- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-327-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- Individualios V
- Ieškovas
- E. V., A. V.
- Advokatai
- Eglė Jašinskaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Individualios V. J. įmonės "Viktorija" apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2041-631/07 pagal ieškovų E. V. ir A. V. ieškinį atsakovui Individualiai V. J. įmonei "Viktorija" dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. V. ir A. V. pateikė ieškinį, prašydami priteisti 850 Lt turtinės žalos, ieškovams lygiomis dalimis po 425 Lt, ir 4000 Lt neturtinės žalos, ieškovams lygiomis dalimis po 2000 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-14 užsakė restoraną „Užupio sodas“ savo vestuvių pokyliui, kuris turėjo vykti 2006-06-17 20 val. Ieškovai paliko atsakovui 200 Lt užstatą ir gavo tai patvirtinantį dokumentą. Ieškovams buvo pasakyta, kad prieš 10 dienų iki vestuvių atsakovas paskambins ir primins ieškovams atvažiuoti suderinti meniu. Nesulaukę atsakovo skambučio, ieškovai nuvyko į restoraną, kur sužinojo, kad jiems skirta pobūvių salė išnuomota kitam, didesniam pobūviui. Iki vestuvių buvo likę tik keletas dienų, pobūvio svečiams išsiųsti kvietimai į restoraną, užsakyti vestuviniai tortai ir nurodyta juos atvežti į pobūvio vietą. Ieškovams teko skubiai ieškoti kitos vietos pobūviui, patiems atsiimti tortus, vežioti svečius. Tokiu būdu dėl atsakovo netinkamo paslaugos suteikimo ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Turtinę žalą sudaro atsakovui sumokėtas avansas 200 Lt, išlaidos, susijusios su pakvietimų pagaminimu, 135 Lt, nenumatytas transporto užsakymas 500 Lt, iš viso 850 Lt. Ieškovai dėl atsakovo aplaidžių veiksmų patirtą moralinį stresą, t.y. neturtinę žalą, įvertino po 2000 Lt (LR CK 6.674 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Individuali V. J. įmonė "Viktorija" atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-14 buvo susitarta dėl ketinamo rengti pobūvio, tačiau nederintos konkrečios jo organizavimo sąlygos, apmokėjimo už maitinimo paslaugas. Ieškovams nurodžius planuojamo vakaro svečių skaičių (40-45 asmenys), nebuvo tartasi dėl uždaro vakaro organizavimo. Ieškovai buvo informuoti apie būtinybę likus kelioms savaitėms iki pokylio atvažiuoti suderinti meniu, o teiginys, kad atsakovas turėjo jiems paskambinti, neatitinka tikrovės. Likus keletui dienų iki vestuvių, atvykę ieškovai nesutiko su restorano administracijos pasiūlytomis sąlygomis sudaryti paslaugų sutartį ir rengti vestuvių pokylį pasiūlytoje salėje, kurioje būtų pakankamai vietos, atsisakė atsakovo geranoriškai grąžinamo 200 Lt užstato, todėl ikisutartiniai ieškovų ir atsakovo santykiai nutrūko nesudarius sutarties. Atsakovas, užsiimdamas viešojo maitinimo verslu, suinteresuotas suteikti klientams galimybę pasinaudoti jo teikiamomis paslaugomis, tačiau klientas turi teisę atsisakyti nuo atsakovo siūlomų sąlygų. Kadangi ieškovai 2006-02-14 su atsakovu nesitarė dėl konkrečios restorano salės, kuria norėtų naudotis pobūvio metu, tai restorano administracija turėjo pilną teisę ieškovams pasiūlyti savo nuožiūra konkrečią vestuvių pobūviui tinkančią salę, kurioje būtų pakankamai vietos surengti 40-45 asmenų pobūvį. Nors restorane ieškovams buvo sudarytos sąlygos gauti visą informaciją apie pobūvio sąlygas, tačiau iki paskutinio momento ieškovai nerodė jokios iniciatyvos tęsti ikisutartinius santykius. Susitarti dėl pobūvio nebuvo įmanoma dėl ieškovų užsispyrimo, aplaidumo ir nebendradarbiavimo. Šiuo atveju ieškovų prašoma atlyginti neturtinė žala negali būti priteista, kadangi įstatymas tokio atvejo nenustato (LR CK 6.245 – 6.250 str., 6.716 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-12-17 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
1) priteisti iš atsakovo Individualios V. J. įmonės "Viktorija" po 1015,50 Lt žalos atlyginimo ieškovų E. V. ir A. V. naudai;
