjimą 2025 m. gegužės 7 d. nurodė administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui, kad transporto priemonę valdė – sustojo ir paliko stovėti protokole nurodytomis aplinkybėmis ne jis, o UAB „X“ buhalterė J. M., kuri pateikė rašytinį paaiškinimą dėl situacijos (b.l. 9). Iš J. M. 2025 m. gegužės 5 d. paaiškinimo dėl 2025-03-21 nufotografuoto automobilio matyti, kad ji kaip šio automobilio vairuotoja direktoriui V. G. nurodė automobilio palikimo minėtoje vietoje priežastis (b.l. 50), iš ko darytina išvada, kad automobilį vairavo ne V. G.. Institucija skundžiamame nutarime niekaip nekomentavo ir nevertino šios aplinkybės.
Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas transporto priemonės savininkui V. G., šiam nedalyvaujant protokolo surašyme. ANK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai šio kodekso 417 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) ar nutarimas pripažįstamas negaliojančiu. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad V. G. nepateikė pilnų ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie transporto priemonės valdytoją (t.y., J. M. vardo, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), todėl už nusižengimą buvo nubaustas būtent jis. Teismas vertina, kad šių duomenų trūkumas negalėjo būti pagrindu bausti būtent V. G.. Visų pirma Institucijos pareigūnas nagrinėdamas bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Minėtas 2025 gegužės 7 d. pranešimas apie asmenį vairavusį automobilį, buvo pakankamas pagrindas suabejoti dėl V. G. kaltės ir ši aplinkybė pareigūno turėjo būti tiriama tam, kad byla būtų išspręsta teisingai.
Antra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos žinoti ir išmanyti ANK procesinių nuostatų. Tam, kad būtų galima pripažinti jį tinkamu subjektu atsakomybėn traukti, reikia būti įsitikinus, kad jam buvo išaiškinta ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti išsamius duomenis apie transporto priemonės vairuotoją. Kaip matyti, ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl informavimo apie vairuotojo duomenis per 30 d. nuo protokolo gavimo pačiame 2025 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-29683-2025 nebuvo V. G. išaiškintos (b.l. 18-19), taip pat byloje nėra duomenų, kad jam būtų buvęs siųstas atskiras pranešimas, ką daryti gavus administracinio nusižengimo protokolą, jei ne jis vairavo transporto priemonę ir padarė protokole nurodytą nusižengimą ir kokius konkrečiai duomenis jis turi pateikti. Taip pat iš pateikto susirašinėjimo su pareigūnu nematyti, kad jis būtų informuotas, kad turi nurodyti daugiau duomenų apie transporto priemonės vairuotoją. V. G. kaip vairuotojas privalo išmanyti tik KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), tačiau SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę. Kaip minėta, tokio reikalavimo V. G. nėra gavęs. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo kaltė dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo negali būti išvedama iš to, kad jis pateikė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens tik pavardę ir/ar vardą.
Apibendrinant, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje klaidingai nustatytas administracinį nusižengimą padaręs subjektas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama ginčijamą nutarimą, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymu. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Iš byloje surinktų duomenų yra pagrindo manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, tačiau netinkamai nustatytas jį padaręs asmuo. ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu (šiuo metu atitinkamai ANK 565¹ straipsnio 1 punktu), 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-9200-2025 naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tinkamam nusižengimą padariusio subjekto nustatymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti pareiškėjo V. G. (V. G.) skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9200-2025 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.