2) priteisti iš atsakovo ir iš ieškovų po 6,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, bei liudytojų parodymų nustatė, kad 2004-02-14 ieškovai atvyko į atsakovui priklausantį restoraną „Užupio sodas“, kur su vadybininku R. V. susitarė, jog 2006-06-17 šiame restorane švęs savo vestuves, sumokėjo 200 Lt užstatą. Teismas konstatavo, kad liudytoju apklaustas R. V. , su kuriuo ieškovai tarėsi dėl pobūvio, nurodė, kad sumokami pinigai yra užstatas ir vėliau užskaitomi, kaip mokestis už maistą, o už salės nuomą pinigai neimami, bei, kad rašytinės sutartys dėl pobūvių rengimo sudarinėjamos nebuvo. Atsakovas neginčijo, kad žodinė sutartis dėl pobūvio buvo sudaryta. Teismas konstatavo, jog tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė paslaugų teikimo santykiai – 2006-02-14 tarp jų sudaryta žodinė sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovų užsakymą surengti savo restorano patalpose ieškovų vestuvių pobūvį, o jie įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti. Sutarties sudarymą patvirtino pinigų priėmimo kvitas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas privalėjo suteikti ieškovams būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas, t.y. atsakovas, sudarydamas su ieškovais susitarimą dėl pobūvio rengimo, turėjo konkrečiai paaiškinti, ar bus organizuojamas uždaras vakaras, kurioje konkrečioje restorano salėje vyks pobūvis, aprodyti salę. Teismas iš nustatytų aplinkybių padarė išvadą, jog ieškovai suprato, jog šventė vyks jiems parodytoje salėje, bus rengiamas uždaras vakaras ir todėl apsisprendė sudaryti sutartį. Atsakovas nesuteikė šiam apsisprendimui įtakos turinčios informacijos apie tai, kad pokylis gali būti organizuojamas bet kurioje iš trijų restorano salių. Nenurodydamas šios aplinkybės, atsakovas pažeidė ieškovų teisę gauti konkrečią informaciją, susijusią su atsakovo paslaugomis. Teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, konstatavo, kad ieškovai nebūtų susitarę kelti savo vestuvių pokylio, nežinodami tikslių būsimo pokylio sąlygų (konkrečios salės, ar vakaras bus uždaras, ar nebus kitų pobūvių). Teismas padarė išvadą, kad ieškovai tarėsi su atsakovu dėl uždaro pokylio konkrečioje restorano salėje, o atsakovas, likus kelioms dienoms iki vestuvių siūlydamas neuždarą vakarą kitoje salėje, pažeidė su ieškovais sudarytą sutartį ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę, nebuvo rūpestingas ir apdairus, todėl neteisėti veiksmai laikytini atliktais dėl jo kaltės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė patirtus nuostolius dėl 200 Lt sumokėjimo atsakovui ir 100 Lt išlaidų vairuotojui. Teismas pripažino likusias išlaidas neįrodytomis. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kiek kainavo benzinas ir transporto priemonė, pakvietimai į vestuves. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas teisingai pažymėjo, jog pakvietimai iš dalies atliko savo funkciją – informavo apie vestuvių datą. Teismas nustatė, kad dėl atsakovo kaltų, neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė nuostolių. Tokiu būdu buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir teismas iš atsakovo priteisė 300 Lt nuostolių atlyginimo ieškovams. Teismas konstatavo, jog ieškovai, būdami fiziniais asmenimis, pareiškę valią pirkti atsakovo paslaugą – ieškovų asmeninės šventės organizavimą, yra atsakovo paslaugų vartotojai. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, organizuodami savo vestuvių šventę sau ir 50-čiai svečių, prieš 4 mėnesius iki jos pasirūpino pobūvio vieta - išsirinko jiems patikusį restoraną, sumokėjo užstatą, tokiu būdu užsitikrindami, kad jis nebūtų užimtas, kad pobūvis būtų suorganizuotas. Tai, kad likus kelioms dienoms iki vestuvių ieškovai sužinojo, jog numatytomis sąlygomis jų švęsti nebegalės ir turi susirasti kitas patalpas pobūviui, neabejotinai sukėlė jiems stresą, nepatogumus ir rūpesčius, kurių jie nesitikėjo. Teismas konstatavo, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas įvertino tai, kad ieškovai, prieš 4 mėnesius rezervavę vietą vestuvėms iki pat jų išvakarių nesitikslino ir nesidomėjo pasiruošimu pobūviui, dėl meniu suderinimo į atsakovą kreipėsi likus tik kelioms dienoms iki vestuvių, t.y. patys nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, kas pripažintina jų neatsargumu, padėjusiu atsirasti žalai, todėl žalos atlyginimą sumažino ir, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškovams iš atsakovo priteisė viso 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškinį tenkinus iš dalies, t.y. patenkinus beveik pusę ieškovų pareikštų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CK 1.71 str., 6.246 – 6.250 str., 6.282 str., 6.350 – 6.370 str., 6.716 str., 6.719 str. 1 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 d., 3 str. 1 d. 5 p., CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas Individuali V. J. įmonė "Viktorija" pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad naujai pateikiami įrodymai patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, buvo rūpestingas ir apdairus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas pažeidė su ieškovais sudarytą sutartį ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. Teismas, taikydamas CK 6.353 str. ir 6.719 str., privalėjo vadovautis protingumo ir bendradarbiavimo principais, t.y. turėjo atsižvelgti į tai, kad ne tik paslaugos tiekėjas privalo stengtis tinkamai informuoti klientą, bet ir klientas privalėjo aktyviai dalyvauti ir siekti gauti informaciją. Nagrinėjamu atveju prieš sutarties sudarymą atsakovas savo pareigą, nurodytą CK 6.719 str., įvykdė, tuo tarpu ieškovai nebuvo aktyvūs ir nepareiškė papildomų reikalavimų dėl informacijos.
2) Skundžiamame teismo sprendime teismas nenurodė, iš kokių nustatytų aplinkybių padarė išvadą, jog ieškovai suprato, jog šventė vyks jiems parodytoje salėje ir bus rengiamas uždaras vakaras. Būtinybės suteikti informaciją, kad pobūvio metu restoranas nebus uždarytas kitiems lankytojams, atsakovas negalėjo nuspėti dėl to, kad ieškovai nurodė tik 40-45 žmonių skaičių, kuriems buvo reikalinga suteikti maitinimo paslaugas restorane „Užupio sodas“. Atsakovo nuomone, savaime suprantama, kad restoranas, turintis 200 vietų negali būti uždarytas kitiems klientams dėl 45 žmonių pobūvio.
3) Teismas nevertino liudytojo R. V. parodymų, paneigiančių ieškovo teiginį, kad jų planuojamas pobūvis buvo išbrauktas ir jo vietoje buvo surengtas didesnis pobūvis (80 žmonių), kadangi taip nebūna, jog ankstesnis klientas būtų išbrauktas dėl didesnio užsakymo. Be to, aplinkybę, kad tą pačią dieną, kurią turėjo įvykti ieškovų vestuvių pokylis, atsakovo restorane nebuvo rengiamas 80 žmonių pokylis, patvirtina restorano „Užupio sodas“ kasos operacijų knygoje nurodytos 2013 Lt įplaukos, užfiksuotos 2006-06-17. Ši aplinkybė taip pat įrodė, kad atsakovui nebūtų kilę kokių nors sunkumų taip pat ir ieškovams suteikti maitinimo paslaugas ir tokiu būdu surengti du pokylius dviejose atskirose restorano salėse.
4) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas civilinės atsakomybės sąlygas, neanalizavo, ar ginčijama sutartis buvo vykdoma, laikantis visų prievolių vykdymo principų, numatytų CK 6.38 str. Priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, teismas nevertino ieškovų veiksmų šalių bendradarbiavimo principo aspektu, t.y. nesiaiškino, ar patys ieškovai, iki vestuvių išvakarių nebendradarbiavę su atsakovu ir nesidomėję pasiruošimu pobūviui, buvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, tinkamai įvykdė paslaugų tiekėjo nurodytą sąlygą, susijusią su būtinų veiksmų atlikimu per tam tikrą laiką. Teismas nesivadovavo faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojo R. V. parodymais, susijusiais su tuo, kad galutinį meniu klientai turi suderinti likus dviem savaitėms iki planuojamo pobūvio.
5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d. Tai, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato, kad vartotojas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, dar nereiškia, jog ši nuostata ir yra įstatymo nustatytas galimas neturtinės žalos atlyginimo atvejis. Šiuo atveju teismas, nustatęs, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, privalėjo taikyti CK nuostatas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą ir nenumatančias neturtinės žalos atlyginimo galimybės. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas (CK 6.250 str., CPK 178 str., 185 str.), kadangi nenustatė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymą bei šios žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, yra ieškovo pareiga.
Atsiliepimas
Ieškovai E. V. ir A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai (LR CPK 320 str.).
Įstatymų leidėjas draudžia dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas, kai sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šiuo atveju ieškovai nėra pateikę apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-17 sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nedidina ieškovų naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio (LR CPK 313 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė prioritetą vartotojų teisių gynimui, tuo siekdamas apginti viešąjį interesą ir užtikrinti sąžiningą verslo praktiką.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pažeidė su ieškovais sudarytą sutartį ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Visuotinai suprantama aplinkybė, kad tuo atveju, kai asmenys ruošiasi savo vestuvių pokyliui, užstatas paliekamas paslaugų teikėjui, kai konkrečiai sužinomos sąlygos: parodoma pobūvio salė ir aptariamos kitos paslaugų teikimo sąlygos, tame tarpe susitariant dėl uždaro pokylio. Šiuo atveju atsakovas, vykdydamas savo verslo praktiką restorane „Užupio sodas“, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, pats nesiėmė jokių veiksmų, kad suteikti ieškovams papildomą informaciją, kad tuo pačiu metu atsakovas gali rengti kelis pobūvius ir vestuvių pokylis gali būti neuždaras, tuo užtikrinant klientų interesų prioritetą ir tinkamą informavimą. Tokiu būdu atsakovas sudarė ieškovams daug nepatogumų, nes ieškovai tikėdamiesi, jog jų vestuvių pokylis vyks uždarai, prieš keletą dienų iki vestuvių sužinoję naują informaciją, patyrė stresą, neišsipildė jų protingi ir teisėti lūkesčiai. Tai, kad restorane „Užupio sodas“ yra 200 vietų, savaime nereiškia, kad jame negali vykti uždaras 45 žmonių pobūvis, atsižvelgiant į tai, kad besituokiantiems asmenims vestuvės yra išskirtinė šventė. Atsakovas, kaip paslaugos teikėjas, vykdydamas sąžiningą verslo praktiką, turėjo tinkamai informuoti ieškovus, kaip klientus, prieš sudarant sutartį. Tai nepadaręs ir likus keletui dienų iki vestuvių, atvykusiems ieškovams pasiūlęs rengti vestuvių pokylį kitoje patalpoje pagal paslaugų teikėjo nuožiūrą, atsakovas sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą.
Kolegija pažymi, kad liudytojo R. V. parodymuose (b.l. 64-72) nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovus, kad tuo pačiu metu, kai ieškovai užsisakė salę, restorane gali vykti kiti pokyliai. Restorano „Užupio sodas“ kasos operacijų knygoje (b.l. 85-86) nurodytos įplaukos, užfiksuotos 2006-06-17, neįrodo pobūvyje dalyvavusių asmenų skaičiaus, nes įplaukos nėra užfiksuotos pagal patiekalų ar aptarnautų žmonių skaičių. Kolegija pažymi, kad atsakovo vykdomos buhalterinės apskaitos duomenys nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Tai, kad patys ieškovai atvyko derinti meniu, likus keletui dienų iki vestuvių, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nes meniu suderinimo ypatumai su klientais nesuteikia verslo praktiką vykdančiam paslaugų teikėjui teisinės privilegijos savo nuožiūra keisti pobūvio salę, užkertant galimybę klientams turėti uždarą vestuvių pobūvį. Tai, kad ieškovai neatvyko suderinti meniu prieš dvi savaites iki pokylio, nereiškia, kad galima pažeisti ieškovų, kaip vartotojų, išreikštą valią dėl jų užsakymo, juolab, kad atsakovas neįrodė, kad įvykdė pareigą informuoti ieškovus apie tai. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo įteiktame ieškovams susipažinimui restorano meniu (b.l. 11- 12) nėra jokios atsakovo pastabos apie būtinumą atvykti suderinti meniu ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki pobūvio, tuo užtikrinant tinkamą bendradarbiavimą ir sąžiningą verslo praktiką.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos padarymo faktą, atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priteisdamas turtinę ir neturinę žalą, nes įstatymų leidėjas numatė vartotojams teisę atlyginti nuostolius, apimančius tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Kolegija pažymi, kad tikslinga papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant apie ieškinio kitoje dalyje atmetimą, nes teismas ieškinį tenkino tik iš dalies (LR CK 6.245 str. – 6.250 str., CPK 7 str., 182 str. 1 p., 185 str., 270 str., 313 str., 314 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį: „Ieškinį kitoje dalyje atmesti“.